- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- eA-1910-624/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. J. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S57564, kuriuo priimtas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo, ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas, teikdamas paskesnį prieglobsčio prašymą, nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirminiame prieglobsčio prašyme, t. y. pareiškėjas pirminio prieglobsčio prašymo pateikimo metu nebuvo Lietuvoje priėmęs krikšto sakramento.
2.2. Migracijos departamentas nedėjo maksimalių pastangų išsiaiškinti pareiškėjui nurodomų papildomų faktinių aplinkybių detalių, todėl visus galimus netikslumus atsakovas vertino pareiškėjo nenaudai, taip pažeisdamas bendradarbiavimo su pareiškėju pareigą prieglobsčio motyvų nustatymui. Pareiškėjas yra kitos tautybės asmuo, jam nėra savaime suprantamas Lietuvoje naudojamas kalendorius ir mėnesiai, todėl suklydo sakydamas krikšto datą, o atsakovas šią aplinkybę automatiškai panaudojo prieš pareiškėją. Tačiau atsakovas turėjo įvertinti (patikrinti), kaip šie pareiškėjo veiksmai (krikšto priėmimas) būtų traktuojami jo kilmės šalyje tiek tuo atveju, jei pareiškėjas nuspręstų išpažinti krikščionybę kilmės šalyje, tiek tuo atveju, jei jis kilmės šalyje grįžtų prie (duomenys neskelbtini) išpažinimo, jei kilmės šalyje būtų žinoma apie jo buvusį atsivertimą (perėjimą) į krikščionybę. Pareiškėjas paskesniame prieglobsčio prašyme pateikė krikšto sakramento priėmimą patvirtinantį vaizdo įrašą, taip pat pateikė kunigo raštą, patvirtinantį, kad pareiškėjas lankosi bažnyčioje, gilinasi į krikščionybę, ją išpažįsta. Tad Migracijos departamentas turėjo vertinti perpesktyvinę persekiojimo rizikos tikimybę.
2.3. Pareiškėjas savo paskesniame prieglobsčio prašyme nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant jo pirmąjį prieglobsčio prašymą jam buvo suteikta nekvalifikuota teisinė pagalba – advokatas, su kuriuo pareiškėjas buvo sudaręs atstovavimo sutartį. Pareiškėjas tikėjosi, kad jo pasirinktas advokatas surašė teisinius argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jo prieglobsčio bylos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jokie teisiniai argumentai teismui pateikti nebuvo. Tai yra svarbios aplinkybės, kodėl pareiškėjas teikia paskesnį prieglobsčio prašymą – ne dėl pareiškėjo kaltės (pareiškėjas yra užsienietis, nemokantis lietuvių kalbos; kreipėsi į advokatus, kurie suteikė netinkamas teisines paslaugas, bet pareiškėjas tai sužinojo tik po galutinio sprendimo, kuriuo buvo netenkintas jo prieglobsčio prašymas, priėmimo, nes jam nebuvo paaiškinta, kad buvo pateiktas netinkamas skundas, nors pareiškėjas visiškai pagrįstai tikėjosi, kad profesionalūs teisininkai – advokatai – jam suteiks kvalifikuotą teisinę pagalbą) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo pateikti teisiniai argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo galimybe ir siekti pagrįsti jo neteisėtumą.