Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-646-317-2013

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00007-2013-2

2013 m. lapkričio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant išteisintosios O. P. gynėjai-advokatei Nijolei Petraitienei, nukentėjusiajai G. Ž. ir jos atstovui-advokatui Daliui Mecelicai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. P., privačios kaltintojos G. Ž. kaltinta padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 154 str. 1 d., išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 115 str. 3 d. 2 p. G. Ž. pareikštas 2000,00 Lt dydžio civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Priteista iš G. Ž. 200,00 Lt (du šimtai litų 00 ct) proceso išlaidų, O. P. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privataus kaltinimo tvarka nukentėjusiosios G. Ž. O. P. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 154 str. 1 d. t.y. tuo, kad 2011 m. rugsėjo 7 dieną, Kauno apygardos teismo viešame teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nuteistosios J. B. gynėjo advokato R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-28 nuosprendžio, apklausiama kaip liudytoja ir pasirašiusi liudytojo pasižadėjimą bei būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 235 str., O. P. davė šmeižiančius bei įžeidžiančius parodymus: parodė, kad ,,G. Ž. nuolat ant manęs rašo policijai skundus.“,, G. Ž. visus nuolat skundžia. M. pasikeitė stogą, tai padavė skundą, kad savavališka statyba.“ ,,Man buvo daromas spaudimas, nes G. Ž. buvo parašiusi skundą siekdama, kad neičiau į teismą liudyti.“ Tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie G. Ž., galinčią paniekinti, pažeminti, ar pakirsti pasitikėjimą ja.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminėje praktikoje yra nutarčių, kuriose aiškinant LR BK 154 str. sudėtį ir nusikalstamos veikos požymius, pripažinta, kad viešas teismo posėdis laikoma vieta, kurioje negalima skleisti melagingos informacijos (Šiaulių apygardos teismas priėmęs 2012 m. spalio 22 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-692-519/2012). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apeliacinės instancijos teismo posėdis buvo viešas, jame dalyvavo ne tik bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, t.y. nukentėjusioji ir teisiamoji, bet ir gynėjas bei atstovas, liudytojai bei artimieji, kurių dalyvavimo teismo posėdžio protokolas nepatvirtina. Apklausiamas nukentėjusiosios sutuoktinis A. Ž. patvirtino, kad jis taip pat dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir buvo sukrėstas išteisintosios O. P. išsakytais faktais. Tai reiškia, kad O. P. paskleidė informacija viešai.

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino išteisintosios O. P. išsakytų teiginių, neįvertino aplinkybių, kokioms esant tie teiginiai buvo paskleisti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teismas neprašė įvertinti O. P. jai žinomas aplinkybes ir pareikšti vienokią ar kitokią nuomonę. Tai reiškia, kad O. P. skunde nurodytus teiginius paskleidė kaip informaciją, o ne kaip nuomonę.

Skundo autorė teigia, kad ji paneigė O. P. nurodytas aplinkybes, jog nuolat skundžia visus kaimynus, kad buvo apskundusi kaimynę M., o administracinę bylą iškėlė tik dėl to, kad O. P. nutarė liudyti J. B. naudai. Tyrėjos R. K. parodymai pripažintini O. P. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tyrėja ne tik kad nepatvirtino O. P. išdėstytos versijos, bet paneigė jos nurodytas aplinkybes. Apeliantė nurodo, jog siekdama pateikti duomenis apie tai, kad O. P. ją apšmeižė dėl to, kad ji skundžia visus kaimynus, ji net du kartus kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Gauti iš šios institucijos raštai liudija, kad ji nėra pateikusi nei vieno skundo dėl kaimynų, o juo labiau, dėl kaimynės M.

Kolegija, išklausiusi nukentėjusiąją bei jos atstovą, prašiusius skundą tenkinti, išteisintosios gynėją, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios G. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusioji iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu, teismo padarytų išvadų atitikimu faktinėms bylos aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visuma. LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami nuteistojo naudai.

Kolegija konstatuoja, jog teismo išvados dėl O. P. išteisinimo yra pakankamai motyvuotos, pagrįstos išsamia, visapusiška bei nešališka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos LR BPK 20 str. 5 d., nepažeistos.

LR BK 154 str. 1 d. numatyto šmeižimo turinį sudaro paskleidimas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį), nori taip veikti ir siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2A-3/2012).

Tuo atveju, kai atitinkamos informacijos turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-264/2006, 3K-3-56/2004). Iš Kauno apygardos teismo 2011-09-07 teismo posėdžio protokolo (b.l. 6-16) matyti, kad O. P. parodymus girdėjo tik bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija bei proceso dalyviai. Kiti atvykę liudytojai tuo metu teismo posėdžių salėje nebuvo. Liudytojas A. Ž. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo teismo posėdžių salėje, kai O. P. davė parodymus Kauno apygardos teisme nagrinėjant J. B. baudžiamąją bylą (b.l. 84). Šis liudytojas yra nukentėjusiosios G. Ž. sutuoktinis, suinteresuotas, kad O. P. būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes tarp išteisintosios ir nukentėjusiosios susiklostę konfliktiniai santykiai. Nors nukentėjusioji ir jos sutuoktinis teigia, kad jis girdėjo O. P. parodymus duotus Kauno apygardos teisme, šio fakto nenurodė kiti byloje apklausti liudytojai, nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog O. P. parodymus, duotus Kauno apygardos teisme, būtų girdėję tretieji asmenys. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad jos parodymai tapo žinomi tretiesiems asmenims.

O. P. nurodytą aplinkybę, kad ją G. Ž. skundžia policijai, patvirtino pati G. Ž.. 2011-10-14 Kauno apygardos teisme nagrinėjant J. B. baudžiamąją bylą, baigiamųjų kalbų metu ji nurodžiusi, kad kreipėsi į policiją dėl 2011-07-20 incidento, kuomet einant gatve su mažamete anūke, O. P. ją išvadino necenzūriniais žodžiais (b.l. 72). Šį faktą taip pat patvirtina G. Ž. paaiškinimas policijai (b.l. 88), nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 89) bei policijos raštas (b.l. 135). Minėtame policijos rašte taip pat nurodyta, kad G. Ž. ne kartą pareiškimais kreipėsi į policiją dėl konfliktų su kaimynais, netinkamo jų elgesio. Tai patvirtina O. P. teiginį, kad G. Ž. kreipėsi į policiją su pareiškimais ar skundais t.y. skundė ne tik ją, bet ir kitus kaimynus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad tyrėjos R. K. parodymai paneigia išteisintosios teiginį, kad jai buvo daromas spaudimas dėl to, jog G. Ž. parašė skundą siekdama, kad ji neitų liudyti į teismą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-09-07 – 2011-10-28 Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama J. B. baudžiamoji byla. G. Ž. skundą dėl 2011-07-22 incidento, kurio metu O. P. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, nagrinėjo tyrėja A. B., paimdama paaiškinimą iš G. Ž. (b.l. 88) ir tyrėja A. G., priėmusi nutarimą nutraukti(nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b.l. 89). Tyrėja R. K. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, kad 2011 metais administracinių bylų netyrė, tais metais su O. P. dėl administracinių bylų nebendravo (b.l. 98). Pažymėtina, kad O. P. Kauno apygardos teisme duodama parodymus, nenurodė, kad dėl G. Ž. paduoto skundo bendravo su tyrėja, taip pat nenurodė šaltinio, iš kurio sužinojo apie paduotą skundą (b.l. 11). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad bylos medžiagoje nėra duomenų patvirtinančių, kad tyrėja R. K. butų tyrusi G. Ž. skundą dėl 2011-07-22 incidento. Todėl tyrėja negalėjo bendrauti su O. P. dėl G. Ž. paduoto skundo.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštų (b.l. 92, 136) matyti, kad laikotarpyje nuo 2006 iki 2009 metų skyriuje nėra duomenų, kad buvo gauti G. Ž. skundai dėl M. M. galimai savavališkai vykdomų statybos darbų. Taip pat pažymima, kad Inspekcija nuo 2010 m. sausio 1 d. vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdytas teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros funkcijas, o panaikinus Kauno apskrities viršininko administraciją, Inspekcijai buvo perduoti tik vidaus dokumentai. Gyventojų prašymai, skundai ir paklausimai nebuvo perduoti. Rašte pažymimą, jog vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011-03-09 direktoriaus įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo" (Žin. 2011, 32-1534) rodyklės 5.30 punktu, asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo dokumentai saugomi penkerius metus. Įvertinus Inspekcijos pateiktą informaciją, negalima kategoriškai paneigti O. P. nurodytos aplinkybės, kad G. Ž. kreipėsi į Inspekciją dėl M. M. galimai savavališkai vykdomų statybos darbų.

Įvertinus išteisintosios O. P., nukentėjusiosios G. Ž., liudytojų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad O. P. 2011-09-07 duodama parodymus Kauno apygardos teisme nagrinėjant J. B. baudžiamąją bylą, pateikė ne informaciją ir faktus, o tik išsakė savo nuomonę, vertinimus apie jai žinomus faktus. Byloje nėra duomenų, kad O. P., duodama parodymus teisme, siekė paniekinti ar pažeminti G. Ž.. Informaciją, kurią O. P. sužinojo bendraudama su kaimynais, buvo pakankamas pagrindas teisme pateikti jai žinomų faktų vertinimus ir komentarus. Todėl O. P. veiksmuose nėra LR BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys nukentėjusiosios G. Ž. patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo apeliaciniame procese. Kadangi nukentėjusiosios G. Ž. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma sunkinti O. P. teisinę padėtį, atmestinas, todėl nukentėjusiosios apeliaciniame procese patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nepripažintinos proceso išlaidomis ir nukentėjusiajai nepriteistinos.

Kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti jį skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d., 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nukentėjusiosios G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.