- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1338-601/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- G. V.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Žydruolei Glebavičiūtei, atsakovo atstovei adv. Marinai Laurinaitienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11055-505/2007 pagal pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui V. V. , kurioje dalyvaujantis byloje asmuo Kauno miesto savivaldybės VTAT, dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei G. V. , kurioje dalyvaujantis byloje asmenys Kauno miesto savivaldybės VTAT, Kauno rajono VTAT, dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp G. V. ir V. V. , sudarytą 1990 m. lapkričio 23 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 4583, dėl atsakovo kaltės; vaikų I. V. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. V. , o sūnaus A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. V. ; nustatyti, kad vaikų išlaikymu rūpinasi kiekvienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas; nustatyti bendravimo su A. V. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką taip: kiekvieno mėnesio 2-ąjį ir 4-ąjį savaitgalius nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. A. V. praleidžia su tėvu V. V. jo gyvenamojoje vietoje ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą; V. V. su sūnumi A. V. pavasario, vasaros, rudens ir žiemos mėnesiais praleidžia po vieną savaitę atostogų, šalims prieš 10 dienų suderinus tikslų laiką raštu; motinai G. V. išvykstant už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam kaip para laikui, jeigu kartu su motina nevyksta A. V. , A. V. gyvena kartu su tėvu V. V. , įspėjant tėvą V. V. prieš 5 dienas raštu, santuoką nutraukus palikti santuokines pavardes – V. ir V. (b. l. 5 - 26, 73, 96).
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp G. V. ir V. V. , sudarytą 1990 m. lapkričio 23 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 4583 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; vaikų I. V. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. V. , o sūnaus A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai I. V. po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, paskiriant atsakovą išlaikymo lėšų tvarkytoju; nustatyti bendravimo su A. V. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką taip: kiekvieno mėnesio 2-ąjį ir 4-ąjį savaitgalius nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. A. V. praleidžia su tėvu V. V. tėvo gyvenamojoje vietoje; kiekvieną vasarą vieną mėnesį atostogų, šalims prie 30 dienų suderinus tikslų laiką raštu, A. V. praleidžia su tėvu V. V. ; išvykus motinai G. V. iš Kauno miesto ribų ilgesniam kaip para laikui, jeigu kartu su motina nevyksta A. V. , A. V. gyvena kartu su tėvu V. V. ; santuoką nutraukus palikti santuokines pavardes – V. ir V. (b. l. 30-39, 78, 79). Atsakovas 2007 m. birželio 27 d. pareiškimu atsisakė nuo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai I. V. po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, paskiriant atsakovą išlaikymo lėšų tvarkytoju (b. l. 78, 79).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, civilinę bylą dalyje dėl atsakovo V. V. priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai I. V. po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, paskiriant atsakovą išlaikymo lėšų tvarkytoju - nutraukė, o kitus priešieškinio reikalavimus tenkino dalinai.
Apeliaciniu skundu ginčijama tik sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiuo klausimu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, nustatė, kad, iš ieškovės pateiktų išsamių, nuoseklių paaiškinimų, nuotraukų, kuriose, kaip pripažino ir atsakovas (b. l. 95), jis yra kartu su M. P. (b. l. 90-94) akivaizdu, jog V. V. nuo 1997 m. rugpjūčio mėnesio gyveno atskirai, nepalaikė šeiminių santykių su sutuoktine, daugiau nei vienerius metus netvarkė bendro ūkio, nevykdė įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų, o šeimą paliko dėl kitos moters - M. P. , nesirūpino šeima, nepilnamečių vaikų auklėjimu ir priežiūra, bendru turtu, paliko visas pareigas ieškovei, tarpusavio santykių pablogėjimo metu nesiėmė jokių priemonių santuokai išsaugoti, artimai bendravo su kita moterimi, t. y. ieškovė įrodė sutuoktinio neištikimybę, kuri yra pakankamas teisinis pagrindas teismui padaryti išvadą, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau neįrodė, jog atsakovas nuo 1997 m. visiškai nesirūpino šeima (CPK 178 str.). Atsakovas savo neišsamiais paaiškinimais (b. l. 95) nepaneigė jo kaltumo prezumpcijos (neištikimybės) ir neįrodė priešieškinio pagrindo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nenurodė ir neįrodė dėl kokių kiekvieno sutuoktinių pareigų nevykdymo iširo šalių santuoka (CPK 178 str.). Atsakovo atstovės argumentai, jog jeigu atsakovė iki 2006 m. nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, tai atsakovo kaltė nebuvo tokia didelė, ir kuris sutuoktinis pirmas buvo neištikimas neturi reikšmės sprendžiant kaltės klausimą yra nepagrįsti, nes kiekvieno asmens neištikimybės, savęs kaip asmenybės šeimoje, pastangų šeimai išsaugoti laiko suvokimas yra individualus ir subjektyvus, ir tai patvirtina ieškovės sprendimas nutraukti santuoką tik 2006 m. Tokiu būdu pripažintina, jog atsakovo neištikimybė yra šalių šeimos iširimo ir ieškovės neištikimybės pagrindas, ieškovei galutinai supratus, kad jos vienos ilgalaikių pastangų dėka neįmanoma išsaugoti šeimos (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, pagal kurią santuoka tarp G. V. ir V. V. nutraukta dėl V. V. kaltės, šioje dalyje priimti naują sprendimą – nutraukti santuoką tarp G. V. ir V. V. dėl abiejų kaltės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Motyvuose nurodo:
1) teismas priimdamas sprendimą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės pažeidė procesines normas, nustatančias įrodinėjimo taisykles, bei netinkamai taikė CK 3.60 str. 3 d., bei netaikė CK 3.61 str.;
2) byloje, išskyrus ieškovės paaiškinimus, nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad santuoka su atsakovu iširo dėl pastarojo kaltės. Ieškovės byloje pateiktos nuotraukos, kuriose atsakovas užfiksuotas grupėje žmonių, buvo padarytos 2005 m., o šiuo laikotarpiu ieškovė pati gyveno su kitu vyru, tai patvirtina atsakovo pateiktos nuotraukos ir ieškovės paaiškinimai;
Atsiliepimas
3) atsakovas duodamas paaiškinimus paneigė faktą, kad jis paliko šeimą dėl kitos moters, tokiu būdu, nesant kitų įrodymų, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus, patvirtinančių atsakovo neištikimybę, teismas, nors ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, negalėjo padaryti išvados, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovas buvo neištikimas savo sutuoktinei;
4) teismas pažeidė CPK 12 str., 21 str. nustatytus principus, t. y. teismas buvo šališkas priimdamas sprendimą, kadangi objektyviu įrodymu laikė tik ieškovės paaiškinimus, sprendime nenurodyti atmetimo motyvai ir neanalizuojami atsakovo pateikti įrodymai ir argumentai;
5) vieno sutuoktinio neištikimybė neatleidžia kito sutuoktinio nuo pareigos būti ištikimam tol, kol santuoka nenutraukta;
6) ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji stengėsi išlaikyti šeimos santykius su sutuoktiniu. Ieškovė pati nurodė, kad ją ir vaikus išlaikė atsakovas, kuris rūpinosi šeima, buvo lojalus, draugiškas, todėl akivaizdu, kad kito vyro atsiradimas ieškovės gyvenime paskatino ją kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat akivaizdu, kad ieškovė siekia nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės dėl turtinių interesų (santuokos metu įgyto turto padalijimas išskirtas į atskirą bylą);
7) byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme, gyveno su kitais partneriais, ir abu pažeidė sutuoktinių įsipareigojimus vienas kitam, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nesvarbu kuris sutuoktinis kaltas labiau, o kuris mažiau.
Ieškovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto V. V. apeliacinį skundą atmesti; 2007 m. rugsėjo 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto G. V. naudai išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Motyvuose nurodo:
1) dėl faktinių bylos aplinkybių įvertinimo – atsakovas pats pripažino, kad jie jau daug metų negyvena kartu, taip pat teismas nustatė, kad nuo to laiko, kai atsakovas paliko šeimą dėl kitos moters, ieškovė iki 2005 m. puoselėjo viltį ir dėjo pastangas santuokai išsaugoti ir būdama lojali bei pagarbi sutuoktiniui, visapusiškai rūpinosi vaikais ir turtu, dėl santuokos išsaugojimo toleravo vyro neištikimybę ir tik galutinai supratusi, kad šeimos išsaugoti nepavyks, nuo 2005 m. pradėjo bendrauti su kitu vyru ir pradėjo skyrybų procedūrą;
2) dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo – teismas nenustatė jokių esminių jos kaip sutuoktinės pareigų pažeidimo. Teismas pagrįstai netaikė CK 3.61 str. 2 d., kadangi apeliantas neįrodė, kad buvo mišri kaltė dėl santuokos iširimo. Ieškovė įrodė sutuoktinio neištikimybę, kuri buvo pakankamas teisinis pagrindas teismui padaryti išvadą, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, byloje nebuvo pateikta kitų įrodymų kurie būtų paneigę nurodytas aplinkybes, taigi atsakovas nepaneigė CK 3.60 str. 3 d. įtvirtintos prezumpcijos. Teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai taikė CK 3.60 str. normas ir nustatė, kad apeliantas iš esmės pažeidė santuokines pareigas, buvo neištikimas, ko pasekoje pripažino apeliantą kaltu dėl santuokos iširimo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovės atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1990 m. lapkričio 23 d., santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. V. ir (duomenys neskelbtini) - sūnus A. V. . Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu šią santuoką nutraukė, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas.
Vertindama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. V. kaltės, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas, pareiškęs priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str.; 3.35-3.36 str.; 3.85 str.; 3.92 str.; 3.109 str., ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, pažymi, kad sutuoktinių pareigų esmė yra lojalumas, savitarpio pagalba, moralinė bei materialinė parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir visa šeima. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.60 str. 3 d., konstatavo atsakovo neištikimybę, todėl pripažino jį kaltu dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu paaiškino, kad iki 1997 m. šeimoje vyravo darna, tarpusavio supratimas, pagarba, bendras požiūris į turto priežiūros klausimus, rūpinimasis šeimos interesais, kurią vėliau trikdė sutuoktinio vėlyvi sugrįžimai į šeimą, jos manymu, dėl vyro artimo bendravimo su kita moterimi. Atsakovas paliko šeimą 1997 m., o ieškovė būdama lojali, pagarbi sutuoktiniui, visapusiškai besirūpindama vaikais ir turtu, nuo to laiko, kai atsakovas paliko šeimą dėl kitos moters, iki 2005 m. puoselėjo viltį ir dėjo pastangas (atsakovo sugrįžimai į šeimą) santuokai išsaugoti. Atsakovas taip pat iš esmės neginčijo savo neištikimybės, t. y. nurodė, kad jis 1997 m. išėjo iš namų ir išsinuomojo butą, taip pat nurodė, kad po 2000 m. jis buvo neištikimas savo sutuoktinei (b. l. 70), o nuo 2001 m. gyvena kartu su kita moterimi - M. P. (b. l. 70), taip pat, kad turi 2 vaikus su ieškove, ir augina vieną vaiką moters, su kuria gyvena. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybės pagrįstai nustatė, kad atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo, nes buvo neištikimas.
Nepagrįsti apelianto argumentai, jog byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme, gyveno su kitais partneriais, ir abu pažeidė sutuoktinių įsipareigojimus vienas kitam, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat nepagrįstai nurodė, jog nesvarbu kuris sutuoktinis kaltas labiau, o kuris mažiau, ir vieno sutuoktinio neištikimybė neatleidžia kito sutuoktinio nuo pareigos būti ištikimam tol, kol santuoka nenutraukta. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė artimiau pradėjo bendrauti su kitu vyru B. M. tik 2005 m., t.y. praėjus 8 metams nuo to laiko kai su sutuoktiniu pradėjo gyventi atskirai (1997 m.) ir praėjus 5 metams nuo to laiko kai atsakovas, kaip jis pats nurodė, buvo neištikimas ieškovei ir pradėjo gyventi su kita moterimi. Toks ieškovės elgesys leidžia daryti išvadą, kad ji tik vienareikšmiškai įsitikinusi, jog santuokos su atsakovu išgelbėti nepavyks, pradėjo artimiau bendrauti su kitu vyru ir toks jos poelgis negali būti vertinamas kaip neištikimybės faktas ir pagrindas panaikinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.
Atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 str., 21 str. nustatytus principus, t. y. teismas buvo šališkas priimdamas sprendimą, kadangi objektyviu įrodymu laikė tik ieškovės paaiškinimus, sprendime nenurodyti atmetimo motyvai ir neanalizuojami atsakovo pateikti įrodymai ir argumentai. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 str. 1 d. nurodoma, kad įrodymus teismui pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas įvertina pateiktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Iš byloje esančių pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų, sprendimo matyti, kad teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo duotus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 d.1 p.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistinos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš apelianto išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Prie ieškovės G. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti dokumentai (pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 343417, 2007 m. spalio 22 d. atstovavimo sutartis) patvirtina, kad ieškovė turėjo 2 000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytą užmokestį už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1.5 MMA), už vieną atstovavimo valandą teisme (0.15 MMA), sprendžia, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis – 2 000 Lt, viršija rekomendacijose nustatytus užmokesčio dydžius. Remdamasi šiais kriterijais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra mažintinos nuo 2 000 Lt iki 1 155 Lt (CPK 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) 1 155 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus), išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovei G. V. , a. k. (duomenys neskelbtini)