- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- 1S-324-576/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- R. V. K.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. V. K. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, Liteko sistemoje esančiais bylos duomenimis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. V. K. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei kitaip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. B. prieš jos valią, o būtent 2019 m. birželio 2 d., apie 17.00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą, t. y. abiem savo rankomis stvėrė nukentėjusiajai M. B., gim. 1945 m., už rūbų prie kaklo, nustūmė ją į namo vidų ir numetė ant grindų, įsibrovė į jos namus bei duris užrakino iš vidaus, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis. M. B. nugriuvus ant nugaros, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė jai ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, smaugė nukentėjusiąją. Po to iš savo kelnių kišenės ištraukė peilį ir, grasindamas nukentėjusiajai peiliu, tokiais savo veiksmais grasindamas panaudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą, liepė jai atsigulti ant nugaros, tačiau pastarajai nesutikus, jis nustūmė ją ant lovos, užgulė savo kūno svoriu ir pražergęs jos kojas įkišo savo lytinį organą jai į makštį ir taip lytiškai santykiavo su M. B. prieš jos valią. Šiais savo veiksmais R. V. K. padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą dešiniojo žando gleivinėje, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, pilve, kairiame petyje ir kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, šlaunų vidiniuose paviršiuose, pėdose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, nubrozdinimą ir plyšimus makšties prieangio gleivinėje, pereinančius į makšties gleivinę, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. B. prieš jos valią, t. y. tokiu būdu ją išžagino. Šiais savo veiksmais R. V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje, be to,
2. R. V. K. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei kitaip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent 2019 m. birželio 2 d., apie 17 val., pastūmęs nukentėjusiąją M. B. nuo durų į jos namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidų, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, bei iš vidaus užrakino namo duris, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis. Tęsdamas savo veiksmus, namo viduje grasino nukentėjusiajai panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas peilį, t. y. demonstravo jai peilį sakydamas „duok pinigų". M. B. atsakius, kad pinigų neturi, R. V. K. panaudojo M. B. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė jai ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, smaugė nukentėjusiąją, taip jai padarydamas muštinę žaizdą dešiniojo žando gleivinėje, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, pilve, kairiame petyje ir kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, šlaunų vidiniuose paviršiuose, pėdose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje. Tęsdamas fizinio smurto naudojimą, ją išžaginęs, nukentėjusiajai atėmęs galimybę priešintis, paėmė M. B. piniginę, iš jos pavogė 26 eurus monetomis ir iš nukentėjusiosios namų pasišalino, taip plėšimo būdu pagrobė svetimą, M. B. priklausantį turtą – 26 eurus grynųjų pinigų. Šiais savo veiksmais R. V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje
3. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi R. V. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais.
Šalies argumentai
4. Skundu kaltinamasis R. V. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d nutartį ir jį paleisti iš suėmimo. Skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi. Byla perduota teismui, todėl jis jau gali būti nesuimtas. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nurodė, kad jis daug kartų teistas, neturi gyvenamosios vietos, darys naujus nusikaltimus, tačiau kaltinamasis nurodo, kad būdamas laisvėje jis turi galimybę gyventi pas gimines (duomenys neskelbtini)
5. Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokurorė prašo atmesti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo R. V. K. skundas atmetamas
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d nutartis, kuria kaltinamajam R. V. K. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija vertina, kad kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas kaltinamajam buvo būtinas ir proporcingas, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka: tai duomenys, kurie užfiksuoti specialistų išvadose, nukentėjusiosios ir liudytojo apklausų protokoluose, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Pabrėžtina, kad nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės, aukštesnysis teismas nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti R. V. K. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti jam kardomąsias priemones, įskaitant ir griežčiausią iš jų – suėmimą.
8. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas (jos galiojimo terminas pratęstas) tik tuomet, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse bei bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų, ir tuo atveju, kuomet BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms – nėra galimybės pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tokia nuostata suformuota ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose.
9. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam R. V. K. pratęsė padaręs išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad jis būdamas laisvėje gali padaryti naujų sunkių nusikaltimų, bėgti, slėptis nuo teismo, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Nors nutartyje teismas kiekvieno iš suėmimo taikymo pagrindų detaliai neaptarė, tačiau pasisakė, į kokias aplinkybes atsižvelgia pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, o būtent R. V. K. kaltinamas padaręs dvi sunkias tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą numato itin griežtą laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, įvertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą, bet ir tai, kad jis anksčiau teistas 9 kartus, o nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas, padarė nepraėjus nei dviem savaitėms po išėjimo į laisvę. Be kita ko, atsižvelgė ir į tai, kad jis nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio, pastovios gyvenamosios vietos. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, jis linkęs nusikalsti ir gyvenimo būdo nekeičia. Apylinkės teismo išvadų nepaneigia skunde nurodyta aplinkybė apie turimus giminaičius, pas kuriuos kaltinamasis apsigyventų būdamas laisvėje, ji yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę apygardos teismui nėra pateikta. Be to, ši aplinkybė jau aptartų duomenų kontekste nelaikytina esmine, suteikiančia pagrindą kitokio sprendimo priėmimui. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, R. V. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies1punktas).
11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Kaip minėta R. V. K. pareikštas kaltinimas dėl dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų padarymo, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikaltimų sąrašą. Bylos duomenys patvirtina, kad R. V. K. jau anksčiau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos – išžaginimo padarymą bei daug kartų už nusikaltimus nuosavybei, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas. Tik atlikęs bausmę, vėl įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, vienas kurių, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai neturi. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas nesuimtas kaltinamasis R. V. K. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
12. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad be nurodytų teisių suvaržymo R. V. K. nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismo vertinimu, pratęsiant R. V. K. suėmimą jo teisės nėra suvaržytos labiau nei tą leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.
13. Pripažinus, kad kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, R. V. K. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę. Teisėjų kolegija, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, o suėmimo taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra teisinių argumentų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. V. K. skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.