Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Gitanai Gečienei, dalyvaujant pažeidėjui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 5 d. 18 val. 45 min., R. L. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 promilės). Tokiais veiksmais R. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš tarnybinio pranešimo dėl pažeidimo nustatyta, kad 2016 m. vasario 5 d. 18 val. 45 min. Tauragės r., Papušynių k., buvo sustabdytas automobilis AUDI80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. L., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jam nustatytas 0,52 promilių girtumas. (b. l. 3)

Liudytoja policijos pareigūnė Rasa Trapaitė parodė, kad dirbant kartu su pareigūnu E.Jakščiu sustabdė R. L. vairuojamą automobilį. Bendraudama su vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. R. L. buvo pakviestas į tarnybinį automobilį nusistatyti neblaivumą. Alkotesteriu buvo nustatytas 0,52 promilės. R. L. teigė, kad alkoholį vartojo vakarykščiai, o prieš išvažiuojant iš namų burnos skalavimo skysčiu išsiskalavo burną. Alkoholio kiekio matuoklis parodo jei burnoje aptinkama alkoholio. R. L. buvo paaiškinta apie galimybę pačiam vykti į gydymo įstaigą ir pasidaryti kraujo tyrimą.

Liudytojas policijos pareigūnas Edgaras Jakštys davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja Rasa Trapaitė. Parodė, kad tarnybiniame automobilyje bendraujant su R. L. nuo jo sklido ne burnos skalavimo skysčio, o alkoholio kvapas. R. L. teigė, kad alkoholį buvo vartojęs vakarykščiai, o išvažiuodamas, prieš 20 min. burną išsiskalavo burnos skalavimo skysčiu. Alkotesteris, kuriuo R. L. buvo matuojamas neblaivumas turi funkciją, kuria parodoma jeigu asmens burnoje yra alkoholio likučių. Tikrinant R. L. neblaivumą, alkotesteris nenustatė, kad burnoje būtų alkoholio likučių.

Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 duomenų nustatyta, kad 2016 m. vasario 5 d. 19 val. 00 min. R. L. nustatytas 0,52 promilės neblaivumas (b. l. 4). Iš patikros sertifikato nustatyta, kad alkotesteris buvo tinkamas naudoti (b. l. 5). Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 naudojimosi instrukcijos nustatyta, kad šiame prietaise yra aktyvuota burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija, kuria prietaisas bet kuriuo metu aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius ir nutraukia testą informuojant atitinkamu klaidos pranešimu.

Teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad 2016 m. vasario 5 d. 18 val. 45 min., R. L. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 promilės).

R. L. neginčijo, kad įvykio metu būtent jis vairavo automobilį, neginčijo ir alkotesterio parodymų, tačiau tvirtino, kad neblaivumas galėjo atsirasti dėl to, kad prieš vairavimą namuose išsiskalavo burną burnos skalavimo skysčiu. Tačiau teismas netiki šiais R. L. parodymais, nes juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Liudytojų E. Jakščio bei R. Trapaitės parodymais nustatyta, kad užtikrinant eismo saugumą bei viešąją tvarką 2016 m. vasario 5 d. 18 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo R. L.. Nuo R. L. sklido alkoholio kvapas, todėl įvykio vietoje buvo patikrintas jo neblaivumas ir nustatytas 0,52 promilės girtumas. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, nes jų parodymai nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja. Nenustatyta, kad liudytojai būtų suinteresuoti be pagrindo patraukti R. L. administracinėn atsakomybėn, nes ir pats pažeidėjas nurodė, kad anksčiau su pareigūnais jokių konfliktų nėra turėjęs, jų nepažinojo. Liudytojų parodymus patvirtina alkotesterio Drager Alcotest 7510 parodymai, kuriuo įrodyta, kad R. L. 2016 m. vasario 5 d, 19 val. 00 min, nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, 0,52 promilės. Pažymėtina, kad R. L. policijos pareigūnai išaiškino teisę neblaivumą pasitikrinti gydymo įstaigoje, atliekant kraujo tyrimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Patikros sertifikatas įrodo, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510 buvo tinkamas naudoti. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių alkotesterio parodymus.

Atmestina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad neblaivumas galėjo atsirasti dėl to, kad jis 20 min. iki neblaivumo patikrinimo naudojo burnos skalavimo skystį. Šią versiją teismas vertina kai gynybinę R. L. poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybę, kad alkoholis atsirado burną išsiskalavus burnos skalavimo skysčiu, paneigia alkotesterio Drager Alcotest 7510 naudojimo instrukcija, kuria nustatyta, kad tokiu atveju prietaisas būtų aptikęs burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius ir būtų nutraukęs testą informuojant atitinkamu klaidos pranešimu. Liudytojų R. Trapaitės ir E. Jakščio parodymais nustatyta, kad tikrinant R. L. neblaivumą alkotesteris burnoje alkoholio likučių neaptiko, kas įrodo, kad R. L. neblaivumas atsirado ne nuo burnos skalavimo skysčio, o nuo alkoholinių gėrimų vartojimo.

Pažymėtina, kad paties R. L. parodymai dėl alkoholio vartojimo prieštaringi, nenuoseklūs. 2016-02-22 teismo posėdžio metu teigė, kad alkoholio nėra vartojęs nuo 2015-12-04. 2016-03-01 teismo posėdžio metu jau teigė, kad alkoholį vartojo vakarykščiai, tai yra 2016-02-04 per pietus išgėrė butelį alaus.

Teismas įrodinėjant R. L. kaltę nesiremia byloje pateiktu garso įrašu, nes jis buvo padarytas pažeidžiant nustatytą tvarką. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-554 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 20.9. punkte numatyta, kad naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą.

R. L. teigia, nežinojęs, kad tikrinant jo neblaivumą, bei jį apklausiant policijos pareigūnai darė garso įrašą, tvirtino, kad apie tai nebuvo informuotas ir įspėtas. Pareigūnai R.Trapaitė bei E.Jakštys negalėjo tiksliai pasakyti, ar įspėjo R. L. apie garso įrašo darymą. Garso įraše nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų įspėję R. L., kad daromas garso įrašas. Taigi, byloje nesant tokių įrodymų, laikytina, kad garso įrašas buvo padarytas, neįspėjus asmenį apie jo darymą.

Tačiau ir be garso įrašo byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad R. L. įvykio metu automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 promilių alkoholio). Šie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 126 str. 1 d.

Skiriant nuobaudą R. L., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 2013 m. R. L. tris kartus buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjo, nuobaudos nebegalioja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad R. L. už analogišką pažeidimą praeityje nebaustas jam pagal ATPK 126 str. 1 d. skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Teismas neturi pagrindo R. L. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, tai yra neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, švelninančių jo atsakomybę. R. L. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, jo veikoje jokių lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. L. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga važiuoti į darbą, vykti į vadovų pasitarimus, seminarus, vykti Adakavo bendruomenės reikalais į Tauragę, Skaudvilę, vežti sūnų į mokyklą, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina nuvažiuoti į darbo vietą, nuvežti šeimos narius į mokymo įstaigas, vykdant darbo, visuomenines pareigas, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Administracinėmis nuobaudomis siekiama asmenis auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Šioje byloje teismas neturi pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, R. L. nepaskyrus nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Pripažinti kaltu R. L., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir jam paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16055101311.

Nutarimas dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdomas nuo nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.