- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-14
- Bylos Nr.
- 1A-245-282/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nukentėjusysis
- J. A. M.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
Pranešėja: Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-282/2008
Teisėja: Irena Narbutienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.13., 2.4.7., 2.9.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugpjūčio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos nukentėjusiosios J. A. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-05-26 nuosprendžio, kuriuo M. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios minėto nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007-03-31 apie 22 val., vairuodamas automobilį GAZ 66, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlaužė J. A. M. 9 slyvų vaismedžius ir 1 obelį, sužalojo 4 slyvų vaismedžius, sulaužė šiltnamio polietileninius vamzdžius, buvusius sode (duomenys neskelbtini), Ariogalos seniūnijoje, padarydamas 1400 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J.A. M. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-05-26 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti M. K. kaltu, įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 187 str. l d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam sankcijos ribose numatytą bausmę, priteisti iš M. K. 1400 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas priteisti pačiai apeliantei. Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas nenustatė, kad M. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o konstatavo, kad M. K. J. A. M. turtą sugadino, tačiau ne tyčią, o dėl neatsargumo. Šiuo pagrindu teismas turėjo M. K. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d., o ne išteisinti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog M. K. J. A. M. turtą sugadino dėl neatsargumo. M. K. tyčią patvirtina byloje esantys įrodymai: 1) liudytojos R. G., kuri, po kelių dienų atvažiavusi prie J.A. M. sodybos, pamatė, jog važinėta pirmyn – atgal, parodymai; 2) Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto 2008-01-28 pažyma Nr.S3-22, kurioje nurodyta, kad išlaužytų vaismedžių amžius yra 14 metų; 3) be to, teismas neįvertino esminės aplinkybės – kaip neatsargiai galima sulaužyti net 14 vienetų 14 metų amžiaus vaismedžių ir šiltnamio polietileninius vamzdžius. Šitiek turto galima sugadinti tik vienu būdu – tyčia važiuojant automobiliu ir gadinant turtą. J.A. M. nurodo, kad jos santykiai su M. K. ir jo motina yra įtempti, todėl M. K. turėjo priežastį tyčia sugadinti J.A. M. turtą. Apeliaciniame skunde J.A. M. taip pat nurodo, kad teismo išvados dėl netinkamo nukentėjusiojo šioje baudžiamojoje byloje yra nepagrįstos. Nurodo, kad žalos padarymo ir bylos nagrinėjimo metu žemės savininkas buvo valstybė, tačiau vaismedžiai ir šiltnamis įvykio metu buvo ir yra bendroji jungtinė J.A. M. ir jos sutuoktinio B. M. nuosavybė. Aplinkybė, kad J.A. M. sutuoktinis B. M. ateityje, suformavus žemės sklypą ir jį įteisinus, taps žemės savininku, neturi esminės reikšmės nustatant, kas yra nukentėjęs asmuo. Apeliantė pažymi, kad teismas, nustatęs, jog M. K. ėmėsi visų įmanomų priemonių žalai atlyginti, jos ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė nepagrįstai. Nurodo, kad J.A. M. neteko vaisius vedančių vaismedžių, todėl nepaisant to, jog M. K. padarytą žalą iš dalies atlygino – dalį vaismedžių atsodino jo draugai, J.A. M. vis vien patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Janės A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių turto teisinį režimą, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d.). Kol turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nėra nustatytas kitoks – individualus sutuoktinių – turto teisinis režimas, sutuoktiniai juo naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikoso CK 3.92 str. 1 d.), taigi ir teisė reikšti ieškinius, susijusius su bendrąja nuosavybe, priklauso abiems sutuoktiniams, tiek kartu, tiek kiekvienam atskirai. Sutinkamai su minėtomis įstatymo nuostatomis bei įvertinus tai, kad vaismedžius J.A. M. kartu su savo sutuoktiniu B. M. įsigijo ir augino būdami santuokoje, bendru darbu ir pastangomis, vaismedžių savininkais laikytini abu sutuoktiniai. Esant išvardytoms aplinkybėms, apylinkės teismo argumentas dėl J.A. M. kaip netinkamos nukentėjusiosios yra nepagrįstas. Tačiau iš esmės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
M. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, vairuodamas automobilį GAZ 66, išlaužė J.A. M. sode buvusius 9 slyvų vaismedžius ir 1 obelį, sužalojo 4 slyvų vaismedžius ir sulaužė šiltnamio polietileninius vamzdžius. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo apylinkės teismo išvadą, kad M. K. veiksmuose nėra tyčios požymių ir kad J.A. M. turtą jis sugadino dėl neatsargumo, laikyti nepagrįsta. Liudytoja R. G. parodė, kad po kelių dienų atvažiavusi prie J.A. M. sodybos, pamatė, jog buvo važinėta pirmyn – atgal. Šie liudytojos R. G. parodymai nelaikytini patvirtinančiais M. K. tyčią. Važiavimo pirmyn – atgal pėdsakai galėjo atsirasti ir pavažiavus mašinai tik vieną kartą atbuline eiga, o paskui priekin. Todėl tyčios M. K. veiksmuose minėta aplinkybė neįrodo. Nepaneigta 2008-04-04 teismo posėdžio metu M. K. nurodyta aplinkybė, kad jis nemokėjo vairuoti kariškos mašinos, ką patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas L. Ž.. Liudytojai K. N., L. Ž. 2008-05-13 teismo posėdžio metu (b. l. 96, 97) parodė, kad M. K. J.A. M. vaismedžius išlaužė netyčia, o po įvykio pats M. K. paprašė K. N. ir L. Ž. padėti atsodinti medelius. Be to, pati nukentėjusioji patvirtino, kad su M. K. susipykusi nebuvo (b. l. 85). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto 2008-01-28 pažymoje nurodytas išlaužytų vaismedžių amžius – 14 metų – nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad medelius dėl jų amžiaus ir brandumo galima išlaužti tik tyčia ant jų užvažiuojant. Be to, nepaneigta liudytojo L. Ž. 2008-05-13 teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad M. K. vairuota kariška mašina nulaužti minėtus medelius labai lengva. Kitų įrodymų, pagrindžiančių M. K. ketinimą tyčia padaryti žalą J.A. M. turtui, byloje nėra. Esant išvardytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į kariškos mašinos gabaritus ir tai, kad M. K. stokojo tokios mašinos vairavimo įgūdžių, teisėjų kolegija pagrįsta laiko apylinkės teismo išvadą, kad M. K. vaismedžius išlaužė netyčia.
Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino M. K., nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., sudėties, nes ši veika gali būti padaryta tik tyčia. Taip pat nėra pagrindo M. K. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d., nes imperatyvi Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d. taikymo sąlyga yra didelės turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Vadovaujantis teismų praktika, šią veiką kvalifikuojantis požymis ,,didelė turtinė žala” yra vertinamasis kriterijus ir vertinant turtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į tiesiogiai padarytos žalos dydį, bet ir kilusius nuostolius, nukentėjusio asmens turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios J.A. M. žala, patirta dėl išlaužytų vaismedžių, įvertinta 1400 Lt suma. Iš liudytojos V. P. parodymų, bei nukentėjusiosios J.A. M. paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad J.A. M. turtinė padėtis nėra bloga, jos šeima turi ne tik sodą, esantį Keryvų kaime, bet turi nekilnojamojo turto ir Poškiškės kaime, kur gyvena jau dvejus metus. Be to, nei 2007-05-11 skunde, nei 2008-06-03 apeliaciniame skunde nukentėjusioji J.A. M. nenurodė, kad jai būtų buvusi padaryta didelė turtinė žala. Todėl, atsižvelgiant į išlaužytų vaismedžių tiesioginę vertę – 1400 Lt, nukentėjusiosios turtinę padėtį bei aplinkybę, kad pati J.A. M. nenurodė, jog jos patirta turtinė žala yra didelė, pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta didelė turtinė žala, nėra. Įvertinus tai, kad M. K. padaryta žala neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatyto didelės turtinės žalos kriterijaus, M. K. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d. nėra pagrindo. Kadangi M. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, tad apylinkės teismas pagrįstai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., J.A. M. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtinu. Tokiu būdu naikinti išteisinamąjį apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo. Pažymėtina, jog teismui nuosprendžiu ieškinį palikus nenagrinėtu, nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nukentėjusiosios Janės A. M. apeliacinį skundą atmesti.