Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. A. ir V. A. prašymą patvirtinti taikos sutartį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 579 straipsniu, patvirtinti taikos sutartį, kuria pareiškėjai susitarė dėl turto padalinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Civilinio kodekso 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kilęs teisminis ginčas, t.y. kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Tuo tarpu dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, CPK 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus).

Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos vieną kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Pareiškėjai susitarė dėl turto padalinimo. Taikos sutartis išreiškia šalių valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, todėl pateikta taikos sutartis, tvirtintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 579,582 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) toliau B. A. ir V. A. – Šalys, o kiekviena iš jų atskirai – šalis, patvirtinti tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, kad žemės sklypas, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) įgytas 2006-12-20 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu bendrąja jungtine nuosavybės teise, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, tampa asmenine V. A. nuosavybe ( toliau - Žemės sklypas I);

2. Šalys susitaria, kad žemės sklypas, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) įgytas 2007-05-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrąja jungtine nuosavybes teise, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, tampa asmenine V. A. nuosavybe ( toliau – žemės sklypas II);

3. Šalys susitaria, kad žemės sklypas, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) įgytas 2007-05-28 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu bendrąja jungtine nuosavybės teise, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, tampa asmenine V. A. nuosavybe ( toliau – žemės sklypas III);

4. Šalys susitaria, kad už šios taikos sutarties 1-3 punktuose V. A. asmenine nuosavybės teise atitenkantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą I, žemės sklypą II, žemės sklypą III, V. A. įsipareigoja sumokėti B. A. 8000 ( aštuonių tūkstančių eurų) EUR dydžio kompensaciją per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos į B. A. priklausančią banko sąskaitą.

5. Šalys susitaria, kad B. A., gavęs šios taikos sutarties 4 punkte V. A. sumokėtą kompensaciją, įsipareigoja per 3 darbo dienas nuvykti į notarų biurą ir patvirtinti faktą apie tinkamą V. A. įsipareigojimą sumokėti kompensaciją įvykdymą. B. A. neįvykdžius šio įsipareigojimo, V. A. turi teisę pateikti notarų biurui pavedimo kopiją ar kitą dokumentą, patvirtinantį kompensacijos sumokėjimą, kurio pagrindu notas išduos liudijimą, patvirtinantį, kad V. A. įvykdė taikos sutartyje nurodytą pareigą sumokėti taikos sutarties 4 punkte numatytą kompensaciją.

6. Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia ir atitinka abiejų šalių interesus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui.

7. Šalys patvirtina, jog supranta, kad sudarius taikos sutartį ir jos nevykdant kyla taikos sutarties nevykdymo pasekmės, o būtent, kad B. A. gali kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį dokumentą, o vykdomąjį dokumentą išdavus, šis yra vykdomas priverstine tvarka per antstolį.

8. Ši taikos sutartis įsigalioja ir yra privaloma nuo taikos sutarties pasirašymo.

9. Šalys susitaria, kad šalims pasirašius taikos sutartį, V. A. įsipareigoja pateikti teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo įstatymų numatyta tvarka šalims nedalyvaujant.

10. Šiai taikos sutarčiai, jos aiškinimui, įsigaliojimui, taikymui, vykdymui, nutraukimui ir/ar pabaigai bei visoms iš šios taikos sutarties atsirandančioms teisėms bei pareigoms taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Visi dėl šios taikos sutarties aiškinimo, įsigaliojimo, galiojimo, vykdymo ir/ar pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo, pabaigos ar kitaip iš šios sutarties ar dėl šios taikos sutarties kylantys ginčai, nesitarimai ar reikalavimai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.