- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- A5.-2105-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00178-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Banga Bartkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. M.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
nedalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti Jonavoje, (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. liepos 22 d. apie 10.30 val. buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdančio veiklą adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimas, kurio metu buvo užfiksuota dirbanti, t. y. žaidžianti su vaikais, E. T. (gimusi (duomenys neskelbtini), kuri remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nebuvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini). G. M., UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, būdama darbuotojo atžvilgiu darbdaviu leido darbuotojai E. T. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios ir neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus. Tokiais savo veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama G. M. nurodė, jog pripažįsta savo kaltę dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio metu nesuprato daranti pažeidimą. Kadangi darbo sutartis su ankstesne darbuotoja buvo nutraukta reikėjo naujo darbuotojo. E. T. norėjo susipažinti su aplinka, vaikais. Užfiksavus pažeidimą tą pačią dieną su E. T. buvo sudaryta darbo sutartis. Po karantino pablogėjo finansinė padėtis. Prašo paskirti mažesnę baudą arba administracinės nuobaudos neskirti.
Pažymėtina, jog pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kalte administracinių nusižengimų teisenoje įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiama G. M. neneigia administracinio nusižengimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių ir savo kaltę pripažįsta. Administracinio nusižengimo protokole aprašyto nusižengimo faktą ir G. M. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 2); E. T. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2020 m. liepos 22 d. pirmą kartą atėjo į šį darbą. Patikrinimo metu žaidė su vaikais. Darbo sutarties ir dokumentų nepasirašė, dėl įdarbinimo kalbėjo su vadove G. M. Sutarė, kad dirbs tik šią vasarą nuo 10 val. iki 14 val. (b. l. 3); G. M. pirminis paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad E. T. ketino įdarbinti pagal Jonavos miesto jaunimo programą. Šiuo metu darbo sutartis dar nėra sudaryta, nes supažindino ją su darbo aplinka (b. l. 4); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 5-6) ir kita bylos medžiaga.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog G. M. būdamas darbdaviu E. T. atžvilgiu, neužtikrino, kad jos samdoma darbuotoja dirbtų įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais G. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.
G. M. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą skirti jai mažesnę nei minimalią baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Nurodė, kad anksčiau nėra bausta. UAB (duomenys neskelbtini) veikla po karantino smarkiai nukentėjo. Po nusižengimo užfiksavimo su E. T. buvo sudaryta darbo sutartis, todėl darbo rinka iškreipta nebuvo. Iki šios dienos įmonė nėra apmokėjusi patalpų nuomos išlaidų, kito pajamų šaltinio neturi. Šeimoje augina dvi nepilnametes dukras, o finansinė situacija šeimoje po karantino taip pat pablogėjo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. M. kalta dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis G. M. anksčiau nėra padariusi analogiško nusižengimo, turi vieną galiojančia administracinę nuobaudą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, su sutuoktiniu augina dvi nepilnametes dukras. Pastebėtina, kad padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Visgi, analizuojamu atveju toks požiūris neatitiktų susidariusios situacijos, kadangi atlikus UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą buvo nustatytas tik vienas atvejis, kai apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Be to, E. T. nelegalus darbas truko tik vieną dieną, kadangi jau 2020 m. liepos 23 d. su E. T. buvo sudaryta darbo sutartis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų šios pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos bei G. M. charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 800 Eur nuobauda atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra adekvati padarytam nusižengimui ir pažeidėjos asmenybei. Be kita ko, pažymėtina, kad paskirta nuobauda nežymiai mažesnė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
G. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti jai administracinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: (duomenys neskelbtini). Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.