- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-97-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45370-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Kristina Baškienė, Regina Bertašienė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Vaclovas Ruškys
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Reginos Bertašienės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-01-27 nuosprendžio, kuriuo R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, pagal BK 284 straipsnį išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 592 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžio kopija kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduota Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, teisenai R. R. pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. R. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2019-10-19 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), pramogų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ persirengimo patalpose, R. R. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, slapta filmavo persirengimo kabinoje besirengiančią I. B., sukėlė nukentėjusiajai stresą, išgąstį bei nemalonius išgyvenimus ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą R. R. nutraukti BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje - konfiskuoti iš jo paimtą telefoną, kaip nusikaltimo priemonę. Nuosprendis naikintinas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
2.1. Nurodo, kad R. R. elgesys, kuriuo buvo siekiama užfiksuoti apsinuoginusios iki tol nepažįstamos merginos apatinės kūno dalies vaizdą, neginčytinai vertintinas kaip įžūlūs. Taip pat akivaizdu, kad tokiu elgesiu buvo ignoruojamos elementarios visuomenei priimtinos elgesio normos, demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Filmavimas buvo atliekamas pramogų komplekse, nuolat pilname lankytojų, kur persirengimo kabinos nuo bendros visiems lankytojams atviros erdvės atskirtos tik vizualinėmis kliūtimis. Pasikėsinta į bet kuriai moteriai itin jautrią, pažeidžiamą, intymią privataus gyvenimo sritį. Filmavimo rakursas pasirinktas taip, kad visų pirma būtų fiksuojamas apnuogintų lytinių organų vaizdas, o ne kitos nuogo kūno sritys, nors pagal persirengimo kabinų matmenis filmavimas iš viršaus būtų ir patogesnis ir saugesnis - besirengiantis žmogus paprastai nesidairo į viršų, tikimybė filmuojant būti pastebėtam mažiau tikėtina. Filmuodamas nukentėjusiąją R. R. greičiausiai tikėjosi likti nepastebėtas, tačiau būdamas suaugęs ir pakankamą gyvenimišką patirtį turintis asmuo suprato, kad filmuojamai merginai jį pastebėjus, neišvengiamai kils sąmyšis ir sąmoningai leido tokiam sąmyšiui kilti, sprukdamas nuo jį pastebėjusios nukentėjusiosios į viešą pramogų parko persirengimo bei pirčių erdvę.
2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme nukentėjusieji I. B. ir T. G. patvirtino, kad įvykis ilgam sutrikdė jų poilsį, sukėlė nemalonius išgyvenimus. Į filmavusio asmens paieškas ir įvykio aiškinimąsi buvo įtraukti su nukentėjusiaisiais pramogų parke laiką leidę jų giminaičiai. (Duomenys neskelbtini) administratorė O. K. patvirtino, kad pamatę persirengimo patalpose besiaiškinančius nukentėjusiąją ir įtariamąjį, įvykiu aktyviai domėjosi persirengimo patalpose buvę lankytojai, buvo sutrikdytas personalo darbas, nes iki atvykstant policijai įtariamasis buvo nuvestas į registratūrą. Pramogų komplekso personalas nerimavo, kad atgarsiai apie įtariamojo veiksmus gali padaryti neigiamą įtaką komplekso reputacijai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad R. R. padarė veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, jog R. R. veika vertintina kaip civilinis deliktas, negali būti pripažįstami pagrįstais. Pagal byloje nustatytus duomenis yra akivaizdu, kad filmavimas buvo nutrauktas, o įrašas ištrintas tik dėl to, kad R. R. suprato esąs pastebėtas ir sugebėjo pasprukti nuo jį persekiojusios nukentėjusiosios į vyrų dušo patalpas. Nors R. R. ir tvirtino, kad sumanymas filmuoti kilo spontaniškai, pagal kitus bylos duomenis galima manyti, kad asmuo šį veiksmą planavo ir jam ruošėsi - į kabiną ėjo būdamas jau persirengęs maudymosi kelnaitėmis ir su telefonu, kas visiškai nebūdinga asmeniui, ketinančiam tuoj pat praustis duše ir naudotis pirtimi ar baseinu. R. R., filmuodamas nukentėjusiąją, pasikėsino į itin jautrią privataus gyvenimo sritį, todėl jo veika negali būti nuvertinta iki civilinio delikto. Veikos baigtumo ar mažareikšmiškumo klausimai taip pat nesvarstytini. Kaltinamasis pripažino užfiksavęs nuogo nukentėjusiosios kūno vaizdus, todėl jo veika vertintina kaip baigta. Veika nevertintina ir kaip mažareikšmiška, nes filmuodamas nukentėjusiąją išmaniuoju telefonu įtariamasis turėjo ir galimybę vaizdus viešinti bei platinti.
2.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. R. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, tikėtina, kad ateityje nusikalstamų veikų nedarys, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl išteisintojo R. R. kaltės.
5. R. R. buvo kaltinamas, kad pramogų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ persirengimo patalpose, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, slapta filmavo persirengimo kabinoje besirengiančią I. B., sukėlė nukentėjusiajai stresą, išgąstį bei nemalonius išgyvenimus ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką pramogų komplekse.
6. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. R., pažymėjo, kad, nors išteisintojo elgesys buvo netinkamas, sukėlė nukentėjusiajai nemalonius išgyvenimus, tačiau, įvertinus veiksmų trukmę, tokių veiksmų atlikimo motyvus, tai, kad įrašui daryti nebuvo naudojamos kokios nors specialios priemonės, o pats vaizdo įrašas iškart buvo ištrintas, spręsta, kad R. R. veiksmai nesiekė baudžiamajai atsakomybei keliamo pavojingumo reikalavimo, be to, atsižvelgiant į tai, kad R. R. pats filmavimo veiksmas nesukėlė aplinkinių, išskyrus nukentėjusiąją, reakcijos, kiti asmenys paties įvykio nematė ir kas įvyko, nesuprato, vertinta, jog visuomenės rimtis ir viešoji tvarka sutrikdyti nebuvo, o R. R. veika galbūt atitinka administracinio nusižengimo (nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo) požymius. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai aptarė, kodėl sprendžia, jog R. R. inkriminuotų veikų nepadarė ir kaip galėtų būti vertinami išteisintojo veiksmai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui, padarytoms išvadoms bei jų motyvacijai. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės.
7. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su R. R. priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, kritikuoja įrodymų vertinimą, teigia, jog be pagrindo R. R. veiksmai nuvertinti iki civilinio delikto, kadangi buvo įžūlūs, pasikėsinta į pažeidžiamą ir intymią privataus gyvenimo sritį, filmavimą jis nutraukė tik dėl to, jog buvo pastebėtas, bandė pasprukti. Tačiau vien tai, kad prokurorė nepritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui ir mano, jog duomenys turėjo būti įvertinti kitaip, nereiškia, jog nuosprendis nepagrįstas. Kolegija negali pritarti apeliacinio skundo argumentams. Nėra abejonės, kad R. R. veiksmai buvo netinkami, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad asmens veiksmus pripažįstant kaip atitinkančius baudžiamojo įstatymo uždraustą BK 167 straipsnyje numatytą veiką, negalima nevertinti renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog negalima pernelyg sureikšminti vien tik patį informacijos rinkimo faktą ir neatkreipti dėmesio į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje būtent ir yra įvertinta visuma aplinkybių. Bylos duomenimis nepaneigta išteisintojo versija, jog mintis filmuoti į persirengimo kabiną įėjusią merginą kilo spontaniškai, neapgalvotai, neturint jokių ketinimų platinti tokios informacijos. Taigi išteisintasis neturėjo jokių išankstinių piktavališkų motyvų. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog R. R. veiksmai buvo vienkartiniai ir atsitiktiniai. Kaip matyti iš paties R. R. ir I. B. paaiškinimų, filmavimas truko trumpą laiko tarpą, pasak išteisintojo, įrašas iškart buvo ištrintas, o be paties R. R. parodymų, jokių kitų duomenų, kad vaizdo įrašas išvis buvo padarytas, byloje net nėra, kadangi jokio įrašo nematė nei nukentėjusieji, kurie tikrino išteisintojo telefoną netrukus po įvykio, nei rado pareigūnai, atlikę mobiliojo telefono bei jo duomenų apžiūrą. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. R. veiksmai buvo greitai pastebėti nukentėjusiosios, iškart nutraukti. Filmavimui nenaudotos jokios specialios techninės priemonės, pats pasirinktas filmavimo būdas nebuvo kaip nors išskirtinai užmaskuotas ar užslėptas, jį netrukus pamatė nukentėjusioji, be to, ir pats filmuojantis asmuo galėjo būti nesunkiai pastebėtas, kas nagrinėjamu atveju ir atsitiko, išėjusi iš persirengimo kabinos I. B. sutiko iš greta buvusios persirengimo kabinos išėjusį išteisintąjį ir į jį kreipėsi. Nukentėjusieji byloje nereiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo.
8. Taigi atsižvelgdama į visą tai, kas byloje nustatyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės nėra tokios pavojingos, kad R. R. reikėtų taikyti būtent baudžiamąją atsakomybę, numatytą už privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą.
9. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka ir su R. R. išteisinimu pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pažymi, jog ir nukentėjusieji teigė, jog jų poilsis buvo sutrikdytas, ir pramogų komplekso administratorė nurodė, jog kiti lankytojai domėjosi įvykiu, buvo sutrikdytas personalo darbas, nerimauta dėl pramogų komplekso reputacijos. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvuota, kodėl vertinama, jog BK 284 straipsnio prasme viešoji tvarka bei visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyti ir kolegija neturi pagrindo su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutikti. Byloje nėra duomenų, jog dėl trumpalaikių R. R. veiksmų būtų sutrikusi ar nutraukta pramogų komplekso veikla, kiti lankytojai išgąsdinti ir šokiruoti, kaip teisingai atkreiptas dėmesys skundžiamame nuosprendyje, kiti asmenys net nesuprato, kas nutiko, o paties įvykio nematė. Įstaigos administratorė, apklausiama ikiteisminiame tyrime, pažymėjo, jog situacijų bei konfliktų sprendimas yra jos darbas, be to, teismo posėdyje papasakojo, jog R. R. nieko nesigynė, nuėję prie registratūros laukė policijos, bendravo gražiai, kitų nusiskundimų nebuvo gauta. Taigi nėra pagrindo manyti, jog ir personalo darbas buvo iš esmės sutrikdytas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija neturi pagrindo nesutikti su R. R. išteisinimu pagal BK 284 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog svarstytina dėl išteisintojo veiksmų vertinimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį bei perdavė atitinkamą bylos medžiagą policijos įstaigai, taigi administracinio nusižengimo bylos procese bus įvertinta, ar išteisintojo veiksmai neatitinka administracinio nusižengimo požymių.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.