Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Tadeušas VolkovskisBaudžiamoji byla Nr. 1A-21-209-2013Teisminio proceso numeris: 1-52-3-00016-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.9.1.; (S).

2013 m. kovo 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

dalyvaujant nukentėjusiajai, civilinei ieškovei, privačiai kaltintojai ir išteisintajai A. M.,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 72² str. M. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančioje institucijoje gavimo dienos.

M. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Iš M. M. priteista 2500 Lt advokato pagalbai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti A. M. naudai, kitoje dalyje ieškiniai atmesti.

A. M. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis tyčia nežymiai sužalojo žmogų, o būtent, jis 2011 m. balandžio 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia visa jėga į svetainės duris stūmė savo žmoną A. M. ir jai smogė į veidą, griebė už rankų, bandydamas atimti iš jos telefoną ir gulinčiai ant pilvo užlipo ant nugaros ir keliais laikė prispaudęs prie lovos, kita ranka stvėrė už kaklo ir veidą spaudė į kietą, šiurkščią pagalvę, tuo padarydamas kraujosruvas žastuose, krūtinės dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, linijinius nubrozdinimus su kraujosruva sprando dešinėje pusėje, odos įbrėžimą nugaroje ir tuo nežymiai sužalojo nukentėjusiąją A. M. (b.l. 1-2), t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

A. M. išteisinta dėl to, kad ji jam tyčia sukėlė fizinį skausmą bei jį žodžiu užgauliai pažemino, o būtent: 2011 m. balandžio 3 d., apie 18 val., Vilniaus r., Rudaminos km. Gamyklos g. 52-14, namuose, jį tyčia sumušė A. M., t.y. paėmė į rankas nuo stovėjusio kambaryje stalo gulėjusį spausdintą leidinį ir tuo leidiniu sudavė nukentėjusiajam M. M. ne mažiau trijų smūgių į veidą ir nuo ko prakirto apatinę lūpą ir tuo sukėlė fizinį skausmą, t.y. išteisinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to, A. M. išteisinta dėl to, kad ji 2011 m. balandžio 3 d., apie 18 val., Vilniaus r., Rudaminos km. Gamyklos g. 52-14, namuose, žodžiu užgauliai pažemino žmogų, t. y. M. M. atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, t. y. išteisinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d..

Konflikte tarp A. M. ir M. M. liudytojai nedalyvavo, o jų parodymai negali būti pripažinti objektyviais, nes kiekvienas kaltintojas (nukentėjusysis) yra suinteresuotas pateikti teismui tokią konflikto interpretacija, kuri įtikins teismą dėl skundžiamos šalies kaltumo. Teismas byloje surinktus duomenis tyrė fragmentiškai ir neįvertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu. Lyginant TMEI išvada G 1082/11(01) su teismo medicinos specialisto išvada A-KI-187-37 yra akivaizdu, kad išvadoje G 1082/11(01) neaprašomas šiam dokumentui privalomas sužalojimų sudarymo mechanizmas be kurio vertinimo negalima daryti kategoriškos išvados ar šie sužalojimai tikrai yra fizinės prievartos pasekmė ir nėra sumodeliuoti skundo pateikusio asmens dėl savanaudiškų tikslų. Iš teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados A-KI-187-37 (atliko ekspertas prof. A.Garmus) nustatoma, kad „poodinės kraujosruvos sprande, krūtinės dešinėje šoninėje dalyje, juosmens kairėje pusėje bei dešinėje šlaunyje padarytos kietų bukų daiktų poveikyje: sprande galėjo gautis spaudžiant rankos pirštu, žastuose, liemens bei juosmens srityje galėjo gautis tiek suduodant kumščiu, spiriant koja, atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Poodinės kraujosruvos dešinės akies apatinio voko centrinėje ir vidinėje dalyse dydis tiktai 3x1 cm, juo labiau, be audinių aplinkinio patinimo, rodo, kad tokios mažos kraujosruvos susidarymo galimybė nuo smūgio kumščiu yra nereali ir todėl negalima atmesti šios kraujosruvos susidarymo galimybės nuo netinkamai atliktos vaistų suleidimo poodinės injekcijos adata į paviršinį odos sluoksnį procedūros; įstrižos krypties 5 cm ilgio nugaros nubrozdinimai menčių apatinių kampų lygyje, stuburo projekcijoje, platėjantis iš apačios į viršų, padarytas kietu aštriu arba aštriabriauniu daiktu ir negalėjo susidaryti spaudžiant nugarą kojų keliais, skersinės eigos paviršiniai linijiniai nubrozdinimai sprando dešinėje pusėje 0.3x0.2 cm. ir 1,5x0.1 cm dydžio esantis tarpusavio atstumu, padaryti kietu aštriu arba aštriabriauniu daiktu. Aprašomojoje dalyje analizuojant TMEI išvadą G 1082/11(01), teismo medicinos ekspertas prof. m. dr. A.Garmus nurodo, kad teismo medicinos eksperto surašytam dokumentui nėra tokiam dokumentui privalomos specialisto išvados apie sužalojimų sudarymo mechanizmą. Abiejų išvadų palyginimas leidžia pagrįstai abejoti A. M. skundo pagrįstumu, nes skunde išdėstytų „M. M. smurtinių veiksmų“ pasekmės niekaip negalėjo būti paaiškinamos jų atsiradimo mechanizmu.

Teismo posėdyje nuteistasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, privatus kaltintojas M. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, civilinė ieškovė, privati kaltintoja ir išteisintoji A. M. bei jos atstovė prašo skundą atmesti, nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino, nepalikdamas reikšmingų abejonių ir pagrįstai nuteistojo M. M. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o A. M. pagrįstai išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G 1082/11 (01), apžiūros metu buvo nustatyta „dešinės akies apatinio voko centrinėje ir vidinėje dalyse apie 3xlcm blyški, melsvai violetinė kraujosruva, be patinimo. Sprando dešinėje pusėje 0,3x0,2cm ir l,5x0,lcm skersinės eigos paviršiniai linijiniai nubrozdinimai, plonu šašu odos lygyje 1cm atstumu tarpusavyje; l,5cm žemiau jų apie 2,5x1 cm rausvai violetinė kraujosruva odoje, neaiškiomis ribomis. Dešinio žasto išoriniame paviršiuje apie 5x5cm plote, kairio žasto distalinės dalies išoriniame ir nugariniame paviršiuose apie 12x9cm plote, dešiniųjų apatinių šonkaulių srityje išoriniame paviršiuje apie 6x4cm, juosmens kairėje pusėje apie 5x3cm ir apie 2x1 cm, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje apie 3x,5cm melsvai violetinės poodinės kraujosruvos. Stuburo projekcijoje, menčių apatinių kampų lygyje, 5cm ilgio įstrižos eigos, linijinis odos įbrėžimas, platėjantis ir viršutiniame gale siekiantis 0,3cm pločio, plonu raudonu šašu. Kitur sužalojimų nenurodo.“. Minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad “A. M. padaryta kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, žastuose, krūtinės dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, linijiniai nubrozdinimai su kraujosruva sprando dešinėje pusėje, odos įbrėžimas nugaroje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-04-03)”.

Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nuteistas už tai, kad A. M. „smogė į veidą“, t.y. konkrečiai neįvardijant kuo buvo smogta į veidą, kadangi galėjo būti smogta ne tik visu kumščiu, bet pataikyta ir jo dalimi – pvz., vienu pirštu, krumpliu ir t.t., smūgio jėga galėjo būti nedidelė, kas minėtu atveju atitiktų 3x1 cm. matmenis. Kaip matyti iš A.Garmaus Teismo medicininių tyrimų biuro 2012 m. balandžio 17 d. teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-187-37 1.2 p., tokios mažos kraujosruvos susidarymo galimybė nuo smūgio kumščiu yra nereali, iš ko matyti, kad minėta išvada rėmėsi būtent kraujosruvos pločiu, t.y. ir sąveikos intensyvumu, o ne patirto sužalojimo pobūdžiu. Atsižvelgus į išdėstytą, tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G 1082/11 (01) apžiūros metu buvo nustatyta „dešinės akies apatinio voko centrinėje ir vidinėje dalyse apie 3xlcm blyški, melsvai violetinė kraujosruva, be patinimo“, išvados iš esmės patvirtina, kad A. M. buvo smogta į veidą.

Kaip matyti iš A.Garmaus Teismo medicininių tyrimų biuro 2012 m. balandžio 17 d. teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-187-37, A. M. poodinė kraujosruva sprande galėjo gautis spaudžiant rankos pirštu (1.1 p. išvados punktas), kas atitinka veiksmo pasekmes, už kurį nuteistas apeliantas – „stvėrė už kaklo ir veidą spaudė į kietą, šiurkščią pagalvę“. Minėtas pasekmes atitinka ir patvirtina ir 1.4 p. išvada, kurioje konstatuota, kad „Skersinės eigos paviršiniai linijiniai nubrozdinimai sprando dešinėje pusėje 0,3x0,2 cm ir 1,5x0,1 cm dydžio, esantys 1 cm tarpusavio atstumu, padaryti kietu aštriu arba aštriabriauniu daiktu“. Šie sužalojimai, tikėtina, atsirado stvėrus nuteistajam M. M. A. M. už kaklo ir spaudus veidą, rūbų elementų ar ir kaklo papuošalų, per kuriuos kaklą veikė M. M. arba ir pačio nuteistojo M. M. nagų poveikyje.

Kaip matyti iš A.Garmaus Teismo medicininių tyrimų biuro 2012 m. balandžio 17 d. teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-187-37 1.1 p., A. M. kraujosruvos žastuose, liemens bei juosmens srityse galėjo gautis tiek suduodant kumščiu, o gal ir spiriant koja, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius, kas patvirtina sužalojimų, už kurių padarymą nuteistas M. M., buvimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji, civilinė ieškovė, privati kaltintoja ir išteisintoji A. M. parodė, kad nubrozdinimas atsirado tada, kai M. M. ją stūmė į duris, durų rėmų briaunos yra labai aštrios. Ant marškinėlių buvo skylutė ir kraujas.

Kaip matyti iš A.Garmaus Teismo medicininių tyrimų biuro 2012 m. balandžio 17 d. teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-187-37 1.3 p., minėta išvada iš esmės patvirtina šiuos A. M. parodymus ir veiksmų, už kuriuos nuteistas apeliantas, buvimą: „tyčia visa jėga į svetainės duris stūmė savo žmoną A. M.“, kadangi minėtoje išvadoje konstatuojama, kad „įstrižos krypties 5 cm ilgio nugaros odos nubrozdinimas menčių apatinių kampų lygyje, stuburo projekcijoje, platėjantis iš apačios į viršų, padarytas kietu aštriu arba aštriabriauniu daiktu ir negalėjo susidaryti spaudžiant nugarą kojų keliais.“, o, šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, sužalojimas ir nebuvo padarytas spaudžiant nugarą kojų keliais, o buvo padarytas stūmimo į duris, durų rėmų briauną, metu. Toks sužalojimo būdas galimas, įvertinus sužalojimų plotį ir pobūdį, – „Stuburo projekcijoje, menčių apatinių kampų lygyje, 5cm ilgio įstrižos eigos, linijinis odos įbrėžimas, platėjantis ir viršutiniame gale siekiantis 0,3cm pločio“.

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas vadovaujasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. G 1082/11 (01) ir A.Garmaus Teismo medicininių tyrimų biuro 2012 m. balandžio 17 d. teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. A-KI-187-37, kadangi minėtos išvados neprieštaringos ir iš esmės patvirtina M. M. kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas taip pat atsižvelgia į A. M. patirtų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, pobūdį ir minėtas aplinkybes vertina kaip patvirtinančias M. M. kaltę ir paneigiančias sužalojimų atsiradimo kitų įvykių metu tikimybę.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo išsamiai išdėstyti M. M. ir A. M. parodymai, jų išdėstymas apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamas, tik ginčijamas pasekmių (sužalojimų) atsiradimo mechanizmas ir nurodoma, kad konflikte tarp A. M. ir M. M. liudytojai nedalyvavo, o jų parodymai negali būti pripažinti objektyviais, nes kiekvienas kaltintojas (nukentėjusysis) yra suinteresuotas pateikti Teismui tokią konflikto interpretacija, kuri įtikins teismą dėl skundžiamos šalies kaltumo. Tačiau, šiuo atveju, kolegija atsižvelgusi į išdėstytą, daro išvadą, kad pasekmių (sužalojimų) atsiradimo mechanizmas atitinka veiksmų, už kuriuos nuteistas apeliantas, atlikimo mechanizmą ir tiki nukentėjusiosios A. M. parodymais, kadangi juos atitinka jai nustatyti sužalojimai, o sužalojimų gana didelė apimtis ir lokalizacija bei byloje nustatytų aplinkybių visuma nekelia abejonių, kad minėti sužalojimai tikrai buvo patirti konflikto su M. M. metu, o ne pasidaryti pačios A. M..

Apeliaciniame skunde iš esmės visiškai nėra argumentų dėl A. M. kaltumo, todėl kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, tame tarpe Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1825/11 (01) (b.l. 33-34), kurioje konstatuota, kad apžiūros metu M. M. apatinėje lūpoje išorinių sužalojimų nematyti, sužalojimų veide taip pat nėra), A. M. nekaltumu abejoti neturi pagrindo, o M. M. prašymą A. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., sukeliant M. M. fizinį skausmą, šiuo atveju, vertina kaip M. siekį įrodyti savo nekaltumą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinio skundo argumentas, kad konflikte tarp A. M. ir M. M. liudytojai nedalyvavo, atsižvelgus į išdėstytą, šiuo atveju, nėra pakankamas pagrindas išteisinti apeliantą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvadoje Nr. G 1082/11(01) niekaip neaprašomas šiam dokumentui privalomas sužalojimų sudarymo mechanizmas, bet minėtas mechanizmas aprašytas medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje A-KI-187-37 (atliko ekspertas prof. A.Garmus), į kurią teismas atsižvelgė.

Byloje yra 2012-11-20 nukentėjusiosios A. M. atsikirtimas. Nukentėjusiajai, civilinei ieškovei, privačiai kaltintojai ir išteisintajai apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė Inesa Arbočienė, kuriai, kaip matyti iš teismui pateikto 2012-11-26 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 678957, A. M. sumokėjo 500 Lt (advokatės Inesos Arbočienės kontorai, gaunant Inesai Arbočienei). Šios išlaidos priteistinos iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). `

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš M. M. nukentėjusiajai, civilinei ieškovei, privačiai kaltintojai ir išteisintajai A. M. 500 (penkis šimtus) litų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.