- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-12
- Bylos Nr.
- e2VP-22508-910/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., V. M., antstolis I. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti skolininko A. V. ir jo sutuoktinės V. M. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – kiekvienam po 1/2 dalį V. M. sąskaitose esančių piniginių lėšų.
Pareiškime nurodyta, kad antstolis I. G. vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2010-10-18 nutarimą Nr. 2-19-(2010)-205, kuriuo A. V. skirta 500 Lt (144,81 Eur) administracinė bauda. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, patikrino skolos išieškojimo galimybes ir nustatė, kad galimybių išieškoti skolą iš skolininko A. V. turto nėra. Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas areštuotos skolininko A. V. ir jo sutuoktinės V. M. pinigines lėšos. Nuo skolininko sutuoktinės sąskaitos nurašyta bendra 425,18 Eur suma, kuri yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkas A. V. niekur nedirba ir yra tik A. V. IĮ savininkas. Minėta įmonė taip pat turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Socialinio draudimo išmokų skolininkas negauna. VĮ „Registrų centras duomenimis, skolininkas registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Skolininko sutuoktinė V. M. taip pat niekur nedirba bei socialinio draudimo išmokų negauna. A. V. ir V. M. santuoka įregistruota 2013-07-18, duomenų apie galiojančias vedybų ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skolos išieškojimas iš skolininko A. V. asmeninio turto yra neįmanomas, o skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta ir tai trukdo antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Suinteresuoti asmenys nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
Į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, suinteresuoti asmenys neatvyko, antstolis I. G. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis I. G. vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2010-10-18 nutarimą Nr. 2-19-(2010)-205 dėl 144,81 Eur administracinės baudos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai (vykd. b. l. 7). Skolininkas nuo 2013-07-18 yra susituokęs su V. M. (vykd. b. l. 113).
Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas A. V.. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko A. V. prievoles.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdantis antstolis nustatė, jog galimybių išieškoti skolą iš skolininko A. V. asmeninio turto nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės V. M. nuosavybė, dalies nustatymo.
Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta 2013-07-18. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį (vykd. b. l. 114). Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis nurodymu priverstinai nurašyti lėšas areštavo skolininko A. V. ir sutuoktinės V. M. pinigines lėšas per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą. Nuo skolininko sutuoktinės sąskaitos nurašyta viso 425,81 Eur (144,81 Eur skolos likutis ir 280,37 Eur vykdymo išlaidos) (vykd. b. l. 120, 122, 124). Patikrinus V. M. turtinę padėtį, nustatyta, kad ji nedirba, socialinių išmokų negauna (vykd. b. l. 118, 121).
Pareiškėjas prašo teismo individualizuoti skolininko A. V. turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės V. M. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys A. V. ir V. M., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Suinteresuoti asmenys į bylą tokių įrodymų nepateikė.
Išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų A. V. ir V. M. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.
CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti skolininko dalį taip, kad skolininkui tektų 1/2 dalis V. M. sąskaitose esančių piniginių lėšų.
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkui A. V. priklauso 1/2 jo sutuoktinės V. M. pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
patenkinti pareiškimą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vienos skolininko sutuoktinės veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.