Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-31 · Administracinė byla Nr. I-2805-463/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
I-2805-463/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05613-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešųjų pirkimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2805-463/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05613-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui V. P., atsakovės atstovei Laurai Zapolskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešųjų pirkimų tarnybos, ir Viešųjų pirkimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos, ir Viešųjų pirkimų tarnybos neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 5 479, 70 Eur (18 920,32 Lt), susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. (b. l. 1–4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2003 m. spalio 13 d. iki 2011 m. vasario 28 d. dirbo Informacinių technologijų skyriaus vedėju. Pareiginės algos koeficientas buvo A lygis 15 kategorija, buvo paskirtas priedas už tarnybos Lietuvai stažą nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 11 d. 9 procentai, nuo 2009 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. vasario 28 d. – 12 procentų ir priedas už pirmą kvalifikacinę klasę.

Nurodė, kad 2009 m. gegužės 1 d. ir 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymui (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedai už kvalifikacines kategorijas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, todėl, pareiškėjo nuomone, jam turėtų būti priteista nepagrįstai neišmokėta darbo užmokesčio dalis.

Pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, nesutiko su pareiškėjo skundu, jį prašė atmesti kaip nepagrįstą bei pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį (b. l. 24–30).

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodė, kad mokant darbo užmokestį pareiškėjui, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog iš Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Sprendimai mokėti pareiškėjui darbo užmokestį buvo priimti iki minėto Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo priėmimo ir atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą. Kadangi nėra nustatyto kompensavimo mechanizmo, nėra pagrindo pareiškėjui išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Be to, prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo skundu ir palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieštaraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2003 m. spalio 13 d. iki 2011 m. sausio 14 d. dirbo Viešųjų pirkimų tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėju (b. l. 8). Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. sausio 11 d. įsakymu pareiškėjui buvo suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 15). Pareiškėjui nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 11 d. buvo nustatytas priedas už tarnybos Lietuvai stažą 9 procentai (b. l. 14), nuo 2009 m. rugsėjo 12 d. – 12 procentų (b. l. 16).

2009 m. gegužės 1 d. ir 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai, todėl pareiškėjas gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki šio teisinio reglamentavimo įsigaliojimo. Tai patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos pažyma, pagal kurią pareiškėjui buvo neišmokėta 5 479, 70 Eur (18 920,32 Lt; b. l. 35).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiškią pareigą – pašalinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė šios pareigos įvykdymo būdą – įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Grąžinimo įstatymas), pagal kurį visiems 2009 m. rugpjūčio–2013 m. spalio mėn. ėjusiems valstybės tarnautojų pareigas asmenims neišmokėta darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama 2016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka (2015-08-26 nutarimu Nr. 903).

Grąžinimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebūtų buvę patirta, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu. Taigi šiuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016), konstatuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip darbdavys, vadovaudamasis Grąžinimo įstatyme nustatytomis sąlygomis, turi pareigą kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. pripažino, kad jie buvo neproporcingi. Pareiškėjas skunde neginčijo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo teisėtumo.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jolanta Malijauskienė