- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- II-30-1026/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Nukentėjusysis
- D. L.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovui viršininkui Einiui Kudžmai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. K. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16054340019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Einis Kudžma priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo P. K. skyrė administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur baudą, už tai, kad P. K. 2016 m. sausio 4 d. apie 09:20 val., vairuodamas automobilį Peugeot 807, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje Pelkių – Garažų gatvių sankryžoje Panevėžyje, važiavo šalutiniu keliu ir nepraleidęs tiesiai iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią važiavusio automobilio, su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo P. K. pateiktu skundu prašo Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko 2016-01-19 nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 42 Eur bauda, panaikinti ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.
Skundą padavęs asmuo P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis skundą palaiko. Skundžia nutarimą dėl to, kad nesijaučia kaltas. Sankryža yra pripažinta nesaugia tiek savivaldybės, tiek policijos. Po to įvykio jis kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio skyrių ir vėliau sankryža buvo perženklinta. Ten dabar yra pastatytas sferinis veidrodis ir „Stop“ ženklas. Dėl įvykio paaiškino, jog sausio 4 dieną jis buvo garažų teritorijoje pas meistrus. Tuo metu buvo pripustyta sniego, buvo slidu. Jis sustojo prie kelio, kad duotų kelią. Dar nebuvo įvažiavęs į sankryžą, nematė kas važiuoja pagrindiniu keliu. Važiavo lėtai, apie 10-15 km/ha, jam reikėjo sukti į kairę, į pagrindinę gatvę. Kitas automobilis važiavo tiesiai. Kai tik pajudėjo, kitas automobilis išvažiavo iš už tujų. Tada automobiliai susidūrė. Buvo apgadinta jo automobilio kairė pusė, o automobilio „Toyota“ dešinė pusė. Nepripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 154 punktus. Mano, jog ten nėra šalutinis kelias, o yra išvažiavimas iš uždaros teritorijos, iš garažų. Jis neturėjo jokios galimybės įsitikinti ir pamatyti, kad atvažiuoja kitas automobilis. Jis pristabdė, sustojo ir pradėjo judėti, tuo momentu atvažiavo automobilis. Be to, ten auga tujos ir pušys, dėl kurių taip pat kreipėsi į savivaldybę, tačiau jam buvo pasakyta, kad jie nesikiša į privačias valdas. Mano, kad ta sankryža yra nesaugi, joje nieko nesimato. Dabar, kai yra sferinis veidrodis, matosi geriau. Prašė patenkinti jo skundą.
Nukentėjusysis D. L. paaiškino, kad jis važiavo Pelkių gatve pagrindiniu keliu pas meistrus. Ten yra posūkis į dešinę pusę. Tuo metu buvo daug sniego, jo automobilio greitis buvo 20-30 km/h, o pareiškėjas P. K. taip pat važiavo lėtai. Įvyko susidūrimas, viskas įvyko staiga. Jo vairuojamam automobiliui Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 940 Eurų žala. Automobilį tvarkėsi savo lėšomis. Draudimo kompanija jam dar nieko neapmokėjo, nes pareiškėjas pasakė, kad jis nėra kaltas. Buvo blogas matomumas, tačiau mano, jog reikėjo įsitikinti arba po truputį važiuoti į sankryžą. Jis važiavo pagrindiniu keliu į garažų teritoriją. Stovinčių automobilių nebuvo. Mano, kad pagal taisykles reikia įsitikinti ar niekas neatvažiuoja. Tai nėra pasiteisinimas, jog nesimato. Reikia išlipti ir pažiūrėti arba po truputį judėti į sankryžą. Abi transporto priemonės buvo judančios. Nebuvo taip, kad viena kažkuri stovėtų.
Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Einis Kudžma paaiškino, kad į bylos nagrinėjimą buvo iškviesti abu eismo dalyviai. Pareiškėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko, pareiškėjo bylos nagrinėjime nebuvo ir nutarimas priimtas jam nedalyvaujant. Įrodymai buvo surinkti, buvo išklausyta viena pusė. Sprendimas buvo priimtas toks, kadangi vienas eismo dalyvis važiavo pagrindiniu keliu, kitas šalutiniu. Pirmenybė yra to, kuris važiuoja pagrindiniu keliu, o kitas važiuoja šalutiniu keliu. Vertintina, kad tai yra sankryža. Reikėjo nustatyti, kuris automobilis turi pirmenybę. Šiuo atveju pirmenybę turėjo „Toyota“ automobilio vairuotojas, į ją įvažiuoti ir sankryžą pravažiuoti. Šios aplinkybės niekas neginčija. Kelias buvo apsnigtas, bet tai nepanaikina pareiškėjui pareigos vykdyti KET reikalavimų, t.y. sankryžoje praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. Kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojas turi įsitikinti ir, jeigu nemato, tegul jis tada sustoja, išlipa ir pasižiūri, tik tada įvažiuoja į sankryžą. Dėl blogo matomumo pareiškėjui pareiga įsitikinti vistiek išlieka, nes jeigu nemato, tai negali važiuoti. Jeigu nematė, turėjo sustoti, išlipti ir pasižiūrėti bei toliau važiuoti. Matomumas galbūt nėra geras. Dabar gal ta sankryža ir rekonstruota, bet tai nekeičia jokio teisinio vertinimo. Tas sankryžos ženklinimas pakeistas, tačiau tai galima tobulinti visada. Ženklai pasikeitė, bet visais atvejais turi duoti kelią. Darbo praktikoje dėl šios sankryžos teisme yra pirmą kartą, iki šiol pravažiuodavo visi vairuotojai. Per 10 metų jo darbo nebuvo registruota daugiau eismo įvykių. Matomumas nėra geras daug kur, bet pareiga įsitikinti vistiek išlieka. Mano, jog eksperimentas byloje nėra tikslingas. Dėl nuobaudos paskyrimo, tai buvo atsižvelgta, kad nebuvo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta. Buvo paskirtas baudos vidurkis. Nesutinka su P. K. skundu ir prašo jo netenkinti.
Liudytojas Edvinas Juodagalvis paaiškino, kad dirba Panevėžio VPK Kelių policijos tarnybos vyriausiuoju patruliu. Jis surašė tarnybinį pranešimą bei administracinio teisės pažeidimo protokolą. Eismo įvykis įvyko Pelkių gatvės sankryžoje, kurio metu vienas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, o kitas važiavo keliuku iš garažų masyvo ir jie susidūrė. Kadangi pažeidėjas nesutiko su pažeidimu, tai jie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėjas tada buvo labai piktas, suku buvo su juos susikalbėti. Sakė, kad važiavo, sustojo ir vėl toliau važiavo. Tačiau tai neturi jokios reikšmės, ar sustojo, ar važiavo. Įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Daugiau buvo apgadintas “Peugeot“ automobilis, asmens, kuriam surašytas protokolas. Kelio, iš kurio išvažiavo pareiškėjas negali pavadinti šalutiniu, jis vadinamas išvažiavimu iš garažu masyvo, bet jo reikšmė ir yra laikoma, kad tai šalutinis kelias. Pažeidėjas ir kita transporto priemonė važiavo iki 50 km/ha greičiu, greitis nebuvo viršytas. Susidūrimo jie išvengti negalėjo, buvo prisnigta, jei būtų stabdęs, automobilis būtų slydęs, gal tik apgadinimai būtų buvę mažesni. Pareiškėjas turėjo važiuoti labiau dešiniau ir sustoti. Pareiškėjo automobiliui reikėtų laikytis dešinės pusės ir tada būtų matomumas geresnis, kitai transporto priemonei būtų daugiau vietos. Jam nėra žinoma, ar toje sankryžoje yra padaryti pakeitimai. Anksčiau neteko dalyvauti eismo įvykiuose paminėtoje sankryžoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau- KET) ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-03 nutartis byloje Nr. N261-908/2012).
Nutarimu P. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę buvo neatidus ir neatsargus, 2016 m. sausio 4 d. apie 09:20 val., vairuodamas automobilį Peugeot 807, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje Pelkių – Garažų gatvių sankryžoje Panevėžyje, važiavo šalutiniu keliu ir nepraleidęs tiesiai iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią važiavusio automobilio, su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius, t.y. kaltinamas pažeidęs KET 9, 154 punktų reikalavimus.
Kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. KET 9 punktas, numato, jog „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, nustato bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams. KET 154 punktas, numato jog „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“.
Skundą pateikęs P. K. nepripažįsta pažeidęs inkriminuojamus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teigia, jog jis neturėjo jokios galimybės pamatyti atvažiuojančios transporto priemonės pagrindiniu keliu, kadangi įvažiavimas į sankryžą yra labai nesaugus, joje blogas matomumas. Šių aplinkybių patvirtinimui pateikė į bylą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio skyriaus raštą, iš kurio turinio matyti, kad pagal P. K. iniciatyvą buvo imtasi priemonių Pelkių – Garažų gatvių sankryžoje, kad būtų pagerintas matomumas (5 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu, pagal teismo paklausimą (41 b.l.) buvo gautas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio skyriaus atsakymas, kuriame nurodoma, jog eismo organizavimo darbo grupės prie Panevėžio miesto eismo saugumo komisijos nariai, nuvykę į Pelkių – Garažų gatvių sankryžą nusprendė pagerinti matomumą sankryžoje. Tuo tikslu 2016-02-08 d. buvo įrengtas sferinis veidrodis, bei siekiant padidinti eismo saugumą, buvo pakeistas ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ į ženklą Nr. 204 „Stop“ (43 b.l.). Taigi teismas, įvertinęs P. K. pateiktas aplinkybes, sprendžia, jog sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis bei dėl kurios savivaldybės kompetentingi darbuotojai ėmėsi papildomų veiksmų, buvo ir yra nesaugi. Šios aplinkybės neginčija ir institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovas. Tačiau šią aplinkybę vertinat, taip pat darytina išvada, jog paminėtoje sankryžoje vairuotojui, valdančiam judančią transporto priemonę keliami dar didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, jog prieš įvažiuojant į sankryžą būtų ypatingai atidus ir tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad P. K. vairavimo stažas nurodomas 24 metai (11 b.l.). Todėl, nors ir P. K. neigia savo kaltę, nurodydamas, jog nėra jo tyčios ar neatsargumo, tačiau teismas vertina, jog patyręs vairuotojas įvažiuodamas į nesaugią, blogai matomą sankryžą, turėjo suprasti savo pareigą būti itin atsargiam, įvertinti žalingas savo veiksmo pasekmes (ATPK 10 str.). Pagal skundžiamo nutarimo institucijos atstovo E. Kudžmos, liudytojo vyr. patrulio E. Juodagalvio parodymus, minimoje sankryžoje eismo įvykiai nėra dažnai fiksuojami, vadinasi kitų asmenų atžvilgiu kelių eismo taisyklių pažeidimų ir su jais susijusių pasekmių išvengiama. Liudytojo E. Juodagalvio teigimu, vairuotojas tokioje sankryžoje turėtų laikytis labiau dešinės pusės, jog sankryža įvažiuojant į ją būtų geriau matoma. Atlikti pakeitimai sankryžoje, susiję su ženklinimu bei sferinio veidrodžio įregimu, padės vairuotojams, tačiau jokiu būdu nepašalins atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų. Aplinkybė, pareiškėjo nurodoma dėl to, jog minėtas kelias, kuriuo jis važiavo, nėra šalutinis kelias, laikytina nepagrįsta, kadangi tiek šalutiniu keliu važiuodamas, tiek įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų (KET 102 punktas), vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Be to, pakeisti ženklai sankryžoje priklauso tai pačiai KET II skyriaus pirmumo ženklų grupei ir iš esmės turi reikmę duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Todėl nustatytos aplinkybės dėl sankryžos nesaugumo, blogo matomumo, nepašalina P. K. pareigos pagal minėtus kelių eismo taisyklių reikalavimus būti atidžiam bei rūpestingam vairuojant judančią transporto priemonę. Būtent vairuojančiam transporto priemonę asmeniui, kilo pareiga laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurių neįvykdžius, atsirado pavojus bei žala kitų asmenų turtui. Dėl išvardytų motyvų teismas konstatuoja, jog P. K. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, ar P. K. padarytas KET pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tuo atveju, jei P. K. nebūtų įvažiavęs į sankryžą, neįsitikinus ar niekas nevažiuoja, t.y. jei analogiškoje situacijoje jis būtų nepažeidęs KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Vadinasi, P. K. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių būtinoji sąlyga ir priežastis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad P. K. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokole, eismo įvykio schemoje, vaizdo lentelėse, nukentėjusiojo D. L., policijos pareigūno Edvino Juodagalvio parodymais bei tarnybiniame pranešime, Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. Kudžmos ir paties P. K. paaiškinimuose užfiksuotais duomenimis (6,11-12,15,16,17-19 b.l.).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant perauklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles (ATPK 20 straipsnis). Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas sietinas su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinat pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. K. paskirta sankcijos vidurkyje numatyto dydžio bauda, tačiau paskirta administracinė nuobauda keistina. Įvertinus visas aptartas aplinkybes bei tai, kad P. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais pripažįstama, kad yra pagrindas pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti pažeidėjui mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Skundžiamas nutarimas keistinas. P. K. paskirtina administracinė nuobauda 21 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nutar i a:
skundą patenkinti iš dalies.
pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, pakeisti Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko 2016-01-19 nutarimą, kuriuo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 42 Eurų bauda, ir paskirti jam administracinę nuobaudą 21 Eur (dvidešimt vieno euro) baudą. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16054340019.
Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriui administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK Nr. 16054340019.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.