- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-4422-887/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M., atstovaujamos advokatės S. G., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Virbickas, A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Sauliaus Virbicko vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467. Pareiškėja nurodo, kad antstoliui Sauliui Virbickui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolio 2020 m. birželio 20 d. Patvarkymą dėl „Turto arešto“ ir 2020 m. birželio 12 d. Turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467. Skolininkės nuomone, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467, kadangi: 1) pateikti įrodymai patvirtina, jog antstolis skundžiamais veiksmais areštavo turto daugiau nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti; 2) kyla grėsmė, kad išieškojimas bus nukreiptas į ženkliai didesnės vertės turtą, kurį pardavus iš esmės nukentės skolininkės turtiniai interesai. Patenkinus skundą ir pripažinus, kad antstolio Turto arešto aktas ir patvarkymas yra nepagrįsti ir neteisėti, o per tą laikotarpį pradėjus priverstinį išieškojimą, paskelbus varžytines ir pardavus nekilnojamojo turto objektus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ir sukeltų papildomų neadekvačių ir neproporcingų išlaidų. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į skundo esmę, egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų – CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
Pareiškėja, pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų, CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Sauliaus Virbicko vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467.
Nagrinėjamu atveju, kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus, įvardijama aplinkybė, kad 1) pateikti įrodymai patvirtina, jog antstolis skundžiamais veiksmais areštavo turto daugiau nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti; 2) kyla grėsmė, kad išieškojimas bus nukreiptas į ženkliai didesnės vertės turtą, kurį pardavus iš esmės nukentės skolininkės turtiniai interesai. Patenkinus skundą ir pripažinus, kad antstolio Turto arešto aktas ir patvarkymas yra nepagrįsti ir neteisėti, o per tą laikotarpį pradėjus priverstinį išieškojimą, paskelbus varžytines ir pardavus nekilnojamojo turto objektus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ir sukeltų papildomų neadekvačių ir neproporcingų išlaidų.
Iš pateikto pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų turinio bei priedų prie jo nustatyta, kad antstolis Saulius Virbickas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0127/20/00467 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. M.. Antstolis 2020 m. birželio 12 d. priėmė vykdyti A. S. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-329-470/2019 dėl 30 000 Eur skolos išieškojimo, jo pagrindu užvedė vykdomąją bylą Nr. 0127/20/00467. Antstolis 2020 m. birželio 12 d. išsiuntė skolininkei Raginimą įvykdyti sprendimą, t. y. sumokėti 713,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, 30 000,00 Eur skolą, 2 519,18 Eur palūkanas, paskaičiavo 249,11 Eur vykdymo išlaidas. Taip pat 2020 m. birželio 20 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-2020-3525 „Dėl turto arešto“ ir Turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Antstolis Turto arešto akte nenurodė areštuojamo turto vertės, tačiau nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Pareiškėja nurodo, kad areštuotas turtas ženkliai viršija išieškotiną sumą ir vadovaujasi 2010 m. atliktu VĮ Registrų centro masiniu vertinimu. Kaip jau minėta, antstolis Turto arešto akte areštuojamo turto vertės nenurodė, skolininkės pateikti turto vertinimo duomenys yra 2010 metų, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolis areštavo turto daugiau nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, pareiškėja neteikia įrodymų, patvirtinančių, jog 30 000,00 Eur skola jai nėra didelė. Taip pat, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad neįmanomas išieškojimo nukreipimas į turtą, kurio vertė nenustatyta, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus šioje vykdymo proceso stadijoje nėra pagrindo.
Teismas pažymi, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėtas apie tai nepranešant atsakovei, tretiesiems asmenims (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 510 straipsnio 6 dalis), jie nepatenka į CPK 80 straipsnio reglamentavimo sritį. Atitinkamai prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip galima sudėtine skundo dalis, nėra apmokestinami, todėl pareiškėjai grąžintinas 2020 m. birželio 19 d. sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 147 straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Atmesti prašymą.
Grąžinti pareiškėjai L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. birželio 19 d.
Pavesti nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.