- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-20
- Bylos Nr.
- AS-442-660-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau –Kalėjimų departamentas) raštą Nr. 2S-2316 ir veiksmus prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintai nuosavybės apsaugai; 2) įpareigoti Kalėjimų departamentą panaikinti minėtą raštą ir leisti suimtiesiems ar nuteistiesiems perduoti maisto produktus artimiesiems, užtikrinant nuosavybės apsaugą nuo praradimo ar sugedimo; 3) įpareigoti Kalėjimų departamentą įsakymu laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovams pakeisti ar papildyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių įsigijimo tvarką ir maisto produktų perdavimą artimiesiems, užtikrinant nuosavybės apsaugos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nepažeidimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. skundą dalyje dėl reikalavimų, susijusių su Kalėjimų departamento 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 2S-2316, kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsisakė priimti A. B. skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Kalėjimų departamentą įsakymu laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovams pakeisti ar papildyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių įsigijimo tvarką ir maisto produktų perdavimą artimiesiems kaip nenagrinėtiną teismų.
Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad skundas dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 49/225 ir Kalėjimų departamento 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 2S-2316 panaikinimo yra teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Kartu su skundu šiam teismui turi būti paduotas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 49-225 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2009 m. liepos 24 d. prašymą leisti perduoti įstaigoje įsigytus maisto produktus artimiesiems. Šį atsakymą A. B. apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 2S-2316 pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka, šalių procesinė padėtis, paduodant skundą teismui, nesikeičia. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai centrinis administravimo subjektas, išnagrinėjęs skundą išankstine ne teismo tvarka, patvirtina teritorinio administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, atsakovu byloje laikoma teritorinė viešojo administravimo įstaiga, šiuo atveju – Kauno tardymo izoliatorius. Kauno tardymo izoliatoriaus buveinė yra adresu A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas. Kauno miestas patenka į Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją, todėl A. B. skundas dalyje dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų nagrinėtinas Kauno apygardos administraciniame teisme.
Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ir vidaus administravimo srityje. Trečiu skundo reikalavimu A. B. prašė įpareigoti Kalėjimų departamentą padaryti poįstatyminio teisės akto pakeitimus ar papildymus, bet nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo klausimu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau pastarasis atitinkamo prašymo netenkino ir to pasekmėje kilo šalių priešingų interesų konfliktas, kurį turėtų išspręsti teismas. Todėl teismas nusprendė, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl teisės.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad nutartyje netinkamai taikoma ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis, nes pažeidžiamas ABTĮ 35 straipsnis, kai aiškinama, kad išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka, šalių procesinė padėtis, paduodant skundą teismui, nesikeičia ir skundas yra teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Teigia, jog skundžia Kalėjimų departamento 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2S-2316, todėl skundą paduoda Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes Kalėjimų departamentas yra L. Sapiegos g. 1, Vilniuje, t.y. Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje. Taip pat nurodo, kad termino skundui paduoti nėra praleidęs Teigia, jog Kalėjimų departamento rašte yra priimtas sprendimas dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 49/225 pateikiamos informacijos, todėl atsakovu privalo būti Kalėjimų departamentas. Kauno tardymo izoliatorius byloje galėtų būti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be to, teisė pasirinkti ir keisti atsakovą priklauso pareiškėjui ir teismas neturi teisės be jo sutikimo keisti atsakovo. Taip pat nurodo, kad nutartyje netinkamai taikomas ABTĮ 3 straipsnis ir pažeidžiama teisė kreiptis į administracinį teismą. Ginčas dėl teisės pažeidimo yra būtent su Kalėjimų departamentu, o ne su Kauno tardymo izoliatoriumi, kadangi atsakovas Kalėjimų departamentas atsisako apginti jo teises viešojo administravimo srityje ir atsisako įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių pašalinti jo teisių pažeidimus. Mano, kad nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai reikalaujama apskųsti Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 49/225 Kauno apygardos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnis numato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 straipsnio 3 dalis). Taigi, BVK 183 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų dėl atitinkamas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmų nagrinėjimo tvarka.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamas ginčas kilo Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai 2009 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 49/225 atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti įstaigoje įsigytus maisto produktus artimiesiems. Šį atsisakymą pareiškėjas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka 2009 m. rugpjūčio 10 d. apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2009 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2S-2316 paliko galioti Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos sprendimą.
Pareiškėjas nesutinka su jo ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusio Kalėjimų departamento 2009 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2S-2316, taip pat kelia reikalavimą įpareigoti Kalėjimų departamentą įsakymu laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovams pakeisti ar papildyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių įsigijimo tvarką ir maisto produktų perdavimą artimiesiems.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka, šalių procesinė padėtis, paduodant skundą teismui, nesikeičia (ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis), todėl atsižvelgiant į šią įstatymo normą bei įvertinus tai, kad pareiškėjui pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka jo atžvilgiu liko galioti Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos sprendimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovu kilusiame ginče laikytina Kauno tardymo izoliatoriaus administracija. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktiškai tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ne ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusio Kalėjimų departamento sprendimas, o Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 49/225 pateiktas atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti įstaigoje įsigytus maisto produktus artimiesiems, todėl būtent pastaroji institucija laikytina atsakove šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyto viešojo administravimo subjekto buveinė yra Kauno mieste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas priskirtas nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Atskirojo skundo argumentai, kad tokiu būdu teismas nepagrįstai apriboja pareiškėjo teisę kreiptis į teismą bei pasirinkti atsakovą, laikytini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino pareiškėjui, kad pažeistas teises jis gali ginti paduodamas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, jog kartu su skundu Kauno apygardos administraciniam teismui turi būti paduotas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarties priėmimo dieną šis terminas buvo suėjęs, teismas pagrįstai išaiškino, jog paduodant skundą Kauno apygardos administraciniam turi būti paduotas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kalėjimų departamentą įsakymu laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovams pakeisti ar papildyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių įsigijimo tvarką ir maisto produktų perdavimą artimiesiems yra nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.