Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei Agneškai Kovalevskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo J. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešinį ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl motinos valdžios apribojimo

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

7. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir K. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra D. K. (gimusios (duomenys neskelbtini) (atsakovės) dukros (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėtų gimimo įrašų matyti, kad duomenų apie Vaikų tėvą nėra.

9. Sprendžiant, ar yra pagrindas motinos valdžios apribojimui, kaip minėta, teisiškai reikšminga nustatytina aplinkybė yra tai, ar atsakovė vengia vykdyti savo kaip motinos pareigas. Nors ieškinyje nurodyta, kad atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau trečiasis asmuo J. M. nurodė, kad jos dukra (atsakovė) jau kuris laikas nebegyvena kartu, o kur gyvena jai nėra žinoma. Kad atsakovė nebegyvena minėtu adresu, kuriuo gyvena Vaikai, patvirtino ir Vaikai, ir kaip liudytojos apklaustos Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro darbuotojos Kornelija Kurbatavičiūtė ir Ivona Verikovskaja. Vaikų senelė (trečiasis asmuo) yra paskirta laikinąja Vaikų globėja (rūpintoja) nuo 2022 m. sausio 27 d. pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymus, t. y. nepertraukiamai rūpinasi Vaikais jau daugiau nei metus. Teismo posėdžio metu Vaikai taip pat nurodė, kad jais rūpinasi senelė. Taigi, byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigos rūpintis savo Vaikais, juos auklėti, išlaikyti.

10. Taigi, byloje esant duomenims, kad atsakovė jau ilgą laiką neįgyvendina motinos valdžios, yra pagrindas motinos valdžią apriboti. Ieškovas mano, kad šiuo atveju būtina motinos valdžią apriboti neterminuotai, nes jau vieną kartą teismas buvo apribojęs atsakovei motinos valdžią laikinai, tačiau atsakovės netinkamas elgesys nesikeičia.

11. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kaip minėta, galėtų būti taikomas tuomet, jei teismas padarytų išvadą, kad atsakovė daro ypatingą žalą Vaikų vystymuisi ar visiškai Vaikais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Ieškovas byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovė daro ypatingą žalą Vaikų vystymuisi. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovė Vaikais visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovė byloje neįrodė, kad prisideda prie Vaikų išlaikymo, kad jais rūpinasi. Vaikai, paklausti, ar jais rūpinasi mama, taip pat neatsakė teigiamai. Taigi, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo ieškinio argumentus, kad atsakovė Vaikais visiškai nesirūpina. Vis dėlto, kaip minėta, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų (šiuo atveju – motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

12. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad motinos (atsakovės) neveikimą motinos valdžios įgyvendinimo prasme sąlygoja kenksmingas alkoholio vartojimas, kuris galimai jau yra sukėlęs atsakovei fizinę ir psichologinę priklausomybę. Priklausomybė yra susijusi su susilpnėjusia galimybe kontroliuoti alkoholinių gėrimų vartojimą, jį nutraukti, todėl tai nėra susiję tik su paties žmogaus apsisprendimu (noru ar nenoru keisti situaciją). Be to, priklausomybė gali lemti sutrikusį gebėjimą matyti save „iš šono“, todėl tokiam žmogui gali būti sunku pripažinti problemą (T. Jasiukevičiūtė „Priklausomybės nuo alkoholio progresavimas ir asmens tapatumas biografiniuose pasakojimuose: nuo tapatumo valdymo iki „alkoholinės beprotybės“. Visuomenės sveikata, 2013 m., Nr. 3(62)). Pažymėtina, kad alkoholinės abstinencijos būklė gali būti net pavojinga gyvybei dėl galimų komplikacijų, todėl tokiu atveju būtina specialistų (gydytojų) pagalba. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad šiuo metu atsakovei joks pagalbos planas nėra sudarytas, jokios pagalbos priemonės nėra taikomos. Tai patvirtino teismo posėdyje kaip liudytojos apklaustos Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro darbuotojos. Paklaustos, kodėl atsakovei neteikiama pagalba, jos nurodė, kad nežino, kur atsakovė gyvena, o telefonu atsakovė nebeatsiliepia. Atsakovės atstovė, paklausta, kodėl atsakovė nedalyvauja teismo posėdyje, nurodė, kad jai nėra žinoma, taip pat nurodė, kad atsakovė paskutinį kartą jau nebeatsiliepė į jos skambutį. Trečiasis asmuo (atsakovės mama) teismo posėdyje, kalbėdama apie atsakovę, susigraudino, sakydama, kad jai gaila, jog taip atsitiko jos dukrai, nurodė „neduok Dieve“, taip pat nurodė, kad nežino, kur jos dukra dabar gyvena. Teismo posėdyje Vaikai nurodė, kad „mama stengėsi“, bet „jai nepavyko“. Aptartos aplinkybės rodo, kad motinos valdžios neįgyvendinimas yra susijęs su atsakovės psichinės sveikatos būkle. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovės psichinės sveikatos būklė nebegali pasikeisti (pagerėti), todėl teismas daro išvadą, kad neterminuotam motinos valdžios apribojimui teisinio ir faktinio pagrindo šiuo atveju nėra.

13. Kaip minėta, laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei laikinai apriboti motinos teises. Teismas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1373-341/2019 ieškinį patenkino, šiuo teismo sprendimu Vaikams buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), Vaikų globėja (rūpintoja) paskirta J. M., Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. vasario 19 d. Po šiek tiek daugiau nei 1,5 metų (t. y. 2020 m. spalio 20 d.) D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, prašydama teismo panaikinti motinos valdžios apribojimą Vaikų atžvilgiu. Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10475-723/2020 Vaikų motinos ieškinį patenkino, panaikino laikiną motinos valdžios apribojimą, panaikino Vaikams nustatytą nuolatinę globą (rūpybą). Teismas nusprendė grąžinti Vaikus jų motinai. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 19 d. Minėtame sprendime atkreiptas dėmesys į priklausomybių konsultanto M. Marmos 2020 m. spalio 15 d. pažymos duomenis, kad motina suvokia savo problemą dėl alkoholio vartojimo ir ją sprendžia, be to, atkreiptas dėmesys į Vilniau rajono socialinių paslaugų centro informaciją, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio D. K. elgesyje pastebėti teigiami pokyčiai. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas atsakovės atveju ir suveikė kaip prevencinė priemonė. Teismo vertinimu, šią priemonę taikant kompleksiškai su kitomis priemonėmis, taip pat atsakovei kreipiantis pagalbos į gydytojus, galima pasiekti, kad Vaikų ir motinos (atsakovės) ryšys būtų atkurtas. Taigi, teismas daro išvadą, kad nors atsakovė šiuo metu nesirūpina Vaikais, tačiau negalima sakyti, kad nėra duomenų, jog tokia padėtis ateityje negali pasikeisti. Kaip jau buvo nurodyta teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendime, kiekviena globos taikymo priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (šiuo atveju – atsakovę ir Vaikus). Valstybės institucijų pastangos padėti atsakovei atitiktų ir nepilnamečių Vaikų interesus, atsižvelgiant į tai, kad laikinoji Vaikų globėja yra gana garbaus amžiaus (72 metų), o artimo Vaikų ir motinos (nesant duomenų apie Vaikų tėvą) ryšio svarba yra neabejotina.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

15. Ieškovas nurodė, kad Vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti laikinos globėjos J. M. šeimoje, Vaikai tinkamai prižiūrėti, tinkamai rūpinamasi jų sveikata ir ugdymu, tenkinami būtiniausi jų poreikiai. Teismo posėdžio metu Vaikai nurodė, kad jiems gyventi pas senelę gera. Įvertinus šias aplinkybes, Vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimo

16. Kaip minėta, atsakovė prašė nustatyti jos matymosi su Vaikais tvarką, t. y., kad atsakovė su savo nepilnamečiais Vaikais matosi kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį nuo 12 val. iki 15 val. Vaikų gyvenamojoje vietoje.

17. Apribojus atsakovei motinos valdžią, sustabdomos atsakovės asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su Vaikais, išskyrus atvejus, jai tai prieštarautų Vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

18. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovės matymasis su Vaikais prieštarautų jų interesams. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį taip pat nurodė, kad atsakovei nėra trukdoma bendrauti su Vaikais. Tokių aplinkybių nenurodė ir trečiasis asmuo J. M., kuri yra atsakovės motina. Atsakovės teisę matytis su Vaikais garantuoja įstatymas, todėl atsakovei nėra reikalinga gauti iš ieškovo ar bet kurių kitų asmenų leidimą matytis su savo Vaikais. Šiuo aspektu teismas papildomai pastebi, kad Vaikų laikinoji globėja (rūpintoja), rūpindamasi Vaikų interesais, gali nuspręsti neleisti Vaikams matytis su atsakove jai esant ne blaiviai.

19. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti konkrečią atsakovės bendravimo su Vaikais tvarką. Atitinkamai, toks atsakovės priešinio ieškinio reikalavimas teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaikymo priteisimo

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

21. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą Vaikams po 200 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki Vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikams priteistino išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik Vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečiai Vaikai šiuo atveju yra 13 ir 16 metų amžiaus, nors byloje nėra duomenų apie Vaikų sveikatos problemas ar specialiuosius poreikius, tačiau ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis (po 200 Eur kiekvienam Vaikui) yra reikalingas, kad būtų patenkinti Vaikų būtinieji poreikiai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Laikinai globėjai (trečiajam asmeniui J. M.) išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai Vaikų interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė nurodė, kad nėra pajėgi mokėti tokio išlaikymo dydžio, nes niekur nedirba ir šią aplinkybę (dėl nedarbo) patvirtinta 2023 m. kovo 29 d. išrašas apie atsakovės darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tačiau šiuo aspektu teisiškai yra reikšminga tai, kad Vaikų gimimo įrašuose nėra duomenų apie jų tėvą, todėl konstitucinė pareiga išlaikyti savo vaikus šiuo atveju tenka tik motinai (atsakovei).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodė, kad byloje atsakovei buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos paslaugų už 388,33 Eur. Minėtą sumą pažymoje prašoma priteisti valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės buvo patenkintas, o priešieškinis atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai už atsakovei suteiktas teisines paslaugas iš ieškovo nepriteistinos.

24. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 407 straipsniu ir 496¹ straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovės D. K. priešinį ieškinį atmesti.

Laikinai apriboti motinos valdžią motinai D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio teismui pateikimo (2022 m. spalio 17 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Pavesti ieškovui per 10 dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo išnagrinėti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.