Kauno apylinkės teismo įsakymas

2011-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3220-311/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
1-3220-311/2011
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01736-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-3220-311/2011
Proceso Nr. 1-26-1-01736-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.3 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 2 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 215 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. K. 2010-02-08, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: melagingai prisistatydamas kitu asmeniu, t.y. yra D. P., kreipėsi į UAB „SMScredit.lt” internetinę svetainę su paraiška 500 Lt paskolai gauti, neteisėtai nurodęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir taip suklaidindamas elektroninę sistemą, apgaule įgijo galimybę paskolos sutarčiai D. P. vardu sudaryti. UAB „SMScredit.lt” pervedus į nurodytą D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 500 Lt, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną iš D. P. sąskaitos gautus 500 Lt pervedė į V. G. „Swedbank“ priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą - D. P. priklausančius 500 litų ir taip padarydamas nukentėjusiam, įskaitant ir antstolio išieškojimo išlaidas -1628 Lt žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Be to, E. K. 2010-02-08, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) melagingai prisistatydamas kitu asmeniu, tai yra D. P., kreipėsi į UAB „SMScredit.lt” internetinę svetainę su paraiška 500 Lt paskolai gauti, neteisėtai nurodęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - naudojamą internetinėje bankininkystėje registracijos slaptažodį, kodus ir sąskaitos numerį. Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku UAB ,,SMScredit.lt” internetinėje svetainėje iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) pateikęs operacinei sistemai save, kaip D. P., turintį tokią teisę ir taip suklaidindamas elektroninę sistemą, nurodęs registracijos metu reikalaujamus duomenis, apgaule įgijo galimybę paskolos sutarčiai D. P. vardu sudaryti, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. 1 d.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2010-02-08 vakare jam paskambino D. ir paklausė ar galėtų jam padėti paimti „SMS Credit“. D. P. atvažiavo pas E. K. į namus (duomenys neskelbtini). D. P. pas E. K. buvo ilgai, susirašinėjo internetu su savo drauge, paskui įėjo į „SMScredit“ tinklalapį, sistema pareikalavo elektroninio pašto adreso ir slaptažodžio. D. juos buvo užsirašęs ant lapelio, kurį turėjo prie savęs, taip pat jis dar turėjo kažkokias banko sutartis. Tada E. K., sėdėdamas prie kompiuterio, vedė visus duomenis, kuriuos D. P. jam diktavo, kodėl pats jis nerašė E. K. nežino. Tada tame puslapyje išrinko kredito sumą, norėjo paimti 750 litų kreditą, pasirinkę sumą išsiuntė prašymą pinigų sumai gauti. Į D. mobilaus ryšio telefoną atėjo sms žinutė, kad 750 litų paskolos nesuteiks ir kad galima paimti mažesnę paskolą - 500 litų. Tada jie su D. pabandė gauti 500 litų kreditą. Nesulaukęs atsakymo D. išvažiavo pas savo draugę. D. išvažiuodamas E. K. bute paliko savo banko sutartis, jos buvo sudėtos į įmautę, kas ten daugiau buvo E. K. nežiūrėjo. Po keleto savaičių jie buvo susitikę ir jis D. P. atidavė tuos dokumentus. Ar jis gavo atsakymą į mobilaus ryšio telefoną iš „SMS.credit“ E. K. nežino. Išvažiuojant D. P. jie neuždarė banko puslapio. D. P. išvažiavus E. K. atsisėdo prie kompiuterio ir neuždarytame banko puslapyje pamatė, kad D. yra suteikta paskola 500 litų. Tada jis tuos pinigus pervedė į giminaičio V. G. sąskaitą, kurią sužinojo paskambinęs jam telefonu. V. paaiškino, kad yra pasibaigęs kortelės galiojimas ir kad reikia jam persivesti pinigus. Jis sutiko ir pasakė savo „Swedbank“ sąskaitą, į kurią E. K. pervedė 500 litų. Sekančią dieną V. nuėmė E. K. 500 litų ir padavė jam. E. K. nieko neaiškino, iš kur gavo tuos pinigus (b.l. 59-60). 2011-09-20 apklausiamas E. K. papildomai nurodė, kad kai jam su D. neišėjo paimti 750 litų paskolos ir, kai jis išėjo E. K., buvo neuždaręs „SMScredit“ lango. Po keleto minučių E. K. atsisėdo prie kompiuterio ir pabandė gauti 500 litų kreditą. Prieš imdamas kreditą jis pakeitė telefono numerį, nustatymuose, vietoj D. telefono numerio įrašė savo, todėl, kad patvirtinimas neateitų į D. telefoną. E. K. gavo sms žinutę į savo mobilaus ryšio telefoną su patvirtinimu, kad yra suteikta 500 litų paskola D. vardu. Jam taip pat reikėjo iš sms žinutės duomenis suvesti į kompiuterį, ten buvo patvirtinimo duomenys, kokie tiksliai nepamena. Tada E. K. paskambino D. ir jam pasakė, kad nori dar kartą pabandyti paimti kreditą jo vardu ir pas jį paprašė, kad jis padiktuotų savo elektroninės mokėjimo kortelė duomenis, t. y. vieną iš kortelėje esančių skaitmeninių kodų. E. K. jam pasakė telefonu, koks yra reikalingas kodas. Su šiuo kodu jis prisijungė prie jo „Swedbankas“ sąskaitos. Pas D. sąskaitoje buvo 500 litų, tai tie pinigai, kurie buvo pervesti iš „SMScredit“. Šiuos pinigus jis bandė pervesti į savo giminaičio sąskaitą, tačiau bandant pervesti pareikalavo patvirtinimo kodo. Tada jis D. parašė sms žinutę, kad jam yra reikalingi kažkurio iš kodo priekiniai trys skaičiai, kad galėtų patvirtinti pervedimą, D. juos jam parašė, taip jis 500 litų pervedė į savo giminaičio sąskaitą. Iš V. sąskaitos minėtus 500 litų elektroniniu būdu jis pervedė į savo mamos J. sąskaitą. V. elektroninius duomenis jis visus turėjo, pas jį buvo paprašęs, kad juos pasakytų. E. K. jam pasakė, kad nori pervesti tuos pinigus į mamos sąskaitą, todėl jis ir sudiktavo savo „Swedbank“ duomenis. Po to kai pinigus pervedė mamai į sąskaitą, jis iš jos pasiėmė kortelę ir 500 litų nusiėmė. Pinigus jam į mamos sąskaitą, kartais perveda jo darbdavys, todėl mama pas jį neklausė, iš kur tie pinigai. Priduria, kad D. su kompiuteriu nelabai gerai moka elgtis, todėl kai jis ėmė kreditą, jis nieko nesuprato, kam E. K. tie kodai yra reikalingi ir panašiai, jis paprasčiausiai sudiktavo viską, net nežinodamas, kam jie reikalingi. D., pas E. K. ir prašė, kad jam paimtų kreditą, nes pats nemokėjo ir nežinojo ką ten reikia daryti. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Padarytą žalą D. žada atlyginti dalimis (b.l. 62, 65).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo nusikalstamos veikos visiškai įrodytos:

-Nukentėjusiojo D. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2010-12-21, apie 12 val., nuvykęs į „Swedbank“ banką, esantį V. K. pr. 26a, Kaune, iš banko darbuotojos sužinojo, kad be jo žinios 2010-02-08 iš UAB „SMScredit“, paimtas 500 litų kreditas jo vardu ir ši kredito suma 2010-02-08 buvo pervesta į pil. V. G. sąskaitą, kurio jis nepažįsta. Jis jokio kredito iš UAB „SMScredit“ niekada neėmė ir kas be jo žinios paėmė minėtą kreditą jis nežino, nes elektroninės bankininkystės slaptažodžių jis niekam neskelbė, jais naudotis nedavė, tačiau įtaria, jog tai galėjo padaryti iš matymo pažįstamas E., nes 2010 m. vasario mėnesio pradžioje tikslios dienos nepamena, pas jį namuose buvo palikęs savo internetinės bankininkystės kortelę, sąskaitos numerį, kadangi pas jį pasinaudojo kompiuteriu ir internetu, kai pirko išsimokėtinai kompiuterį. Tada D. P. išvyko į užsienį ir pamiršo pasiimti minėtą kortelę. 2010-12-21 paskambinęs į „SMScredit“ sužinojo, kad jis jau yra skolingas 1500 litų bei perduotas antstoliams, todėl jam padaryta 1500 materialinė žala (b.l. 6). 2011-02-07 papildomai apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad savo vardu asmeniškai yra ėmęs vieną kartą paskolą „SMScredit“ internetu. Kadangi jo kompiuterinės žinios ribotos, paskolą jam padėjo paimti pažįstamas vardu E.. Paskolą ėmė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Paskolą jis ėmė 2010 m. sausio mėnesį, tą patį mėnesį jis ir grąžino paskolą, arba vasario pradžioje praėjus maždaug mėnesiui. Sąskaitą kreditoriui imdamas buvo nurodęs savo asmeninę. Šią paskolą ėmė, kadangi važiavo į užsienį ir trūko pinigų bilietams bei pačiai kelionei. Visi banko internetiniai bankininkystės duomenys liko pas D. P., E. jokių duomenų nepaliko, tačiau jei būtų turėjęs kažkokių blogų kėslų, galėjo atsižymėti reikiamus duomenis. Po paskolos sugrąžinimo praėjus savaitei D. P. vėl sugalvojo pasiimti kreditą iš to pačio kreditoriaus. Tada nuvažiavo pas E. į namus, tai galėjo būti 2010 m. vasario mėn. Ten iš jo asmeninio kompiuterio bandė gauti 750 Lt paskolą, tačiau jam paskolos paimti nepavyko. D. P. nepamena tiksliai, ar paliko pas E. savo dokumentus, elektroninės bankininkystės kodus. Prisijungimo slaptažodžius E. žinojo pats iš pirmos paskolos. Po kelių dienų D. P. tingėdamas pas E. važiuoti į namus paprašė, kad jis jo vardu paimtų iš „SMScredit“ paskolą, tačiau jis paskambinęs pasakė, kad paskolos neduoda, kodėl jis nežino. D. P. pagalvojo paskolos negauna, nes nedirba, o pirmą kartą gavo tik todėl, kad kreditorius neapsižiūrėjo. Dokumentus iš E. pasiėmė gal po poros savaičių. D. P. bendravimas su E. nutrūko, kadangi jis pradėjo keistai elgtis. E. buvo šiek tiek jam skolingas pinigų, pradėjo vengti susitikimų, išgalvodamas aibę priežasčių. 2010 m. pabaigoje atsitiktinai bendraudamas su savo bendraamžiais sužinojo, jog jie ima kreditus, o jam kažkodėl neduoda. D. P. savarankiškai bandydavo iš savo kompiuterio pasiimti kreditą, tačiau kreditorius neduodavo, kol galiausiai sugalvojo paskambinti kreditoriui ir pasiaiškinti. Jam buvo paaiškinta, kad 2010-02-08 paimta 500 Lt paskola, kuri negrąžinta, todėl kreditas nesuteikiamas. Tik po šio pokalbio jis suvokė, kad tai E. darbas, nes niekam kitam jo banko duomenys, prisijungimo slaptažodžiai nėra žinomi. Būtent todėl jis pradėjo vengti bendrauti su D. P.. 2010 m. gruodį D. P. skambino E. kalbėjo su juo, jis neigė ėmęs kreditą jo vardu. Gavęs patvirtinimą iš banko, kurie nurodė, kam buvo po kredito suteikimo atliktas pavedimas, kreipėsi į policiją. Paskolą E. nenorėdamas išsiduoti, tikriausiai pervedė į draugo sąskaitą, kuriuos galimai vėliau pasiėmė. Niekam kitam tokie duomenys nežinomi. Kaip E. prašė pirmą ir antrą kartą paskolos, jis žinojo jo sąskaitą bei reikiamus duomenis, kadangi duomenys buvo palikti pas jį. Jeigu D. P. būtų ėmęs paskolą, ją būtų grąžinęs (b.1. 7);

- 2011-08-16 civiliniu ieškiniu D. P. prašo priteisti 1628 Lt turtinei žalai atlyginti ( b.l. 12);

- SMScredit.lt pranešimu nustatyta, kad D. P. vardu užsiregistruota UAB „SMScredit.lt“ svetainėje, 2010-02-08 jo vardu buvo gauta paraiška 500 Lt paskolai gauti, kuri buvo suteikta tą pačią dieną. Kliento įsipareigojimai 2010-12-31 sudaro: 550 Lt grąžintina paskolos suma, 1078 Lt delspinigiai ( b.l. 17-22);

- sąskaitos išrašu nustatytas piniginių lėšų judėjimas V. G. sąskaitoje ir prisijungimai, naudojantis „Swedbank“ interneto banku ( b.l. 34-36);

- sąskaitos išrašu nustatytas piniginių lėšų judėjimas J. K. sąskaitoje ( b.l. 42-45);

- UAB „One.lt“ pateiktais duomenimis, nustatyti duomenys apie vartotoją, kuris yra prisiregistravęs elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 47-51);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas paprastas vekselis, „SMScredit.lt“ pranešimas, įsiskolinimo padengimo dalimis mokėjimo grafikas ( b.l. 52-55);

- 2011-10-18 susitarimu dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad D. P. ir E. K. susitarė, kad 1628 Lt įsiskolinimą E. K. padengs iki 2012-06-14, kas mėnesį mokant po 203,50 Lt ( b.l. 56);

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad E. K. sukčiavo ir neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 1 d., 215 str.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis E. K. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 str.).

Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prašo skirti mažesnę baudą, nes augina 8 mėnesių sūnų, turi įsipareigojimų bankui, taip pat prašo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis (b.l. 80).

BK 47 str. 3 d. numatyta, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti paskirta iki 100 (vieno šimto) MGL dydžio bauda, už apysunkio nusikaltimo padarymą – iki 200 MGL bauda. BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę, kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyto dydžio bauda, nustatant ilgesnį terminą jai sumokėti ( BVK 22 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., BVK 22 str.,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 215 str. ir :

pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirti 10 ( dešimties ) MGL dydžio - 1300 Lt baudą;pagal LR BK 215 str. 1 d. paskirti 8 ( aštuonių ) MGL dydžio - 1040 Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę E. K. skirti 10 ( dešimties ) MGL dydžio – 1300 Lt ( vieno tūkstančio trijų šimtų litų ) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Įpareigoti nuteistąjį per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą jis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėjas Rimantas Grigas