Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-26 · Administracinė byla Nr. I-2412-764/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
I-2412-764/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00650-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2412-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00650-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. O. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K, po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai (tolau – Vilniaus PN), priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Paaiškina, kad nuo 2018 m. iki 2019 m. sausio mėnesio buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose (nuo vieno asmens iki trijų). Kamerose buvo šalta, drėgna, langai iki galo neatsidarydavo, o tai labai kenkė jo sveikatai. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas 1,3 m sienele ir nepermatoma užuolaida, tačiau pareigūnai vis tiek jį galėdavo stebėti pro kameros duryse įrengtą langelį, nes tualetas įrengtas prie pat durų. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 38–39) patikslino, kad tualetas iš vienos pusės atitvertas 1,5 m sienele, o iš kitos pusės pridengtas tik užuolaida.

Nurodo, kad serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jam paskirtas specialus maitinimas ir gydymas, tačiau nei vaistų nei tinkamo maitinimo negaudavo, turėdavo valdyti paprastą maistą, o tai kenkė jo sveikatai. Į Lukiškių TI-K administraciją kreipdavosi žodžiu, tačiau ši į jo prašymus nereaguodavo.

Tokios kalinimo sąlygos sukėlė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, jautė pažeminimą, emocinę depresiją, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–9).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2018 m. liepos 12 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje), kitą dieną išvežtas į Alytaus pataisos namus. Į Lukiškių TI-K atvežtas 2018 m. rugsėjo 11 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 203 (plotas 6,83 kv. m (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2018 m. rugsėjo 12 d., kitą dieną jį išvežė į Alytaus pataisos namus. Į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2018 m. spalio 15 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 104 (plotas 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje), kitą dieną jį išvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių. Į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2018 m. spalio 22 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2019 m. spalio 24 d., kitą dieną jį išvežė į Alytaus pataisos namus. Į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2018 m. gruodžio 27 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas 7,49 kv. m (1 asmuo kameroje), kitą dieną jį išvežė į Alytaus pataisos namus. Į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2019 m. sausio 11 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas 7,67 kv. m (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2019 m. sausio 13 d. Kitą dieną jį išvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių. Į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2019 m. sausio 16 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje), kitą dieną jį išvežė į Alytaus pataisos namus.

Nuteistieji ir suimtieji į gyvenamąsias kameras buvo paskirstomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio nuostatomis.

Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K buvo maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) mitybos normomis.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems, valgiaraščius tvirtina Departamento direktorius. Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija ginčo laikotarpiu negavo pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su dietinio maitinimo suteikimu.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) galimai netinkamomis sąlygomis tam tikrais laikotarpiais nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. sausio 17 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Dėl sanitarinio mazgo

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje taip pat pripažįsta, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės pertvara ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017, 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1471-415/2019 ir kt.).

Iš atsakovės atsiliepime (b. l. 6–9) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais (2018 m. liepos 12 d., 2018 m. rugsėjo 11–12 d., 2018 m. spalio 15 d., 2018 m. spalio 22–24 d., 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. sausio 11–13 d., 2019 m. sausio 16 d., iš viso 12 dienų) buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 104, 106, 108, 116, 117, 118, 203, 312. Visomis šiomis dienomis kamerose jis buvo laikomas vienas, išskyrus 2018 m. liepos 12 d., kai kameroje Nr. 118 buvo laikomas kartu su kitu nuteistuoju (suimtuoju). Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m sienele, todėl laikytina, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Taisyklių 16.5 papunkčio reikalavimus. Kita vertus, tiek EŽTT, tiek LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas (net jei ir sanitarinis mazgas atskirtas užuolaida) privatumui užtikrinti nėra pakankamas, nes nuteistąjį (suimtąjį) gali stebėti kiti kameroje kalinami asmenys bei sargybiniai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, minėtomis dienomis objektyviai galėjo būti pažeista.

Dėl kitų sąlygų kamerose

Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo šalta, drėgna, langai iki galo neatsidarydavo.

Pataisos įstaigų kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nustatyti Taisyklėse. Pagal šių taisyklių 16.9 papunktį, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.

Taisyklių 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K kartu su atsiliepimu pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus (b. l. 21–23, 26–28), iš kurių matyti, kad patikrinimai buvo atlikti kamerose, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas. Taigi, šie patikrinimo aktai ginčui neaktualūs, todėl nevertintini. Taip pat nagrinėjamoje byloje nevertintinas Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėnesio pranešimas „Dėl A. A. skundo“ (b. l .30–31), nes šis pranešimas susijęs su kitu asmeniu.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), todėl atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr. LVAT 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1616-629/2019 ir kt.).

Taigi, būtent Lukiškių TI-K teko pareiga paneigti pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovės atstovas pareiškėjo skundo argumentų nei paaiškinimais nei rašytiniais įrodymais nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kalinimo sąlygų kamerose, t. y. kad buvo šalta ir drėgna, vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad ginčo laikotarpiui aktualiomis dienomis (iš viso 12 dienų) pareiškėjui nebuvo užtikrintos kalinimo sąlygos, atitinkančios Taisyklių 16.10 papunktyje bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatytus reikalavimus.

Teisės aktai nereglamentuoja, kokia amplitude turi būti sudaryta galimybė atidaryti langus pataisos įstaigoje. Pareiškėjas neneigia, kad turėjo galimybę atsidaryti langą ir išvėdinti gyvenamąją patalpą, todėl teismas atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatė.

Dėl negauto tinkamo maitinimo ir vaistų

Pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje.

Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal.

Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos.

Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitiną organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys buvo maitinami, laikantis teisės aktų reikalavimų, valgiaraščiai subalansuoti ir atitiko Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2019 m. lapkričio 21 d. raštu (b. l. 55) pateikė 2019 m. lapkričio 8 d. medicinos pažymėjimą Nr. PPG-APN (b. l. 56), kuriame nurodyta, kad A. O. gauna maitinimą pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Taip pat nurodyta, kad nuteistasis į sveikatos priežiūros skyrių dėl valgiaraščio pakeitimo nesikreipė. Byloje taip pat pateikta pareiškėjo sveikatos istorija (b. l. 57–113), iš kurios matyti, kad pareiškėjui diagnozuoti skunde nurodyti susirgimai bei paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau, ar dėl diagnozuotų susirgimų paskirtas specialus maitinimas, nenurodyta. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjui maitinimą tokį, koks yra nustatytas teisės aktais, o pareiškėjo argumentai šiuo aspektu vertinti kritiškai, nes neparemti jokiais įrodymais. Taigi, iš byloje pateiktų duomenų nenustatyta, kad pareiškėjui būtų paskirtas specialus (dietinis) maitinimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau vaistų negaudavo. Iš byloje pateiktos sveikatos istorijos (b. l. 57–113) matyti, kad pareiškėjo susirgimams gydyti buvo paskirti atitinkami vaistai, tyrimai, taip pat pareiškėjas periodiškai lankydavosi pas medicinos specialistus konsultacijoms. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Lukiškių TI-K pareiškėjui turėjo išduoti vaistus nemokamai, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vaistų negalėjo įsigyti pataisos įstaigos vaistinėje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. I-2412-764/2016 (b. l. 44) įpareigojo Vilniaus pataisos namus pateikti duomenis, ar pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) administraciją su prašymais skirti vaistus pagal gydytojų išvadas. Vilniaus pataisos namai elektroniniu paštu pateikė atsakymą (b. l. 47), kad pareiškėjas nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. sausio 17 d. su skundais ar prašymais dėl vaistų skyrimo nesikreipė. Vadinasi, tuo metu pareiškėjui kalinimo sąlygos, kiek tai susiję su vaistų gavimu, buvo priimtinos.

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai neįpareigojo Lukiškių TI-K nuteistiesiems nemokamai tiekti jiems paskirtus vaistus, pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokių vaistų negalėjo gauti, kada ir kur kreipėsi šiuos vaistus jam išduoti, taip pat nepateikė duomenų, kad jam paskirtų vaistų negalėjo įsigyti pataisos įstaigos vaistinėje, pareiškėjo argumentai dėl vaistų negavimo vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti, todėl atmestini.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 12 dienų nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų dėl temperatūros ir drėgmės (kamerose buvo per šalta ir per drėgna). Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę bei mastą (pareiškėjas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas 12 dienų su pertraukomis). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisių pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, todėl pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 500 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuotina, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 84 Eur sumos priteisimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.

Vadovaujantis minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, siekiant apsaugoti pareiškėjo sveikatos konfidencialumą, Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikta pareiškėjo sveikatos istorijos kopija (b. l. 57–113) pripažintina nevieša.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 84 (aštuoniasdešimt keturis) eurus neturtinei žalai atlyginti.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti, kaip nepagrįstą.

Pripažinti bylos dalį (pareiškėjo sveikatos istorijos kopiją (b. l. 57–113)) nevieša.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė