- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-638-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-16811-2010-06
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“
- Atsakovas
- „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- I. L., E. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tretieji asmenys – I. L. ir E. L..
Aprašomoji dalis
Kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „BM būstas“ 2010 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui „Swedbank“, AB, prašydamas pakeisti 2004 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr.04-038426-AK su pakeitimais sąlygą, reglamentuojančią kredito grąžinimo terminą, numatant, kad visas kreditas grąžinamas iki 2013 m. birželio 30 d., taip pat pakeisti tos pačios sutarties sąlygą, reglamentuojančią palūkanų už kreditą mokėjimo tvarką, numatant, kad palūkanų per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. mokėjimo terminas atidedamas iki 2013 m. birželio 30 d. Šio ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui, jo įgaliotiems atstovams, darbuotojams ir/ar atsakovo teisių pagal kredito sutartį perėmėjams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2004 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr. 04-038426-AK su pakeitimais pasibaigimu, tai yra iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui nutraukti kredito sutartį ir atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su suteikto kredito sumos išieškojimu ir priteisimu iš ieškovo ir laiduotojų turto. Nurodė, jog šalims tariantis dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovui nepateikiant nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo į ieškovo prašymą pakeisti kredito sutarties sąlygas, pratęsiant kredito grąžinimo terminą, suėjo kredito sutartyje numatytas terminas kreditui grąžinti. Kreditas nėra grąžintas, todėl atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, gali imtis veiksmų nutraukti kredito sutartį ar išieškoti skolą, siekdamas išvengti kredito sutarties pakeitimo teismine tvarka. Kad tebegaliojanti sutartis nebūtų nutraukta ir pakeitus sutarties sąlygas teismine tvarka, teismo sprendimą būtų galimą įvykdyti, byloje yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, jog vienašališkas sutarties nutraukimas yra sutarties šalies valios išraiška, kredito sutartis numato tokį sutarties nutraukimą, todėl ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui vienašališkai nutraukti kredito sutartį su ieškovu, yra negalima. Be to ieškovas nesilaikė reikalavimo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę ieškovo interesams, ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Ieškovas reiškia ieškinį dėl kredito sutarties pakeitimo, todėl net ir patenkinus ieškinį ir pakeitus kredito sutarties sąlygą pagal ieškovo reikalavimus, teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomu, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas 2004 m. spalio 21 d. kredito sutartį vykdytų pagal teismo pakeistas sutarties sąlygas. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant jų paskirtį, visuomet turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui. Šiuo konkrečiu atveju teismas neturi duomenų apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, o, nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „BM būstas“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, t.y. sutarties vykdymą (kredito grąžinimą) pakeistomis sąlygomis, būtina, kad kredito sutartis nebūtų nutraukta, negrąžinta kredito suma iš ieškovo nebūtų išieškota ir kad kredito sutartį realiai būtų įmanoma vykdyti iki pratęsto kredito grąžinimo termino. Išieškojus skolą iš ieškovo, būsimas teismo sprendimas vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis nebūtų įgyvendinamas, kadangi skola bus išieškota arba atsakovui bus iškelta bankroto byla. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jau pateikė ieškovui 2010-10-04 raštą „Dėl skolos „Swedbank“, AB, kuriuo pareikalavo grąžinti kreditą iki 2010-10-18. Atsakovas nurodė, jog, negrąžinus skolos, jis kreipsis į teismą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo arba bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Šios aplinkybės rodo, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra reali, pagrįsta įrodymais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutarties nutraukimas yra šalies valios išraiška, todėl draudimas vienašališkai nutraukti sutartį yra negalimas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Tačiau šis sutarties laisvės principas nėra absoliutus, kadangi šalių sutartos sąlygos ir veiksmai turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinanti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, yra prilyginama imperatyviai įstatymo normai, kurią turi vykdyti visi asmenys. Atsakovas teisės nutraukti sutartį nėra įgyvendinęs, o ieškovas siekia įgyvendinti teisę pakeisti sutartį taip, kad ją būtų įmanoma įvykdyti, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Kadangi CK 6.223 straipsnis numato, kad šalims nepavykus susitarti dėl sutarties pakeitimo, sutartis gali būti pakeista teismo tvarka, todėl ieškovas šioje byloje pareiškė ieškinį dėl sutarties pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas „Swedbank“, AB prašo atskirąjį skundą atmesti, o, jei teismas nuspręstų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo institutą – įpareigoti ieškovą per dešimt dienų į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 1772071,02 eurų „Swedbank“, AB nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Nurodo, kad UAB „BM Būstas“ pradelsta skola bankui 2010 m. spalio 18 d. pagal 2004 m. spalio 21 d. kredito sutartį buvo 9634045,04 eurų. „Swedbank“, AB po galutinio kredito grąžinimo termino pabaigos rodė iniciatyvą susitarti su ieškovu dėl pradelstos skolos grąžinimo, tačiau apeliantas pareiškė, kad inicijuos daug teisminių ginčų, kurių pagalba vilkins pradelstos skolos išieškojimą ir atsisakė grąžinti bent dalį suteikto kredito, palūkanų ar delspinigių. Iki 2010 m. rugsėjo 28 d., kai ieškovas inicijavo civilinę bylą, „Swedbank“, AB nebuvo pradėjęs jokių priverstinių pradelstos skolos išieškojimo veiksmų ir tikėjo galimybe ginčą išspręsti taikiai. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi tik prielaidomis, todėl teismas pagrįstai jų netaikė. UAB „BM būstas“ prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų teisingumo principą, nes jas pritaikius iš principo būtų pasiektas UAB „BM būstas“ tikslas - negrąžinti skolos pagal 2010 m. birželio 30 d. pasibaigusią 2004 m. spalio 21 d. kredito sutartį. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jie iš principo yra tapatūs, todėl teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš principo būtų išspręstas ginčas ir patenkinti ieškovo reikalavimai. Apeliantas nepagrįstai prašo uždrausti „Swedbank“, AB nutraukti 2004 m. spalio 21 d. kredito sutartį, nes ji pasibaigė 2010 m. birželio 30 d. Kadangi apeliantas prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios negali pakeisti tarp apelianto ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių, ieškovo prašymas dėl draudimo nutraukti 2004 m. spalio 21 d. kredito sutartį pagrįstai buvo atmestas. Kadangi apeliantas prašė teismą uždrausti „Swedbank", AB realizuoti įstatymų suteiktą teisę į teisminę gynybą, apelianto prašymas dėl bet kokių veiksmų, susijusių su suteiktos kredito sumos išieškojimu ir priteisimu iš apelianto ir trečiųjų asmenų, pagrįstai buvo atmestas. Kadangi UAB „BM būstas“ pradelsta skola „Swedbank", AB 2010 m. spalio 18 d. buvo 9634045,04 eurų, tai, teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patirs ne mažiau kaip 708828,41 eurų nuostolių, o iki 2013-06-30 atidėjus jau padarytų nuostolių atlyginimą atsakovas gali patirti ne mažiau kaip 1772071,02 eurų nuostolių. Jeigu teismas nuspręs nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi būti taikytas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas. Be to šalių ginčas yra turtinis, o ieškovas apmokėjo jį žyminiu mokesčiu kaip neturtinį. Tarp šalių kilusio turtinio ginčo suma yra didesnė nei 1000000 Lt, todėl ieškinį teismas privalėjo atsisakyti priimti kaip neteismingą apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas UAB „BM būstas“ 2010 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui „Swedbank“, AB, prašydamas pakeisti 2004 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr.04-038426-AK su pakeitimais sąlygą, reglamentuojančią kredito grąžinimo terminą, numatant, kad visas kreditas grąžinamas iki 2013 m. birželio 30 d., taip pat pakeisti tos pačios sutarties sąlygą, reglamentuojančią palūkanų už kreditą mokėjimo tvarką, numatant, kad palūkanų per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. mokėjimo terminas atidedamas iki 2013 m. birželio 30 d. Taigi ieškinio patenkinimo atveju tiek kredito, tiek palūkanų, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d., mokėjimo terminas būtų atidėtas iki 2013 m. birželio 30 d. ir sutartis iki šio termino toliau būtų vykdoma (grąžinamas kreditas) teismo tvarka pakeistomis sutarties sąlygomis. Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, jog tam, kad sutartis būtų toliau vykdoma, yra būtina, kad ji nebūtų nutraukta ir ieškovo negrąžinta kredito suma iš jo atsakovo naudai nebūtų išieškota. Kartu su ieškiniu pateiktas 2009 m. birželio 30 d. susitarimas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo liudijo (b.l. 61), jog kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2010 m. birželio 30 d. Taigi ieškinio pateikimo metu šis terminas realiai jau buvo suėjęs. Šią aplinkybę nurodė ir ieškovas (apeliantas) ieškinyje suformuluotame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė buvo pakankama pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog yra reali grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovas „Swedbank“, AB, suėjus kredito grąžinimo terminui, tačiau kredito negrąžinus, turėtų pagrindą imtis veiksmų kredito sutarčiai nutraukti ir skolai išieškoti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę, nes akivaizdu, jog vien dėl šios aplinkybės, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Kartu su atskiruoju skundu pateiktas atsakovo „Swedbank“, AB 2010-10-04 raštas (b.l. 120) ieškovui patvirtina, kad atsakovas būtent tokių veiksmų - skolai išieškoti ir ėmėsi: šiame rašte nurodyta, jog ieškovui nesumokėjus visos skolos iki 2010 m. spalio 18 d., atsakovas kreipsis į teismą, prašydamas išieškoti skolą su delspinigiais arba ieškovui iškelti bankroto bylą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, jei iš ieškovo būtų išieškota skola, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingu, kadangi atsakovo naudai išieškojus negrąžintą kreditą su delspinigiais, kredito grąžinimas teismo pakeistomis sutarties sąlygomis jau nebebūtų galimas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, jog grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra reali ir pagrįsta pakankamais įrodymais, todėl konkrečiu atveju laikinosios apsaugos priemonės būtinos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir dėl laikino ginčo situacijos teisinio sureguliavimo.
Atsižvelgdama į tai, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės teisės normas - nepagrįstai atmetė ieškovo UAB „BM būstas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimui išspręsti iš esmės – ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Dėl kitų apelianto atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi, iš esmės tenkinant apelianto prašymą.
Kadangi atsakovas „Swedbank“, AB prašymo taikyti jo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo institutą pirmosios instancijos teisme nereiškė, tokio prašymo apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi CPK 312 ir 338 straipsniais, nenagrinėja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „BM būstas“ (juridinio asmens kodas 300126817) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui „Swedbank“, AB (juridinio asmens kodas 112029651), jo įgaliotiems atstovams, darbuotojams ir/ar atsakovo„Swedbank“, AB teisių pagal kredito sutartį perėmėjams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2004 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr.04-038426-AK, sudarytos tarp UAB „BM būstas“ ir „Swedbank“, AB su pakeitimais pasibaigimu, tai yra, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui „Swedbank“, AB nutraukti kredito sutartį ir atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su suteikto kredito sumos išieškojimu ir priteisimu iš ieškovo ir laiduotojų turto.