- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- II-89-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01406-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. P.
- Pažeidėjas
- T. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. (T. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24568-2022 (ROIK 22179595511).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24568-2022 (ROIK 22179595511) T. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2022 m. rugpjūčio 31 d. 11.17 val. Pilaitės pr., Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį, juo vežė birų krovinį – žvyrą, kuris nebuvo uždengtas. Tuo jis nesilaikė 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų“ (toliau – Įsakymas) 34 punkto reikalavimų bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 208.4 punktą. Už šį nusižengimą jam paskirta 60 Eur bauda (b. l. 12-13).
Pareiškėjas T. P., atstovaujamas įgaliotosios atstovės E. M., pateikė skundą, kuriame nurodo, jog administracinė teisena turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjo nuomone, administracinė atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį kyla tik už biraus krovinio, kuris gali iškristi, teršti kelią ir aplinką, neuždengimo. KET 208 punkto iv) papunktis numato, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos. Įsakymo 34 punkte numatyta, kad birūs kroviniai turi būti uždengti. Pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė gali kilti tik už biraus krovinio neuždengimą. Joks teisės aktas nenumato pareigos visais atvejais uždengti krovinį, kadangi tokia pareiga yra siejama su krovinio tipu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui administracinė atsakomybė buvo pritaikyta už tai, jog jis neva vežė birų krovinį – žvyrą. Šis teiginys prieštarauja į administracinio nusižengimo bylą pateiktam pareiškėjo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimui ir faktinei situacijai. Tariamo administracinio nusižengimo padarymo metu buvo vežtas drėgnas/šlapias molingas gruntas, o ne birus žvyras. 2022 m. rugsėjo 28 d. bendrovės atstovas R. M. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, kad vežamas krovinys buvo šlapias/drėgnas molingas gruntas. Šiai aplinkybei pagrįsti bendrovės atstovas pateikė vairuotojo kelionės lapą, kuriame užfiksuota važiavimo kryptis ir vežamas krovinys. Šių aplinkybių tyrėjai nevertino, tiesiog preziumuodami, kad krovinys birus. Žvyras – biri nuosėdinė uoliena, sudaryta iš žvirgždo ir smėlio. Molingas gruntas – drėgnos sulipusios grunto ir molio masės. Nagrinėjamu atveju vežtas krovinys buvo šlapias/drėgnas molingas gruntas, kuris nedulka ir nėra birus. Siekiant nustatyti, ar egzistuoja administracinio nusižengimo sudėtis, turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad: krovinys yra birus; birus krovinys yra neuždengtas; dėl to birus neuždengtas krovinys gali iškristi, teršti kelią ir aplinką. Tuo tarpu administracinio nusižengimo bylą nagrinėję tyrėjai nepateikė jokių duomenų, rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad krovinys dulka, kenkia aplinkai ar gali sukelti pavojų aplinkos/žmonių saugumui. Draudžiama taikyti poveikio priemonę už neegzistuojančių reikalavimų neįgyvendinimą arba už veiksmus, kuriuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nagrinėjamu atveju nutarimas surašytas ne tik už neegzistuojančių reikalavimų tariamą neįgyvendinimą (t. y. neegzistuojantį reikalavimą uždengti nebirų krovinį), tačiau ir nepateikus jokio vertinimo ar pagrindimo, kodėl vežamas krovinys neatitiko KET 208 p. ir (ar) Įsakymo 24 p. įtvirtintų krovinių pritvirtinimo taisyklių. Policijos pareigūnai neatliko jokios krovinio apžiūros, o vadovavosi prielaida ir spėjimu, kad krovinys yra birus. Kadangi nei ANK, KET, nei Įsakyme nėra įtvirtinto reikalavimo, jog vežamas nebirus krovinys privalo būtų uždengtas, akivaizdu, kad atsakomybė už tokius veiksmus negali būti taikoma. Be to, viešojo administravimo subjekto sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Nutarimas privalo būti panaikintas kaip priimtas neteisėtai, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (b. l. 3-7).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. Apeliantas prie skundo pateikė krovinio važtaraštį, kuriame nurodyta, kad minėtą dieną jis vežė molį. Atkreipia dėmesį, kad minėtas važtaraštis nėra pasirašytas nei vieno asmens, taip pat užpildytos tik tam tikros grafos, todėl jo autentiškumas kelia pagrįstų abejonių. Pačiame skunde nurodoma, kad buvo vežamas molingas gruntas, bei paaiškinta, kad molingas gruntas – drėgnos sulipusios grunto ir molio masės. Gryno molio Lietuvoje beveik nėra. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad krovinys turi daug priemaišų, smėlio, akmenų, taigi, tai nenuginčijamai birus krovinys. N kategorijos transporto priemone, kokia ir buvo T. P. vairuotas krovininis automobilis, gabenant birų krovinį, toks krovinys turi būti uždengtas. Kadangi šiuo atveju T. P. krovininiu automobiliu gabeno neabejotinai birų krovinį, ir šis krovinys nebuvo niekaip uždengtas, jis pažeidė minėtas Reikalavimų 34 punkto ir Kelių eismo taisyklių 208.4 punkto nuostatas.
Pareiškėjas T. P. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, su policijos nutarimu nesutiko. Paaiškino, kad kasė iškasą, joje buvo molis. Nepasakysi nei kad šlapias, nei kad sausas. Jis nedulkėjo, nebyrėjo, jis akmeninis. Uždengta turi būti tai, kas dulka, o šitas nedulkėjo. Molis nebuvo birus, jis buvo kietas. Jį teko su kastuvu krauti gabalais. Nebuvo jis ir vienalytis. Jis buvo drėgnas, nes iškasoje buvo vandens. Jis dėl to vandens buvo kaip plastilinas. Kai pakėlė priekabą, tas molis iš jos tiesiog išslydo. Niekas jo su kroviniu nesustabdė. Šaukimo į policiją negavo, tik įmonė gavo kažkokį pranešimą. Po to žmona informavo, kad jam paskirta bauda. Žino reikalavimus dėl krovinio vežimo. Žino, kad birus krovinys turi būti uždengtas. Krovinys nebuvo tokios konsistencijos, kaip institucijos pateiktoje molio pavyzdinėje nuotraukoje (b. l. 66). Molyje būna priemaišų. Kelionės lapą jis pildė pats. Pildo reisus, kilometrus. Pasirašyti nereikalaujama. Jei krovinys eina iš karjero, tai ten faktūra yra ir joje reikia pasirašyti. Krovinių iš karjero jis nevežioja, tik iš firmos į firmą. Jis pats asmeniškai nustatė ir įrašė, kad vežė molį.
Institucijos įgaliotasis atstovas Vladas Milius teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimą užfiksavo Lietuvos kelių policijos tarnyba, kai transporto priemonė važiavo pro jų būstinę. Vairuotojas sustabdytas nebuvo. Tiesiog nuotraukoje užfiksuota, jog vežamas neuždengtas birus krovinys, ir pradėta administracinio nusižengimo teisena. Kaip ir nurodė atsiliepime, yra nustatyti reikalavimai kroviniui. Birus krovinys turi būti uždengtas, nėra papildomų sąlygų, kad jis turi dulkėti, kristi ar panašiai. Krovinys buvo įvertintas vizualiai. Nuotraukoje jis nemato molio. Nematė jo ir pareiškėjas posėdžio metu. Jei teismas konstatuos, jog nuotraukoje ne žvyras, institucija nesiginčys. Tačiau nuotraukoje matyti, kad krovinyje yra smėlio priemaišos, gryno molio ten tikrai nėra. Nenustatyta, kad šis krovinys byrėjo. Bet kai automobilis juda, ir toks krovinys juda. Kelių eismo taisyklėse yra numatyta, kaip turi būti vežamas toks krovinys. Visi birūs kroviniai turi būti dengiami. Tiesiog automatu jis turi būti uždengtas. Pareiškėjo deklaruotas elektroninis paštas valstybės sistemose yra jo žmonos paštas, automatiškai visi pranešimai buvo siunčiami į jį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo įgaliotoji atstovė advokato padėjėja E. M. teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje kilo ginčas dėl krovinio tipo. Policija konstatavo, kad buvo vežamas birus žvyras. Tačiau Institucija neatliko krovinio patikrinimo veiksmų, tinkamai neįgyvendino pareigų, nevertino bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, ir paties pareiškėjo paaiškinimų, teiktų 2022 m. rugsėjo 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. Vairuotojo kelionės lape nurodoma, kad buvo vežamas molis. Tačiau faktiškai tai buvo molingas gruntas – sulipusio molio ir grunto masė. Iš nuotraukos matyti, kad krovinys nuo jo pakrovimo nejudėjo, kitaip jis būtų išsisklaidęs per visą priekabos plotą, o čia kaip buvo sukrautas, taip ir liko. Krovinys buvo krautas ekskavatoriumi, jame tebelikę įspaudai nuo kaušo. Jei krovinys būtų birus, įspaudų nebūtų. Krovinys buvo vežamas iš statybų objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo rastas gruntinis vanduo. Jis buvo drėgnas nuo šio vandens. Toks krovinys negalėjo dulkėti ir nedulkėjo, nekėlė jokio pavojaus aplinkai ir žmonėms, neteršė gamtos ir negali būti pripažintas biriu kroviniu. Krovinys į priekabą buvo supiltas, tai buvo akmens, grunto ir molio mišinys, be to šlapias, bet tikrai ne žvyras. Policijos pareigūnai privalėjo atlikti patikrinimą, apžiūrėti krovinį ir nustatyti jo prigimtį. To padaryta nebuvo, krovinys buvo tik nufotografuotas per atstumą ir formaliai įvertinta, kad vežamas žvyras, todėl priimtą nutarimą vertina kaip neteisėtą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimą. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.
Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, kurių reikalavimų pažeidimas yra būtinoji administracinės atsakomybės sąlyga.
Pareiškėjas yra kaltinamas KET 208.4 punkto ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų“ 34 punkto reikalavimų pažeidimu.
KET 208.4 punktas numato, jog krovinys N ir O kategorijų transporto priemonėse turi būti išdėstytas ir (ar) pritvirtintas vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytais N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimais. Krovinys visų kategorijų transporto priemonėse turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos. Būtent šių reikalavimų užtikrinimą reglamentuoja specialusis teisės aktas – N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimai. Minėtų reikalavimų 34 punktas imperatyviai nurodo, jog kai yra vežami birūs kroviniai – jie turi būti uždengti. Nagrinėjamu atveju būtent šių reikalavimų nuostatų nesilaikymas sudaro esminę reikšmę sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį klausimą.
Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo vežto krovinio fizinių savybių. Pareiškėjas ir jo įgaliotoji atstovė teigia, kad administraciniame kaltinime buvo netiksliai įvardintas vežtas krovinys, nurodant, jog tai buvo žvyras. Pats pareiškėjas, pildydamas kelionės lapą, krovinį įvardijo kaip molį (b. l. 28-29), tuo tarpu nusižengimo tyrimo ir skundo nagrinėjimo metu tiek T. P., tiek jo darbdavys „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi pozicijos, jog iš tiesų tai buvo ne grynas molis, o molingas gruntas.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad krovinį vežusi transporto priemonė stabdoma nebuvo, krovinys nebuvo apžiūrėtas, pažeidimo faktas nustatytas tik pagal užfiksuotą pravažiuojančios transporto priemonės su atviru kroviniu priekaboje nuotrauką (b. l. 33).
Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, sutinka, kad administraciniame kaltinime krovinio rūšis buvo įvardinta netiksliai, krovinio nuotraukoje (ypač spalvotoje jos versijoje) vizualiai matoma, jog tai nebuvo grynas žvyras, tačiau ir kelionės lape krovinys lygiai taip pat įvardintas netiksliai – kaip grynas molis. Tiek iš darytos nuotraukos, tiek iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog krovinys tikrai nebuvo vienalytė stabili masė. Bendrovė, kurios iniciatyva buvo vežamas krovinys, įvardijo jį kaip molingą gruntą su smėlio priemaišomis. Nuotraukoje matyti ir smėlio, žvyro, akmenų priemaišos. Pareiškėjas patvirtino, jog į priekabą krovinys (gruntas) buvo sukrautas (supiltas) ekskavatoriumi, krovinys buvo drėgnas.
Esminis ginčas šioje byloje – ar tokio pobūdžio krovinį galima įvardinti kaip birų ir jo vežimui taikyti Įstatymo 34 punkto nuostatas. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, bylai aktualaus krovinio fizinės savybės bei forma neatitiko biraus krovinio sąvokos.
Teismas pažymi, jog nei Kelių eismo taisyklės, nei Įstatymas neatskleidžia biraus krovinio sąvokos. Tačiau krovinių vežimo technologijų doktrinoje birus krovinys įvardijamas kaip krovinys, susidedantis iš atskirų didesnių ar mažesnių vienarūšių dalelių (pvz. grūdų, rūdų ir pan.) ir sudarantis vieną birų krovinį su pastoviomis ar dėsningai ir nuolat kintančiomis fizinėmis ar mechaninėmis savybėmis (A. V. Vasiliauskas. Krovinių vežimo technologijos. Vadovėlis. Klaipėda, 2013). Transporto įmonių naudojamuose ir viešai skelbiamuose transporto žodynėliuose birus krovinys įvardijamas kaip birūs, t. y. gabaliniai ar granuliuoti kroviniai, pvz., javai, anglys, rūda, žvyras, smėlis ar akmenys. Kaip birūs kroviniai netgi įvardijamos ne tik grūdinės kultūros, žvyras, skalda ir pan., bet ir statybinis laužas, biokuras, metalo laužas ir kiti nefasuoti produktai.
Teismo vertinimu, pareiškėjas ir jo atstovė pernelyg siaurai traktuoja biraus krovinio sąvoką, biriu laikydami tik itin smulkių, sausų dalelių masę (žemę, smėlį, žvyrą, skaldą, druską, grūdus, trąšas ir pan.). Tačiau aukščiau paminėti apibūdinimai suponuoja išvadą, kad birus krovinys nebūtinai tik smulkus. Nagrinėjamu atveju buvo vežama stambesnių dalelių molingo grunto masė, tačiau ji tikrai nebuvo vienalytė ir vientisa gryno molio masė. Nors pareiškėjas bandė teigti, kad krovinys buvo kaip plastilinas, tačiau iš nuotraukos byloje matyti, kad jis tikrai ne toks. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei jo darbdavys nusižengimo tyrimo metu neginčijo, kad byloje esančioje nuotraukoje užfiksuota bendrovės naudota transporto priemonė ir ja vežtas krovinys.
Skunde buvo teigiama, kad nebuvo surinkta jokių duomenų, kad vežamas krovinys dulkėjo, byrėjo, kenkė aplinkai, galėjo iškristi, sukeldamas pavojų aplinkai ir žmonėms. Tačiau tokių aplinkybių administracinei atsakomybei pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį ir nebuvo būtina nustatyti. Ši norma numato atsakomybę už krovinio vežimo taisyklių nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju aktuali biraus krovinio vežimo taisyklė nėra siejama su jokiomis jo gabenimo sąlygomis ir pasekmėmis, tik su krovinio tipu. Aukščiau paminėtoje biraus krovinio sąvokoje yra numatyta, kad krovinio fizinės gali būti tiek pastovios, tiek dėsningai kintančios. Darytina išvada, kad sudrėkęs birus krovinys nepraranda biraus krovinio statuso, nepaisant to, jog jo fizinės savybės kažkiek pasikeičia. Jis vis tiek lieka skaidus ir gali subirti, pasislinkti vibracijos, krestelėjimų metu. Net jei ir būtų nustatyta, kad vežamas birus krovinys dėl savo fizinių savybių nedulkėjo (galimai buvo drėgnas), buvo tvarkingai sukrautas ir vežimo metu nebyrėjo, taigi faktiškai neteršė aplinkos, tai nešalina vairuotojo atsakomybės už krovinio vežimo taisyklių nesilaikymą. Birus krovinys transportavimo metu bet kada gali pasislinkti priklausomai nuo vairuotojo vairavimo stiliaus, kelio dangos ypatumų, dėl staigaus stabdymo, vibracijos ir pan. Reikalavimas dengti tokio tipo krovinį tokiais atvejais leidžia sumažinti ar net išvengti galimos žalos aplinkai. Įstatymas (Reikalavimų 34 punktas) nenumato jokių sąlygų, kuriomis būtų leidžiama biraus krovinio nedengti (pvz. transporto priemonė pakrauta nepilna, krovinio fizinės savybės natūraliai kažkiek pakito dėl oro ar kitų sąlygų ar pan.) ir nepalieka jokios veikimo laisvės už krovinį atsakingam asmeniui.
Apibendrinant, teismui pagal byloje surinktų duomenų visumą nekyla abejonių, kad nuotraukoje užfiksuotas vežamas krovinys buvo biraus krovinio tipo, nepaisant to, jog jo mėginys paimtas nebuvo. Teismas tik sutinka, kad nuotraukoje nėra užfiksuotas žvyras, ir tikslina kaltinimą, kad buvo vežamas molingas gruntas, tačiau šis faktinės aplinkybės patikslinimas pareiškėjo veikos kvalifikacijos pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį nekeičia. Krovinys uždengtas nebuvo, tokiu būdu buvo pažeisti Įstatymo 34 punkto bei KET 208.4 punkto reikalavimai. T. P. veika pagrįstai kvalifikuota kaip ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.
Skundžiamu nutarimu T. P. už ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta minimalaus dydžio nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, kaltės formą, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad T. P. nubaustas pažeidžiant proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Jis tik keistinas tikslinant krovinio apibūdinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo T. P. (T. P.) skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24568-2022 (ROIK 22179595511 pakeisti dalyje dėl faktinių aplinkybių aprašymo administraciniame kaltinime, nurodant, kad buvo vežamas birus krovinys – molingas gruntas.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.