Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-03-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-1584-999/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-16
Bylos Nr.
e2YT-1584-999/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Pareiškėjas
S. P.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1584-999/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00243-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo C. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paliktą turtą.

2. Paaiškino, kad jo tėvai C. P. ir K. R. P. buvo sudarę santuoką. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas C. P., kuris testamento sudaręs nebuvo, todėl turtas paveldimas pagal įstatymą. C. P. turtą – butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turėjo paveldėti pareiškėjas (sūnus) ir sutuoktinė (pareiškėjo mama) K. R. P. 2022 m. lapkričio 16 d. mirė pareiškėjo mama ir C. P. buvusi sutuoktinė K. R. P. 2013 m. sausio 17 d. pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir tik tuomet jį patvirtinęs notaras pastebėjo bei informavo pareiškėją, kad jis gali priimti tik pusę savo mamos vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nes mirus C. P. nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo. Tik tuomet pareiškėjas sužinojo, jog per įstatyme nustatytą terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl turto paveldėjimo, nes pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl palikėjo C. P. turto paveldėjimo Palangos miesto notarų biuruose paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.

3. Nurodo, kad po C. P. mirties jis faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą ir juo naudojasi, t. y. faktiškai gyvena palikėjui priklausančioje nekilnojamojo turto dalyje, šį turtą tvarko ir valdo kaip savo, naudojasi juo kaip savo, moka mokesčius, pasiėmė turto dokumentus, t. y. pradėjo aktyviais veiksmais faktiškai valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėjas, priimdamas palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai įrodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti turto savininku. Pareiškėjas palikimą priėmė iš karto po palikėjo mirties per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą, t. y. nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos ir po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo. Teigia, jog nors ir priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti, tačiau kitais būdais gauti paveldėjimo teisės liudijimo jis neturi galimybių, todėl privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė, paveldimą turtą pradėdamas faktiškai valdyti. Papildomai akcentuoja, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis pradėjo gyventi po tėvo mirties, nes reikėjo nuolatinės pagalbos ir priežiūros silpnos sveikatos mamai, mokėjo mokesčius ir panašiai. Atkreipia dėmesį, kad komunalinių paslaugų sutartys buvo sudarytos mamos vardu, tačiau faktiškai visas įmokas pagal paslaugų teikimo sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo, kitus turto išlaikymo mokesčius sumokėdavo pareiškėjas, nes teikė finansinę pagalbą savo dėl amžiaus nedarbingai mamai, įsiskolinimo nėra.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į S. P. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo C. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį C. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. P. priėmė palikėjo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tuomet neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Rašytiniais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra sutuoktinių C. P. ir K. R. P. sūnus. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties išrašo Nr. 265, matyti, kad C. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ 2022 m. lapkričio 16 d. medicininio mirties liudijimo Nr. 22-78693432 matyti, kad K. R. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ 2003 m. gruodžio 23 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso K. R. P. Iš Palangos miesto trečiojo notaro biuro 2023 m. sausio 17 d. liudijimo matyti, kad mirusios K. R. P. palikimą priėmė S. P. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jis gali priimti tik pusę savo mamos vardu registruoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nes mirus tėvui C. P., jis nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo. Iš Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarės Sandros Žinienės 2023 m. vasario 1 d. rašto Nr. S-17 „Dėl informacijos pateikimo“, nurodoma, kad po C. P. mirties paveldėjimo byla Palangos miesto 3-ajame notaro biure nebuvo/nėra užvesta.

6. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

7. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės tesiės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Kaip minėta, įstatyme nustatyti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai, t. y. įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba parduota palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

8. Pareiškėjas neneigia, kad per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl tėvo C. P. palikimo pagal įstatymą priėmimo. Nepaisant to, pareiškėjas nurodė, kad po tėvo C. P. mirties faktiškai pradėjo paveldėtą turtą valdyti ir juo naudojasi, t. y. faktiškai gyvena palikėjui priklausančioje nekilnojamojo turto dalyje, šį turtą tvarko ir valdo kaip savo, naudojasi juo kaip savo, moka mokesčius, pasiėmė turto dokumentus, t. y. pradėjo aktyviais veiksmais faktiškai valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo silpnos sveikatos minėtame bute gyvenančią mamą, po jos mirties paveldėjo dalį buto. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. apmokėjimo išrašas bei mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas apmokėjo sąskaitas už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime išdėstytais motyvais, kuriuos patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

9. Pažymėtina, kad įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo C. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paliktą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo C. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paliktą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė