- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-163-524/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Atsakovas
- O. K.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Maškevičienė Procesinio sprendimo kategorija 30.1, 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2008 m. kovo 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Audrius Saulėnas sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant vertėjai Anželai Tyščukienei, ieškovei L. K., trečiojo asmenes atstovui adv. Laimonui Straukai, apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens S. S. atstovo advokato L.Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui O. K., tretiesiems asmenims S. S., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl asmeninės nuosavybės į butą pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. Kotelnikova su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas (t. I, b.l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu (t. II, b.l. 27-28) ieškovės ieškinį tenkino ir pripažino, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog buto privatizavimo metu ieškovė su atsakovu gyveno atskirai, atsakovas prie buto privatizavimo neprisidėjo. Pažymėjo, kad atsakovas nuo buto privatizavimo laikė jį asmenine ieškovės nuosavybe ir ginčo tarp šalių dėl šio buto nekilo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t. II, b.l. 32-34) trečiasis asmuo S. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantė pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butas įsigytas iš jos asmeninių lėšų. Remdamasi CPK 42 str. 2 d. prašo nepripažinti atsakovo ieškinio pripažinimo, nes mano, jog tai šalių susitarimas, pažeidžiantis trečiojo asmens teises.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šios bylos esmė yra skolininko dalies bendrame turte nustatymas, peraugęs į ginčą santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes bylos medžiaga ir trečiojo asmens pozicija įrodo, kad atsakovo prievolė trečiajam asmeniui nėra solidarioji sutuoktinių prievolė CK 3.109 str. 1d. prasme.
Bylos medžiaga įrodo, kad šalys buvo ištuoktos 1998-02-18 teismo sprendimu, kuris buvo ieškovės įregistruotas 2000-01-26( t.1, b. l.14-15). 1997-09-03 ieškinyje dėl ištuokos šalys nurodė, jog turtinių ginčų neturi (t.1, b. l. 12), ir bylos medžiaga įrodo, jog tarp šalių niekada nebuvo iškilę ginčų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismo sprendimais įrodyta ieškovės pozicija, jog šalių santuoka faktiškai pradėjo irti nuo 1981 m. kovo ir ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiajame 1982-03-29 teismo sprendime dėl išlaikymo šalių sūnui priteisimo (t.1, b. l. 6), be to, 1984 m. teismo sprendimu ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo atmestas ir jame buvo konstatuota, jog šeima iširo neseniai ir teismas manė, jog yra galimybė ją išsaugoti. Šie procesiniai dokumentai apelianto nebuvo nuginčyti, todėl jie leidžia padaryti išvadą, jog šis ieškinys nėra vengimas vykdyti prievolę trečiajam asmeniui.
Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 str. nustatytais pagrindais, o CK 3.87 str. nustatyta, jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatyminė prezumpcija buvo įtvirtinta SŠK 21 str., o SŠK 22 str.- išimtis, pagal kurią asmeninę nuosavybę sutuoktiniai galėjo įgyti dovanojimo ar paveldėjimo būdu. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. CK, tik CK 3.88 str. ir 3.89 str. detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įsigijimo momento, tačiau šioje byloje svarbus yra ir turto įsigijimo momentas, ir jo pasidalijimo nutraukus santuoką momentas. Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 str. 1d. 7p. nurodyta sąlyga-aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus ar to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog paminėtais rašytiniais įrodymais ieškovė įrodė, jog sudarant ginčo buto privatizavimo sutartį 1992-07-31 buvo aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių valia, jog šį butą ieškovė įgytų asmeninėn nuosavybėn( t. 1, b. l. 8). Šalys įregistravo santuoką 1979-09-29, tačiau jau 1982 metų paminėtu teismo sprendimu iš atsakovo priteisiamas išlaikymas sūnui konstatuojant, jog šalys faktiškai nuo 1981 metų kartu negyvena.1985-06-11 teismo nutartis įrodo, jog jam buvo paskelbta paieška( t. 1, b. l. 93). Šie rašytiniai įrodymai leidžia patvirtinti ieškovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas prie ginčo buto privatizavimo neprisidėjo nei savo lėšomis, nei jo privatizavimui buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Šias aplinkybes atsakovas pripažįsta tiek dabar, tiek ir bylos dėl šalių ištuokos nagrinėjimo metu, nurodydamas, kad prie buto privatizavimo ir prie šeimos išlaikymo jis faktiškai niekada neprisidėjo (t. 2, b. l. 25, santuokos nutraukimo byla) ir šie atsakovo paaiškinimai, teikti iki šios bylos iškėlimo, patvirtina ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, jog ji ginčo butą privatizavo tik savo asmeninėmis, o ne bendromis lėšomis. Buto apmokėjimo dokumentai įrodo, jog už ginčo buto privatizavimą ieškovė sumokėjo 1416 rublių (t.1, b.l.9). Bylos medžiaga įrodo, jog rašytinių dokumentų dėl buto skyrimo iki privatizavimo, dėl investicinių čekių mokėjimo nėra išlikę(t. 1, b. l. 85, 94,137- 138), todėl šiuo atveju vadovaujamasi šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, nes trečiasis asmuo jų nenuginčijo ir tai neprieštarauja CK 3.89 str. 2 d. įtvirtintai taisyklei. Šalys pripažįsta ir nurodo, kad ginčo butas buvo skirtas ieškovės močiutei, kur ieškovė buvo priregistruota nuo 16 metų, ir ji vykdė prasidėjusią privatizavimo procedūrą tik savo ir savo tėvų ir sesers investiciniais čekiais(t.1, b.l. 113, b.l. 117-118). Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pozicija išsiregistruoti iš ginčo buto 1997-03-03, nes tuo metu galiojusius teisės aktus toks teisinis veiksmas atsakovui reiškė ne tik gyvenamosios vietos netekimą, bet ir ryšio su butu praradimą. Be to, tokia atsakovo pozicija patvirtina 1997-09-09 ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodytą aplinkybę, jog šalys faktiškai turtą pasidalijo iki jos nutraukimo ir daugiau niekada šio klausimo nekėlė. Todėl toks atsakovo veiksmas patvirtina, jog ginčo buto privatizavimo metu buvo aiškiai išreikšta šalių valia šį butą įgyti ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Byloje nustatyta, kad ginčas tarp šalių dėl santuokoje įgyto turto padalijimo niekada nebuvo iškilęs, todėl darytina išvada, jog trečiasis asmuo, būdamas tik atsakovo asmeninės prievolės kreditoriumi, neturi teisės kitaip spręsti ieškovės nuosavybės teisės į ginčo butą formos.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.