Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt įstatymo, galiojusio pinigų pervedimo metu, redakcija). Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu, kad jis į atsakovės banko sąskaitą pervedė pinigus, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „paskola“. Ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB, patvirtina, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) atsakovei pervedė 7 000,00 Lt, (duomenys neskelbtini) pervedė 5 000,00 Lt. Abiejų mokėjimo pavedimų paskirtyse ieškovas nurodė – „paskola“ (elektroninės bylos apyrašo b. l. 44). Ieškovas 2018 m. gegužės 17 d. išsiuntė atsakovei prašymą grąžinti suteiktas paskolas per trisdešimt dienų nuo prašymo gavimo dienos, pinigus pervedant į jau minėtą ieškovo banko sąskaitą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 45, 47). Ieškovo prašymas grąžinti skolą atsakovei įteiktas 2018 m. gegužės 18 d. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 48). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mokėjimo paskirties laukelyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog pinigai pervedami kaip asmeninė paskola. Todėl ši aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant, ar iš tiesų tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kadangi tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Byloje atsakovė pinigų gavimo fakto byloje neginčija, tačiau teigia, jog iš tiesų šių pinigų nesiskolino, jai jų visiškai nereikėjo, tiesiog bandė padėti, kad ieškovas jų taip greitai neiššvaistytų, nors ieškovui sakė, kad jai reikia pinigų. Tačiau atsakovė iš ieškovo gautą iš viso 3 475,44 Eur sumą, kuri jai pervesta kaip paskola, priėmė ir ja disponavo. Tuo tarpu pažyma apie visas pajamas patvirtina, jog atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 311,81 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 52). Vis tik ieškovo pinigų pervedimas, kuriame nurodyta, kad pinigai pervesti kaip paskola, ir atsakovės veiksmai šiuos pinigus priimant suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus atsakovė gavo kaip paskolą. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Be to, lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovo buvo parduotas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 81-83). Atsakovė, siekdama įrodyti, jog norėjo išsaugoti ieškovo pinigus, kad šis jų nepraloštų ir kitaip neiššvaistytų, teismui pateikė (duomenys neskelbtini) lažybų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp ieškovo A. K. ir UAB „Lošimų strateginė grupė“, kuria sutarties šalys susitarė, jog bendrovė įsipareigoja teikti lošėjui (ieškovui) teisę per bendrovės kompiuterinį tinklą išsiųsti bendrovei informaciją, reikalingą statymams priimti, o bendrovė įsipareigoja tokius statymus priimti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 97-98). Tačiau atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad ieškovas būtų įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, kuris patvirtintų aplinkybę, jog ieškovas netinkamai disponuoja už parduotą nekilnojamąjį turtą gautais pinigais. Taip pat nepateikė duomenų, jog ieškovas turėtų priklausomybę alkoholiui.

Ieškovas, teismui pateikė įsiteisėjusį Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 107-130), kurioje buvo tiriama ieškovo A. K. turtinė padėtis, kadangi byloje buvo sprendžiamas ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė ir L. K. atsiliepimą į apeliacinį skundą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 131-138). Pažymėjo, jog minėtame sprendime teismas nustatė, t. y. konstatavo, jog A. K. turi reikalavimo teisę į 3475 Eur paskolos sumą. Minėtas sprendimas nėra laikytinas prejudicinę galią turinčiu faktu. Tačiau teismas sutinka su ieškovo nurodyta pozicija, jog įsiteisėjusiame Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo peržiūrėtas ir apeliacine tvarka, pasisakyta, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į 3475 Eur paskolos sumą. Pažymėtina, kad minėtos civilinės bylos nagrinėjime dalyvavo ir ieškovo buvusi sutuoktinė L. K. ir kuri, anot atsakovės parodymų teismo posėdyje, dar 2013 m. gruodžio 7 d. dalyvavo atiduodant pinigus atsakovui, ir šių aplinkybių išnagrinėtoje civilinėje byloje nepaneigė.

Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad dar tais pačiais metais, t. y. 2013 m. ieškovas pareikalavo, kad atsakovė grąžintų saugomą 12 000,00 Lt sumą. 2013 m. gruodžio 7 d., šeštadienį, atsakovė grąžino minėtus pinigus ieškovui (kuris tuo metu buvo išgėręs), kadangi pats ieškovas paprašė grąžinti pinigus, o ji ieškovo pinigus laikė namuose. Atiduodant pinigus dalyvavo ir viską matė atsakovės dukra L. K. su vaikais, atsakovės sesuo bei vyras. Kaip jau minėta, CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai.

Taigi pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose skolininkui nustatyta pareiga įrodyti, jog jis paskolą grąžino. Be to, atkreiptinas dėmesys į įstatymo nustatytą prezumpciją – pagal CK 6.65 straipsnį skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėdama pinigų grąžinimą ieškovui, nepateikė tai patvirtinančio dokumento, rėmėsi liudytojų parodymais. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta atsakovės sesuo M. R. parodė (2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad sesuo jai pasakojo, kad ieškovas pardavė butą ir švaisto pinigus, todėl, nors jai pinigų ir nereikia, tačiau iš jo pasaugojimui pasiskolino 12 000,00 Lt. Paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 4 d. atvažiavo pas seserį kuri sakė, jog ieškovas prašė atiduoti pinigus. Tą pačią dieną po pietų jos sesuo ieškovui atidavė pinigus, kurie buvo maišelyje ar voke. Matė, kaip ieškovas pinigus suskaičiavo. Nežino ar tuo metu jis buvo blaivus. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės sutuoktinis J. Č. parodė (2019 m. sausio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad jo žmona iš ieškovo pinigus paėmė dėl to, kad šis nepraleistų, juo labiau, kad ieškovas turėjo skolų. Matė, kaip jo sutuoktinė pinigus ieškovui grąžino. Šiuo atveju, įvertinus bylos duomenis, matyti, kad nagrinėjamoje byloje nėra CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų ar kitokių aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant šalims nebuvo galima sudaryti sandorio raštu ir atitinkamai raštu įforminti pinigų grąžinimą. Be to, byloje nepateikta kitokių rašytinių įrodymų, kurie netiesiogiai patvirtintų pinigų ieškovui grąžinimo faktą. Kaip jau minėta, sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Taigi atsakovei pinigų grąžinimo ieškovui faktą grindžiant liudytojų parodymais būtų pažeista įrodymų leistinumo taisyklė, netinkamai taikytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normos (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.93 straipsnio 2, 6 dalys, 6.871 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė pinigų grąžinimo ieškovui faktą įrodinėja liudytojos M. R. ir J. Č. parodymais, kurie yra jos artimieji t.y. jos vyras ir sesuo, laikytina, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas šių liudytojų parodymais negali vadovautis. Byloje nesant pateiktų paskolos grąžinimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, taip pat pagrindo remtis byloje apklaustų liudytojų parodymais, spręstina, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį dalyje dėl paskolos priteisimo tenkinti, kaip pagrįstą ir įrodytą.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl palūkanų už naudojimąsi paskolomis dydžio ir jų mokėjimo termino šalys nėra susitarusios, todėl prašo priteisti 580,83 Eur palūkanas už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) paskolos suma (2 027,34 Eur) už penkerius metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, t. y. 5,73 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (2 027,34 Eur), skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 27 d. ir 5,73 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos (duomenys neskelbtini) paskolos sumos (2 027,34 Eur) nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. liepos 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo. Taip pat ieškovas prašo priteisti ir 429,36 Eur palūkanas už naudojimąsi (duomenys neskelbtini)paskolos suma (1 448,10 Eur) už penkerius metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, t. y. 5,93 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (1 448,10 Eur), skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 27 d. ir 5,93 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos (duomenys neskelbtini)paskolos sumos (1 448,10 Eur) nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. liepos 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 2018 m. liepos 27 d. kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti ginčo skolą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-5). Teismas, tenkinęs ieškovo pareiškimą, 2018 m. liepos 31 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 19-20). Atsakovė per teismo nustatytą terminą, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prieštaravimus dėl 2018 m. liepos 31 d. teismo įsakymo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 25-26). Teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi prieštaravimus priėmė, ieškovą įpareigojo per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį, sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (elektroninės bylos apyrašo b. l. 29-30). 2018 m. rugsėjo 11 d. bei 14 d. nutartimis teismo įsakymas panaikintas, ieškovo ieškinys priimtas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 62-63, 66).

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tuomet paskolos sutartis yra atlygintinė. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad nuo pinigų pervedimo momento atsakovui, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini)ieškovas turi įstatymo nustatytą teisę reikalauti iš atsakovės mokėti palūkanas, kurių dydis nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad Lietuvos bankas skelbia mėnesio duomenis apie Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams ir iš jų priimtų indėlių litais ir eurais vidutines metines palūkanų normas, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos dieną Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams ir iš jų priimtų indėlių litais ir eurais vidutinė metinė palūkanų norma buvo 5,73 procento, o (duomenys neskelbtini)suteiktos paskolos dieną Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams ir iš jų priimtų indėlių litais ir eurais vidutinė metinė palūkanų norma buvo 5,93 procento (https://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279&lang=lt). Atsižvelgiant į tai, kad nuo paskolų suteikimo momento iki ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo teismo įsakymu (2018 m. liepos 29 d.) atsakovė paskolos ieškovui nėra grąžinusi, todėl už šį laikotarpį ieškovui iš atsakovės priteistina konkreti nesumokėtų palūkanų suma, t. y.: 2 027,34 Eur (7 000,00 Lt) * 5,73 procento = 116,17 Eur per metus * 5 m. = 580,83,36 Eur; 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) * 5,93 procento = 85,87 Eur per metus * 5 m. = 429,36 Eur. Be to, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos ir 5,73 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos (duomenys neskelbtini) paskolos sumos (2 027,34 Eur) nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. liepos 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo bei 5,93 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos (duomenys neskelbtini)paskolos sumos (1 448,10 Eur) nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. liepos 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato, jog jei paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnio mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Įvertinus tai, kad atsakovės paskola ieškovo reikalavimu turėjo būti grąžinta iki 2018 m. birželio 17 d., ieškovas 2018 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. liepos 27 d. iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos negrąžintos paskolos sumos (2 027,34 + 1 448,10 + 580,83 + 429,36 = 4 4885,63 * 5 procentų / 365 * 40 dienų = 24,58 Eur) (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato pareigą atsakovei mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdu atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti (pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos). Priešingai nei netesybos ir (arba) palūkanos, kurios skaičiuojamos pagal įstatymą ar sutartį iki bylos iškėlimo teisme, procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti po bylos iškėlimo nuo teismo priteistos sumos. CK 6.210 straipsnio 1 dalis už termino praleidimą numato fiksuoto dydžio 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos (2 027,34 + 1 448,10 + 580,83 + 429,36 = 4 4885,63) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. liepos 30 d. (nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo dienos), iki visiško teismo sprendimo vykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo iš viso 101,00 Eur žyminio mokesčio (25,00 Eur, 76,00 Eur) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 53, 54).

Už teisines paslaugas pagal 2018 m. liepos 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. S65-2018 už teismo įsakymo parengimą ieškovas sumokėjo 100,00 Eur, pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. S86-2018 už ieškinio parengimą sumokėjo 300,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 56, 57, 58, 59), pagal 2018 m. lapkričio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. S107-2018 už konsultacijas bei 2018 m. lapkričio 15 d. atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 150,00 Eur, už teisines paslaugas pagal 2019 m. sausio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. S1-2019 už konsultacijas, pasiruošimą bylai bei 2019 m. sausio 9 d. atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 400,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 101, 102, 103, 104).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Ne visos šalių faktiškai sumokėtos sumos už advokato pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia ir tokie išlaidavimo nuostoliai liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Pažymėtina, jog ieškovo atstovo sąskaita už teismo įsakymo parengimą bei ieškinio teismui parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių (8.6 punktas bei 8.6 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. sausio 4 d. sąskaitose už teisines paslaugas nurodyta suma (100,00 Eur už valandą) viršija minėtų Rekomendacijų 8. 19 punkte nurodytą dydį. Rekomendacijų 8.19 punkte reglamentuota, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas yra 0,1. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. II ketvirtį buvo 926,7 Eur, 2018 m. III ketvirtį – 935,7 Eur, todėl 2018 m. lapkričio 21 d. sąskaitoje nurodyta 100,00 Eur suma už 1 valandą negali viršyti 92,67 Eur, o 2019 m. sausio 4 d. sąskaitoje nurodyta 100,00 Eur suma už valandą negali viršyti 93,57 Eur. Įvertinus aplinkybes, kad ieškovo atstovo paslaugos viršija Rekomendacijų 8.19 punkto dydžius, todėl atitinkamai išlaidos advokato pagalbai mažintinos nuo 150,00 Eur iki 139,00 Eur bei nuo 400,00 Eur iki 374,28 Eur. Visiškai tenkinus ieškovo ieškinį atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaido priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 1,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 3 475,44 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 44 ct) skolos; 580,83 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 83 ct) palūkanų už naudojimąsi (duomenys neskelbtini) paskolos suma (2 027,34 Eur); 5,73 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos (duomenys neskelbtini) paskolos sumos (2 027,34 Eur) nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. liepos 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo; 429,36 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 36 ct) palūkanų už naudojimąsi (duomenys neskelbtini)paskolos suma (1 448,10 Eur); 5,93 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos (duomenys neskelbtini)paskolos sumos (1 448,10 Eur) nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. liepos 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo; 24,58 Eur (dvidešimt keturis eurus 58 ct) palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, skaičiuojant nuo paskolų grąžinimo termino pabaigos dienos (2018 m. birželio 17 d.) iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. liepos 27 d.); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 4885,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1 014,28 Eur (vieną tūkstantį keturiolika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.