Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, 2013-05-17 Akmenės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015 m. spalio 30 d. apie 22 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje, išgertuvių metu kilus konfliktui smurtavo prieš savo brolį Ž. M. – vieną kartą jį pastūmė, dėl to Ž. M. nugriuvo ant žemės ir gulinčiam vieną kartą įspyrė į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais padarydamas Ž. M. dešinės plaštakos 5-to piršto pjautinę žaizdą bei nubrozdinimą kaktoje, kas Ž. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. M. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M. apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su broliu Ž. M. gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini), tik skirtinguose butuose. Su broliu susitinka beveik kiekvieną dieną, kai yra blaivūs, sutaria gerai, tačiau kai brolis Ž. M. būna neblaivus, pasidaro agresyvus, ieško konfliktų, visą laiką jam priekaištauja, kad jis blogai prižiūri iš jo nuomojamą žemę. 2015-10-30 nuo pietų būdamas jam priklausančioje lauko virtuvėje, kuri yra daugiabučio namo kieme, ir dirbdamas įvairius darbus gėrė alų, apie 22 val. 30 min. pas jį į lauko virtuvę užėjo brolis Ž. M., kuris buvo neblaivus. Jiems bekalbant Ž. M. vėl eilinį kartą pradėjo jam priekaištauti dėl žemės, jie susistumdė. Pamena, kad brolis jį pastūmė pirmas. Tada jis pastūmė brolį, o šis nugriuvo ant žemės ir taip susižalojo dešinę ranką ir nusibrozdino kaktą, taip pat gulinčiam broliui vieną kartą koja spyrė į šoną. Kaip pas brolį plaštakoje atsirado pjautinė žaizda, jis tiksliai pasakyti negali, galimai brolis krisdamas atsitrenkė į kokius stiklus ar kitus aštrius daiktus. Dėl savo poelgio gailisi (50–51, 56–57 b. l.).

2015-10-30 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0115000617536, kuriame nurodyta, jog į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams Ž. M. paaiškino, kad jo brolis A. M. vieną kartą pastūmė jį rankomis, dėl to jis prarado pusiausvyrą ir pargriuvo iš lauko virtuvės į lauko pusę, kol buvo nugriuvęs jam brolis kartą koja spyrė į dešinės pusės šoną. Atsikėlęs pastebėjo, kad dešinės rankos plaštaka kruvina ir nubrozdinta kakta (8–9 b. l.);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus išvada Nr. G 1697/15 (04), kurioje nurodyta, kad Ž. M. padarytas sužalojimas: dešinės plaštakos 5-to piršto pjautinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje aštriu pjaunančių savybių daiktu paveikus dešinę plaštaką. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Ž. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (20 b. l.);

nukentėjusiojo Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2015-10-30 vakare, tarp jo ir brolio A. M. įvyko konfliktas, kai atvyko policijos pareigūnai, jiems trumpai papasakojo konflikto aplinkybes, tačiau ką tiksliai kalbėjo dėl girtumo neprisimena (12–13 b. l.);

2015-10-30 23:24 alkotesterio „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0240, patikrinimo Nr. 1423, kuriame užfiksuotas A. M. girtumo tikrinimo rezultatas 2,30 ‰ (46 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. M. vieną kartą pastumdamas ir vieną kartą įspirdamas broliui Ž. M. į dešinį šoną sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, specialisto išvada.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad A. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

2015-12-01 Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė įtariamajam atsakovui A. M. civilinį ieškinį dėl 33,63 € žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. (24–26 b. l.)

Byloje nustatyta, kad įvykio, kuris įvyko dėl A. M. kaltės, metu nukentėjusiajam Ž. M. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam buvo suteikta skubi pirminė ambulatorinė pagalba bei bendroji ambulatorinė pagalba sveikatos priežiūros įstaigoje ir gydymo išlaidos sudarė 33,63 €. Šias nukentėjusiojo gydymo išlaidas gydymo įstaigai atlygino Šiaulių teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kaip institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai). Išmokėjusi šią sumą, Šiaulių teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą turėtoms nukentėjusiojo Ž. M. gydymo išlaidoms padengti (CK 6.290 straipsnis). 2015-12-01 Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (ieškinio suma 33,63 €). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi, šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, todėl Šiaulių teritorinė ligonių kasa negalėjo būti pripažinta civiliniu ieškovu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2015 m. gruodžio 8 d. apie tai buvo surašytas protokolas (64 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – neteistas, 2013-05-21 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (30, 31–32 b. l.), baustas administracine tvarka (33–36 b. l.), registruotas darbo biržoje (37 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesigydo (41 b. l.).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant artimą vidurkiui BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės terminą.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2015-10-30 23.20 iki 2015-10-31 11.55 (44, 52 b. l.), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Kaltinamajam A. M. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. M. paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę A. M. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 30 d. 23 val. 20 min. iki 2015 m. spalio 31 d. 11 val. 55 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6) ir laikyti, kad A. M. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. M. 2015-10-31 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2015-12-01 civilinį ieškinį dėl 33,63 € žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti A. M., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. M., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. M..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.