- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2-22-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00194-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Trečiasis asmuo
- L. A.
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens L. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl nuosavybės teisės pripažinimo arba piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo – L. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgytą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbiami), ir leisti ieškovui įregistruoti savo daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, o tokio reikalavimo netenkinus – priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 55 162 Eur piniginę kompensaciją už sodo pastato pagerinimus.
2. Patenkinus ieškovo prašymą ieškinio reikalavimams užtikrinti, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovei priklausantį sodo pastatą, perleidimo draudimo, taip pat draudimas atsakovei iškeldinti ieškovą iš sodo pastato.
3. Trečiasis asmuo L. A. prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi. Nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti ginčo turtą. Ieškovas daugiau nei dvylika metų žinojo apie įregistruotą hipoteką turtui, skolas, areštus, pradėtus vykdymo veiksmus. Trečiojo asmens įsitikinimu, draudimas realizuoti hipoteka įkeistą turtą iš esmės pažeidžia jo kaip hipotekos kreditoriaus teises.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovė VĮ Turto bankas sutiko su trečiojo asmens prašymu, teigdama, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja nei viena iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės iniciatyva būtų vykdomos ieškovo iškeldinimo procedūros, todėl nėra objektyvaus pagrindo tolesniam laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas, nurodęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, laikėsi nuostatos, jog siekiant užtikrinti šiuo metu esančios padėties stabilumą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iki ginčo byloje išsprendimo atsakovei perleidus ginčo turtą, gali iš esmės pasikeisti padėtis, buvusi iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, o tai gali apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. Teismas taip pat nurodė, kad iškeldinus ieškovą iš dabartinės jo gyvenamosios vietos nesant priimto teismo sprendimo šioje byloje, gali būti sukeltos neigiamos pasekmės ieškovui, šiam likus be gyvenamosios vietos.
7. Teismo vertinimu, trečiojo asmens prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodyti argumentai patvirtina riziką, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo turtas gali būti parduotas, ieškovas iš jo iškraustytas, o teismo sprendimo įvykdymas pasidaryti iš esmės nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo L. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti ir panaikinti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei perleisti ginčo daikto nuosavybės teisę.
9.1. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia hipotekos kreditoriaus teises. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes, žinodamas apie priverstine tvarka vykdomą išieškojimą iš ginčo turto trečiojo asmens naudai, neįtraukė jo į bylą. Ieškovas siekia vilkinti procesą ir neteisėtai pasisavinti atsakovės įstatyminiu pagrindu įgytą turtą.
9.2. Teismas nepasisakė dėl aktualių aplinkybių – atsakovė ginčo turtą įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą būdu, kai po mirusiojo turto savininko palikimo per įstatymo nustatytą terminą neatsirado pretendentų pagal giminystės ryšį su palikėju, todėl palikimą ir skolas perėmė valstybė. Paveldėjimu įgyta nuosavybės teisė nėra ginčijama.
9.3. Teismas privalėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti su vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Išieškant skolą pagal įsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą, vykdymo procesas gali būti sustabdytas tik pateikus duomenų apie skolininko ar kreditoriaus nesąžiningumą, veiksmų neteisėtumą. Šiuo atveju tokių duomenų nėra.
9.4. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ieškovo siekiui pretenduoti į hipoteką įkeistą turtą, o ne sąžiningo trečiojo asmens teisei atgauti skolą iš įkeisto turto.
Atsiliepimas
10. Ieškovas V. M. atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą.
11. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai teiginiai:
11.1. Apelianto teisės nėra pažeidžiamos, nes jis turės galimybę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto po bylos išnagrinėjimo. Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisės pripažinimo į rekonstruotą statinio dalį (statinys padidėjo nuo 19,33 kv. m iki 129,05 kv. m ploto), kuri nebuvo įkeista ar suvaržyta. Hipoteka taikoma tik žemės sklypui, sienelei ir 19,33 kv. m sodo pastatui.
11.2. Iškeldinus ieškovą iš sodo pastato, kiltų reali grėsmė, kad turtas būtų pradėtas realizuoti išvaržant turtą, kuris atsakovei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra įkeistas.
11.3. Atsakovei pagal paveldėjimą perėjo tik tas turtas, kurį palikėja turėjo ir valdė nuosavybės teise. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo dėl turto dalies, kurios nuosavybė priklauso ieškovui, tačiau nėra išviešinta.
12. Atsakovės atstovė VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo tenkinti trečiojo asmens atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad nėra sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, hipotekos kreditoriaus teisės negali būti varžomos, be to, byloje nėra duomenų, kad būtų inicijuotos ieškovo iškeldinimo procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas trečiojo asmens L. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, yra pagrįsta ir teisėta.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Atskirajame skunde apeliantas neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina.
16. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes neatsižvelgė į tai, jog apribojus atsakovės disponavimo ginčo turtu teisę, tokiu būdu yra pažeidžiamos jo kaip hipotekos kreditoriaus teisėti interesai. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais.
17. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, konkrečiai – užtikrina tų reikalavimų įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju. Šioje byloje ieškovas savo ieškinyje suformulavo dvejopo pobūdžio reikalavimus, t. y. jis prašo pripažinti jam jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgytą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatą, (duomenys neskelbiami), ir leisti ieškovui įregistruoti savo daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, o šio reikalavimo netenkinus – priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją už sodo pastato pagerinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra ginčo, jog bylos nagrinėjimo objektu esantis daiktas – sodo pastatas, apeliantui įkeistas hipoteka nuo 2006 metų. Ieškovas neneigia, kad jam ši aplinkybė buvo žinoma. Byloje taip pat nėra ginčo dėl apelianto teisės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto, neginčijamas ir įkeitimo (hipotekos) sandoris. Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl ieškovo nuosavybės teisės į sodo pastatą, tačiau ne dėl apelianto interesais pradėto vykdymo proceso ar tą procesą sąlygojusio vykdomojo dokumento teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, atsižvelgė į ieškinyje pareikštų reikalavimų esmę ir į tai, kiek tokių priemonių taikymas susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu.
18. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 5 dalis). Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).
19. Atsižvelgiant į paminėtas normines nuostatas, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo taikytos ir apelianto ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės disponavimo sodo pastatu teisės laikinas ribojimas (draudimas perleisti ginčo daiktą) – savaime nereiškia, kad toks atsakovės atžvilgiu taikomas draudimas eliminuoja apelianto galimybę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo iškeltą procesinį klausimą spręsti vadovaudamasis procesinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdomojo proceso sustabdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bylas ir jose dalyvaujančių asmenų pareikštus prašymus nagrinėja pagal jų pačių iškeltus reikalavimus ir jais nustatytas ribas. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas tik tuo aspektu, kiek tai susiję su ieškovo ieškinio reikalavimų galimu patenkinimu, jokių reikalavimų, susijusių būtent su vykdomuoju procesu, kuriame vykdomas išieškojimas apelianto kaip hipotekos kreditoriaus interesais, nėra pareikšta. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti vieną iš atsakovės nuosavybės teisės į ginčo daiktą sudedamųjų dalių – teisę disponuoti daiktu jį perleidžiant. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei perleisti daikto nuosavybės teisę, būtų nukreiptos daryti kokią nors įtaką vykdomajam procesui, kuriame išieškotoju yra apeliantas. Apeliantas, teigdamas, kad yra pažeidžiamos jo kaip hipotekos kreditoriaus teisės, nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų (CPK 178 straipsnis).
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirojo skundo argumentai nesukuria objektyvių prielaidų naikinti ar keisti apskųstą teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista. Kiti (neaptarti) atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.