Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pareiškimui neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – M. B. ir F. B. santuokos nutraukimo įrašą liudijančiu išrašu Nr. 528, M. B. medicininiu mirties liudijimu Nr. 24-5709688, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, Nekilnojamojo turto išrašais apie M. B. nuosavybės teisę, Gyventojų registro pažymomis Nr. GR.1A-23503 ir Nr. GR.1A-23508 apie M. B. ir R. B. duomenis, Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro liudijimu ir Testamentų registro išrašu – nustatyta, kad M. B., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šiame name R. B. gyveno, yra deklaravusi gyvenamąją vietą bei liko gyventi ir po motinos mirties. M. B. turtą faktiškai pradėjo valdyti pirmos eilės įpėdinė jos dukra R. B.. Dėl M. B. turto paveldėjimo Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja po motinos mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja nurodė, kad ji gyveno ir po motinos mirties toliau liko gyventi pareiškėjai ir motinai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusiame name, po motinos mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu. Suinteresuoti asmenys pareiškėjos teiginių dėl palikimo priėmimo aplinkybių neginčija. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumu.

Darytina išvada, kad pareiškėja, būdama pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą, po motinos M. B. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad po motinos M. B. mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja gautų paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 10,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10,05 Eur (dešimt eurų 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.