- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- ATP-180-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00428-2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viešosios policijos viršininko bei I. S. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2011 m. spalio 6 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos I. S. atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. rugsėjo 24 d., apie 22.00 val. Kelyje Skuodas – Plungė 18 km, D. A., vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė į važiuojamąją kelio dalį išėjusią karvę. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, karvė nuo sužalojimų nugaišo.
Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Viešosios policijos skyriaus specialistė 2011 m. spalio 6 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarimu konstatuota, kad eismo įvykis įvyko ne dėl gyvulio savininkės I. S. ar automobilio vairuotojo D. A. kaltės.
Šalies argumentai
D. A. skundu kreipėsi į Skuodo rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti 2011 m. spalio 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Viešosios policijos skyriaus specialistės nutarimą. Skunde akcentavo, jog siekia apginti savo pažeistus interesus, todėl būtina pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, visapusiškai išaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti subjektą, atsakingą už neteisėtos veikos ir turtinės žalos padarymą ir tik tuomet bus galimas objektyvus sprendimo priėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo D. A. skundą ir bylą grąžino Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK Viešosios policijos skyriui. Teismas nutartyje konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. S. neužtikrino, kad karvė neišeitų iš aptvaro, aptverto elektriniu piemeniu, dėl to įvyko eismo įvykis.
Skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato viešosios policijos viršininkas prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį ir D. A. skundo netenkinti, palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2011 m. spalio 6 d. nutarimą, nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais ir mano, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Institucijos teigimu, iš nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog teismas nutarė panaikinti nutarimą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. S. atžvilgiu. Teismas, priimdamas nutartį vadovavosi ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu. ATPK 302 straipsnis numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą; panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą; pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriuo vadovavosi teismas numato, kad šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Tačiau, pasak Institucijos, teismas neįvardijo, kokį papildomą bylos aplinkybių tyrimą policija turėtų atlikti. Tokio prašymo nei skunde, nei skundo nagrinėjimo metu teisme nepareiškė ir D. A.. Institucijos manymu, teismas nutartyje konstatavęs, kad I. S. tenka atsakomybė už netinkamą gyvulio priežiūrą ir dėl to atsiradusias pasekmes, vadovaudamas ATPK 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu galėjo paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.
Pažymi, jog eismo įvykio metu gyvulio savininkė buvo savo namuose, todėl šiuo atveju ji, Institucijos nuomone, nėra eismo dalyvė. Eismo įvykio tyrimo metu nėra nustatyta, kas ir kokiu būdu paleido gyvulį, taip pat nenustatyta, kad tai atsitiko dėl gyvulio savininkės I. S. kaltės. I. S. teigia, kad jos karvė ganėsi netoli namų ir buvo aptverta elektriniu piemeniu, aptvaras buvo tvarkingas. Įvykio tyrimo metu nenustatyta, kad I. S. karvę paliko ant kelio arba greta jo be priežiūros arba pririštą taip, kad galėtų išeiti į kelią. Tai, kad I. S. yra gyvulio savininkė, Institucijos nuomone, savaime nėra jos veikimas arba neveikimas, kuriuo būtų pažeistos D. A. teisės ar interesai, todėl ji nėra šio eismo įvykio kaltininkė.
Šalies argumentai
Skundu I. S. prašo panaikinti 2012 m. sausio 13 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartį, D. A. skundą atmesti, ir palikti galioti 2011 m. spalio 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Viešosios policijos skyriaus nutarimą. Nurodo, jog nutartis neteisėta, nes apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl Kelių eismo taisyklių, 77.2 punkte numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimo jos veikoje, tuo pažeisdamas ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės teigimu, teismas jos veiksmuose turėjo nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tačiau, pasak I. S., iš byloje esančios medžiagos aiškiai matyti, kad ji tinkamai vykdė savo pareigas ir prižiūrėjo gyvūną, kuris ganėsi pievose, atokiai nuo važiuojamosios dalies, aptvare su elektriniu piemeniu ir jo ištrūkimas nepriklausė nuo jos netinkamų veiksmų ar tyčios bei neatsargumo. Nesant jos veikoje aplaidumo ar nepriežiūros elementų, nėra ir priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir autoįvykio. Ji negalėjo numatyti, kad karvė išeis iš aptvaro. Apeliantės manymu, jos priežiūroje esančios karvės išėjimas į kelią gali būti vertinamas kaip nuo jos veiksmų nepriklausantis įvykis (nenugalima jėga), nes byloje nėra duomenų, kad ji elgėsi neapdairiai ir nesirūpino gyvuliu. Karvė buvo laikoma pagal keliamus reikalavimus savininkui. Anot I. S., ne jos, o paties D. A. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje sukėlusiame autoįvykį. D. A. teigė, kad matomumas buvęs apie 10 metrų į priekį, važiavo apie 80 km/h, priekyje matė automobilį su įjungtomis šviesomis prieš kurį stovėjo karvė, tačiau esant tokiam mažam matomumui matė stovinti automobilį už 50-60 metrų, bet greičio nemažino ir gyvulio tariamai nepastebėjo (nors teigia, kad jis ten stovėjo), nes karvė neturėjo skiriamųjų ženklų. Akivaizdu, kad vairuotojo atidumas, esant tokiam matomumui ir sąlyginai dideliam greičiui, buvo apsunkintas ir taip vairuodamas jis elgėsi neatsakingai bei pažeidė KET 9 punkte numatytą pareigą „laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių“. Apeliantės teigimu, būtina įvertinti ir tai ar D. A. tinkamai laikėsi KET 133 punkte numatytų reikalavimų, t. y. „pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Karvė, kaip mini pats D. A., stovėjo jau važiuojamojoje dalyje ir jis galėjo numatyti galimą kliūti ir, vykdydamas KET numatytą pareigą, pasirinkti saugų greitį bei prireikus sustoti. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad vairuotojas pasirinko saugų greitį, atsižvelgė į eismo sąlygas, matomumą, kad neturėjo pagrindo tikėtis kliūties, priešingai, apeliantės nuomone, visa bylos medžiaga leidžia teigti, kad vairuotojas pažeidė KET numatytus reikalavimus ir savo veiksmais sukėlė autoįvykį. Pažymi, jog teismų praktikoje didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltė nustatoma pagal tai, ar transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė KET, ar ne. Todėl transporto priemonę vairavusio asmens didelis neatsargumas, kaip kaltės forma, galėjo pasireikšti veiksmais, kurie prieštarauja KET. Bylos medžiagoje yra įrodymų, kad vairuotojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti. Iš byloje esančio vairuotojo paaiškinimo matyti, kad karvė stovėjo priekyje stovinčios mašinos, todėl darytina išvada, kad vairuotojui išvengti susidūrimo buvo galimybių. Nors kiekvienas vairuotojas turi važiuoti taip, kad pastebėjęs kliūtį ant kelio, sugebėtų sustabdyti transporto priemonę, tačiau šiuo atveju D. A. nesiėmė tinkamų veiksmų, kai priekyje jo stovėjo kitas automobilis ir vairuotojas galėjo matyti, kad pirmajam automobiliui buvo kliūtis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog I. S. veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl bylą grąžino Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Viešosios policijos skyriui, papildomai ištirti byloje reikšmingas aplinkybes.
Dėl Institucijos apeliacinio skundo
Institucija apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, bylą grąžino atgal Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Viešosios policijos skyriui. Institucijos manymu, teismas, nutartyje konstatavęs, kad I. S. galimai tenka atsakomybė už netinkamą gyvulio priežiūrą ir dėl to atsiradusias pasekmes, vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 3 p. galėjo paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.
Tokie Institucijos apeliacinio skundo teiginiai visiškai nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus ATPK atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog I. S. galimai nesilaikė KET 77.2 punkto reikalavimo ir taip galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau byloje nesant suformuluoto kaltinimo, teismas savo iniciatyva negalėjo asmens patraukti administracinėn atsakomybėn.
Apygardos teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N575-3007/2011). Iš to kyla, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik to asmens, ir dėl to teisės pažeidimo, kurio atžvilgiu ir dėl kokios priežasties buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Taigi, kaip jau minėta anksčiau, šiuo atveju, teismas nesant administracinio teisės pažeidimo protokolo savo iniciatyva negalėjo patraukti asmens administracinėn atsakomybėn. Institucija jokio kaltinimo nebuvo suformulavusi, veikos nebuvo niekaip kvalifikavusi, todėl teismas negalėjo vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 3 p. nuostata ir paskirti I. S. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, pats inkriminuodamas bei kvalifikuodamas veiką, ir priimdamas nutarimą skirti jam nuobaudą, apribotų jo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, pažeistų proceso staigmenų negalimumo principą.
Pažymėtina, jog asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn yra procedūriškai reglamentuotas ATPK teisės normomis. Kiekvienas administracinio teisės pažeidimo procesas turi stadijas, kurių pirminė – administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas. Bylos tyrimą atlieka kompetetinga institucija ar pareigūnas (nagrinėjamu atveju – Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK Viešosios policijos skyrius). Tyrimas pradedamas, gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau ne visada šis procesas baigiasi administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimu. Tik surinkus pakankamą kiekį duomenų, rodančių esant padarytą administracinį teisės pažeidimą, yra surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir surinkta medžiaga perduodama teismui, kuriame tada ir pradedamas bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo procesas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylą grąžino Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Viešosios policijos skyriui, papildomai ištirti byloje reikšmingas aplinkybes ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Dėl I. S. apeliacinio skundo
I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. sausio 13 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartį, ir palikti galioti 2011 m. spalio 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Viešosios policijos skyriaus nutarimą. Apeliantė iš esmės skundą grindžia tuo, jog teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl Kelių eismo taisyklių 77.2 punkte numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimo jos veiksmuose, tuo pažeisdamas ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Pasak apeliantės, ne jos, o paties D. A. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje sukėlusiame autoįvykį.
Pažymėtina, jog šiuo atveju, teismas negali pasisakyti ir vertinti įrodymų, kadangi, apygardos teismas vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina tik priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėtu atveju, būtent ar apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą sprendimą grąžinti bylą Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Viešosios policijos skyriui, papildomai ištrirti bylai reikšmingas aplinkybes bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų tyrimo ir jų vertinimo nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėja ir plačiau nepasisako.
Apygardos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, tenkinti apeliantų skundus jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos viršininko bei I. S. apeliacinių skundų netenkinti ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.