Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-29 · Byla Nr. 2SA-91-232/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
2SA-91-232/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
E. A., G. A.
Kategorijos
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-91-232/2012Teisminio proceso Nr.:NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 124.2.9.;122.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. A. ir G. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 17 d. sprendimu (b.l. 55-56) santuoką, įregistruotą 1980-06-28 Joniškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp E. A. ir G. A. nutraukė. Patvirtino E. A. ir G. A. sudarytą 2007-06-27 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 72-75) atnaujinti civilinės bylos pagal E. A. ir G. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo procesą dalyje dėl atsakovų E. A. ir G. A. santuokoje įgyto turto pasidalijimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2010-02-02 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pareiškėjas iš trečiojo asmens AB „Linas“ įgijo 400 000 Lt dydžio galiojantį reikalavimą į atsakovą E. A.. Remiantis 2010-02-12 Kauno apygardos teismo nutartimi pareiškėjui 2010-03-03 išduotas vykdomasis raštas, taigi pareiškėjas nuo 2010-03-01 yra E. A. kreditorius. Atsakovo E. A. piniginė prievolė ankstesniam kreditoriui AB „Linas“ atsirado 2005-11-04 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Pažymėjo, jog sutuoktiniai kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo neatskeidė teismui, jog apie santuokos nutraukimą nėra informuojamas tikėtina didžiausias atsakovo E. A. kreditorius – AB „Linas“, kuris atsakovų santuokos nutraukimo dieną turėjo 631 084,10 Lt dydžio reikalavimą atsakovui E. A.. Pareiškėjas įgyjęs reikalavimą į atsakovą iš AB „Linas“ turi teisę naudotis visomis savo teisių gynimo priemonėmis, kuriomis pasinaudojo ar nepasinaudojo ankstesnis kreditorius AB „Linas“. Pagal CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3.126 str. apie pradedamą santuokos nutraukimo bylą kreditoriui turėjo būti tinkamai pranešta, kad galėtų įstoti į bylą ir prieštarauti pareiškėjų pateikiamos sutarties tvirtinimui. Santuokos nutraukimo metu perleidžiant visą neareštuotą ir kitomis daiktinėmis ar prievolinėmis teisėmis neapsunkintą turtą sutuoktinei, atsakovas faktiškai tapo nemokus, o kartu buvo atimta galimybė atsakovo kreditoriams nukreipti išieškojimą į sutuoktinei perleistą turtą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus nustatytų terminų.

Atsiliepimas

Atsakovai E. A. ir G. A. atsiliepimu nurodė, jog AB „Linas“ santuokos metu dar nebuvo E. A. kreditoriumi. Kreditorius AB „Linas“ reikalavimo teisę įgijo ir tapo E. A. krditoriumi tik nuo 2008-09-22, tuo tarpu santuoka nutraukta 2007-07-17 sprendimu. Pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kadangi viešame registre įrašas atsirado 2008-12-31. Atsakovų teigimu kreditorius apie atsakovų turto pasidalijimą žinojo ar turėjo žinoti dar 2009 m., o tuo pačiu ir negalimumą nukreipti išieškojimą į G. A. nuosavybėn perėjusį iki tol buvusį sutuoktinių turtą, todėl tuo galima paaiškinti kodėl AB „Linas“ 400 000 Lt vertės piniginį reikalavimą E. A. perleido L. K. už 50 000 Lt. AB „Linas“ nepasinaudojus per 3 mėnesių terminą, nustatytą CPK 368 str. 1 d. savo teise paduoti prašymą dėl proceso atnaujnimio, ta teisė pasibaigė.

Tretysis asmuo atsiliepimu su L. K. prašymu dėl proceso atnaujinimo sutiko, nurodė, jog 2007-07-17 E. A. buvo AB „Linas“ skolininku, tačiau apie santuokos nutraukimą kreditoriaus AB „Linas“ jokia forma neinformavo. AB „Linas“ 631 074,10 Lt dyžio reikalavimo teisę į E. A. atsirado 2005-11-04 reikalavimo sutarties pagrindu, 2009-01-13 šiai skolai išieškoti Kauno apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą. Pagal LR CK 6.101 str. 2 d. reikalavimą įgijusiam asmeniui pereina ir visos su prievolės vykdymu susijusios ankstesnio kreditoriaus teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi (b.l. 145-148) netenkino pareiškėjo L. K. prašymo atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta, kad ankstesnis atsakovo E. A. kreditorius - trečiasis asmuo AB „Linas‘‘, 631084,10 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovui E. A. buvo įgijęs 2008 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties ir 2009 m. sausio 13 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-649-390/2008 ( priedas Nr. 4 ) pagrindu. AB ,,Linas‘‘ vykdomąjį dokumentą, išduotą Kauno apygardos teismo 2009-01-13 dėl 631084,10 Lt išieškojimo pateikė vykdyti 2009-03-25. Todėl teismas padarė išvadą, kad pirminis kreditorius AB „Linas" reikalavimo teisę įgijo ir tapo E. A. kreditoriumi tik nuo 2008-09-22. Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismas pareiškėjų santuoką nutraukė 2007-07-17, todėl teismas konstatavo, kad AB „Linas“ nebuvo santuokos nutraukimo metu E. A. kreditoriumi ir neprivalėjo būti įtrauktas į santuokos nutraukimo procesą trečiuoju asmeniu, bei reikšti savarankiškus reikalavimus, dėl to atsakovai trečiojo asmens AB ,,Linas“ apie santuokos nutraukimo bylą neturėjo pareigos informuoti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 151-154) pareiškėjas L. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškimą dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl atsakovų E. A. ir G. A. santuokoje įgyto turto pasidalinimo, tenkinti. Nurodė, jog pareiškėjas nuo 2010-03-01 yra atsakovo E. A. kreditorius. Trečiasis asmuo AB „Linas“ 631 084,10 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovui E. A. buvo įgyjęs 2005-11-04 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. 2008-09-22 Kauno apygardos teismo nutartis ir 2009-09-22 vykdomasis raštas buvo priverstinio prievolės vykdymo atsiradimo pagrindas, tačiau ne pačios prievolės atsiradimo pagrindas, todėl teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą traktavo, kaip atsakovo prievolės trečiajam asmeniui atsiradimo pagrindą. Pažymėjo, jog atsakovas privalėjo ieškinį dėl turto padalijimo nagrinėjančiam teismui nurodyti jam žinomą kreditorių ir apie bylos iškėlimą jam pranešti. Pagal LR CK 6.101 str. reikalavimą įgijusiam asmeniui perėjo visos su prievolės vykdymu susijusios ankstesnio kreditoriaus teisės. Taigi atsakovo kreditorių turtiniai interesai neinformavus jų apie atsakovų santuokoje įgyto turto pasidalijimo būdą ir turinį buvo akivaizdžiai pažeisti.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo AB „Linas“ atsiliepimu į atskirąją skundą palaikė jau išdėstytą savo poziciją atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, jog atsakovas E. A., būdamas AB „Linas“ skolininku, 2007-07-17 Vilniaus rajono apylinkės teismui nutraukiant atsakovų santuoką, privalėjo teismą apie savo skolinius įsipareigojimus informuoti, tačiau to nepadarė.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 17 d. sprendimu (b.l. 55-56) nutraukė santuoką, sudarytą tarp E. A. ir G. A. bei patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Į šios bylos nagrinėjimą AB „Linas“ nebuvo įtrauktas. Teismo patvirtintoje šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl prievolių vykdymo AB „Linas“. Sutarties 3.2 p. šalys susitarė, kad prievolės apie kurių buvimą šalys nepranešė arba kurios atsiras iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, pripažįstamos asmeninėmis to sutuoktinio prievolėmis, kuris sudarė sandorį arba neįvykdė prievolės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo atsakovų santuokos nutraukimo byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu nurodydamas, kad atsakovo kreditoriui AB „Linas“ pagal CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3.126 str. apie pradedamą ištuokos bylą turėjo būti tinkamai pranešta. Pareiškėjas įgyjęs reikalavimą į atsakovą iš AB „Linas“ turi teisę naudotis visomis savo teisių gynimo priemonėmis, kuriomis pasinaudojo ar nepasinaudojo ankstesnis kreditorius AB „Linas“. Neinformavus kreditoriaus apie atsakovų santuokoje įgyto turto pasidalijimo būdą ir turinį, atimta galimybė atsakovo kreditoriui nukreipti išieškojimą į sutuoktinei perleistą turtą, pažeisti kreditoriaus interesai. Atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad AB „Linas“ kreditorinį reikalavimą į atsakovą įgijo 2005-11-04 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu t.y. iki santuokos nutraukimo, 2008-09-22 Kauno apygardos teismo nutartis ir 2009-09-22 vykdomasis raštas buvo priverstinis skolos išieškojimo iš atsakovo atsiradimo pagrindas.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas prašymu dėl proceso atnaujinimo siekia, kad būtų atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių, kad būtų sudaryta įstatyme įtvirtinta galimybė jam kaip kreditoriui apginti jo manymu pažeidžiamas turtines teises ir kaip trečiajam asmeniui pareikšti savarankišką reikalavimą sutuoktiniams (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). Tai sudaro sąlygas teismui santuokos nutraukimo byloje išspręsti ne tik sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, bet ir jiems kreditorių pareikštus savarankiškus turtinius reikalavimus, ir taip apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Toks visų reikalavimų išsprendimo teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, priėmus teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas E. A. 2005-11-04 laidavimo raštu laidavo AB „Linas“ už UAB „Tryliktas aukštas“ prievolės įvykdymą pagal tos pačios dienos 2005-11-04 reikalavimo perleidimo sutartį. Kauno apygardos teismas 2008-08-22 nutarties pagrindu, 2009-01-13 išdavė vykdomąjį raštą dėl 631 084,10 Lt skolos ir 10 proc. metinių palūkanų ieškojimo iš skolininko E. A. pagrindinio kreditoriaus AB „Linas“ naudai. 2010-02-02 reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Linas“ naujajam kreditoriui L. K. perleido 400 000 Lt dydžio galiojantį reikalavimą į skolininką E. A. kylantį iš 2009-01-13 Kauno apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto Nr.2-649-390/2008, kuriuo pradinio kreditoriaus naudai iš skolininko vykdymo procese išieškoma 631 084,10 Lt skola ir 10 proc. metinės palūkanos.

Laidavimas yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Kaip matyti iš 2005-11-04 laidavimo rašto atsakovas E. A. laidavo už pagrindinio skolininko UAB „Tryliktas aukštas“ įsipareigojimų įvykdytą AB „Linas“ pagal 2005-11-04 reikalavimo perleidimo sutartį. Kreditoriaus AB „Linas“ pagrindinis skolininkas yra UAB „Tryliktas aukštas“, atsakovas E. A. laikytinas UAB „Tryliktas aukštas“ laiduotoju. Laidavimo raštas pasirašytas 2005 m. lapkričio mėnesį, tačiau iki 2008 m. kreditorius jokių reikalavimų minėtos sutarties pagrindu pagrindiniam skolininkui nereiškė. Todėl abejoti, jog pagrindinis skolininkas nevykdė ar kitaip pažeidė savo įsipareigojimus atsakovui nebuvo pagrindo, byloje tokių įrodymų taip pat nėra pateikta. Pažymėtina, jog laiduotojui pareiga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus atsiranda tada, kai pagrindinis skolininkas pažeidžia prievolę, t.y. nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, ir tik tada jis tampa laiduotojo kreditoriumi. Kai prievolė neįvykdyta skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kito nenustato laidavimo sutartis (LR CK 6.81 str. 1 d.). Kadangi byloje jokių įrodymų apie tai, kad pagrindinis skolininkas būtų pažeidęs prievolę iki santuokos nutraukimo nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuokos nutraukimo metu AB „Linas“ buvo atsakovo kreditoriumi. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog AB „Linas‘‘ nebuvo santuokos nutraukimo metu E. A. kreditoriumi ir neprivalėjo būti įtrauktas į santuokos nutraukimo procesą trečiuoju asmeniu, bei reikšti savarankiškus reikalavimus, dėl to atsakovai trečiojo asmens AB ,,Linas‘‘ apie santuokos nutraukimo bylą neturėjo pareigos informuoti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl poreikio atnaujinti procesą šioje byloje nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėja

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė