Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-367-538/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
2A-367-538/2011
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00570-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
Ž. S.
Advokatai
Piotras Orlovas
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-367-538/2011

Teisėja Gražina Gudžiūnienė (Proceso Nr. 2-46-3-00570-2010-0)

Procesinio sprendimo kategorija 35.5. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Erikos Misiūnienės,

sekretoriaujant Renatai Girdvainytei,dalyvaujant ieškovui J. R., atsakovui Ž. S., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ž. S. 2242 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad 2009 m. vasarą, liepos mėn. pasamdė atsakovą Ž. S., kad atliktų jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Atliekant buto rekonstrukcijos darbus, buvo sumontuota karšto ir šalto vandens tiekimo sistema. Darbams atlikti Ž. S. panaudojo UPONOR gamintojo daugiasluoksnių metalo polimerinių vamzdynų sistemą UNIPEPE. Vamzdynai pakloti cementinio skiedinio grindų išlyginamajame sluoksnyje ir sienose. Vamzdynų sujungimams panaudoti UNIPIPE sistemos srieginiai sujungimai. Paslėpus vamzdžius grindų išlyginamajame sluoksnyje ir sienose, toliau buvo imtasi apdailos darbų. Buvo išklijuotos plytelės, išdažytos sienos, apdailos baigtumas 100 proc. Pasikvietus santechniką iš kitos įmonės santechnikos (vonios, klozeto ir kriauklės) pajungimui, pastarasis paaiškino, kad vamzdžiai sukloti pažeidžiant technologinius reikalavimus ir juos būtina keisti. Jis laikinai atjungė vandenį ir jam paaiškino, kad pas jį sumontuoti netinkami vamzdynai, kadangi dėl vidinių įtampos svyravimų vamzdynai plečiasi ir traukiasi ir jungtys, kurios turi susukamus sujungimus, pradeda leisti vandenį, todėl srieginiai susukami sujungimai po pirmų naudojimų yra perveržiami. Šiuo atveju tokie vamzdžiai turėjo būti naudojami išorėje, o ne sumontuoti po tinku ir grindimis. Sienose ir grindyse privalomai naudojami vamzdynai, kurie turi užpresuojamas jungtis ir alkūnes. Ieškovui teko išardyti paklotus vamzdynus ir pakloti tinkamus. Keisdamas vamzdynus turėjo papildomų išlaidų 2242 Lt. Jis bandė kalbėtis su Ž. S. dėl žalos atlyginimo, tačiau jis ne tik, kad nesileido į kalbas, bet ir atsisakė pateikti sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, už kuriuos ieškovas jam sumokėjau 600 Lt. Todėl ieškovas išsiuntė registruotą laišką Ž. S., kad apsilankytu jo bute ir įvertintų atliktų darbų materialinę žalą. Tačiau Ž. S. ieškovo kvietimą ignoravo ir neatvyko. Todėl jis kreipėsi į ypatingo statinio statybos techninės priežiūros ekspertą F. A., kuris apžiūrėjo jo butą ir nustatė, kad darbams atlikti buvo panaudota UPONOR koncerno daugiasluoksnių metalo polimerinių vamzdynų sistema UNIPEPE. Vamzdynai pakloti cementinio skiedinio grindų išlyginamajame sluoksnyje ir sienose. Vamzdynų sujungimams panaudoti UNIPIPE sistemos srieginiai sujungimai. UPONOR sistemos montavimo taisyklės ir Lietuvos Respublikos statybos techninis reglamentas STR 2.09.02 2005 p 18.2 nurodo, kad statybinėse konstrukcijose nutiestose vamzdynuose neturi būti išardomų sujungimų, nes dėl temperatūrinių svyravimų jie gali pratekėti ir bus užliejami žemiau esantys butai. Apžiūroje dalyvavo prekybos įmonės VINITA atstovas, kadangi Ž. S. naudoja šio prekybos centro platinamas statybines medžiagas ir ten atsiskaitinėja. Atstovo iš Ž. S. individualios įmonės nebuvo. Ieškovas laiko, kad Ž. S. darbus jo bute atliko neturėdamas tam reikiamos patirties, įdirbio ir žinių, todėl jam padarė 2242,00 Lt žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-09-17 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad tarp šalių darbo sutartis ir statybos rangos sutartis nebuvo sudaryta ir ieškovas neįrodė teismui, kad būtent atsakovas pirko ieškovo buto vonios kambariui netinkamas medžiagas–vamzdžius ir šiuo atveju tokie vamzdžiai turėjo būti naudojami išorėje, o ne sumontuoti po tinku ir grindimis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. R. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad faktiškai tarp šalių buvo susiklostę rangos civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovui reikėjo asmens, kuris atliktų buto remonto darbus, o atsakovas skelbėsi spaudoje, kad ieško tokio pobūdžio darbo. Ž. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo padavęs į laikraštį skelbimą dėl darbo paieškos. Ieškovas nurodė atsakovui, kad reikia atlikti ieškovui priklausančio buto remontą, atsakovas įsipareigojo šiuos darbus atlikti iš medžiagų, kurias jis nupirks, t.y. iš rangovo medžiagų, o ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo, ir abi šalys šį susitarimą faktiškai vykdė, t.y. atsakovas dirbo darbus, o ieškovas už atliktus darbus sumokėjo. Vadovaujantis CK 6.647 str. 1 d., kuri nurodo, kad rangovas privalo atlikti darbus iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis, o CK 6.647 str. 2d. nurodyta, kad rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Pirmosios instancijos teismui yra pateiktos PVM sąskaitos–faktūros, iš kurių matyti kokias medžiagas pirko Ž. S. atlikdamas buto remontą. Sąskaitos yra išrašytos Ž. S. vardu ir juose matyti, kad buvo pirktos srieginės movos, UNIPIPE vamzdžiai ir kt. medžiagos, kurios nebuvo tinkamos atliktiems darbams. Byloje taip pat yra pateikta eksperto F. A. išvada, kurioje nurodoma, kad vonios remonto metu panaudota UNIPIPE vamzdynų sistema neatitinka statybos norminių reikalavimų. Iš minėtų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas Ž. S. neteisingai pasirinko ir nupirko ne tas medžiagas ieškovo vonios remontui, šiais savo veiksmai padarė žalą ir ją privalo atlyginti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovas Ž. S. prašo netenkinti apeliacinio skundo. Nurodo, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, ir pats ieškovas pripažino, kad atsakovas atliko pavienius J. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos (statybos) darbus. Tačiau sutartinių santykių tarp šalių nebuvo – nebuvo sudaryta nei rangos, nei darbo sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad netinkamos kokybės produkto (paslaugos) ieškovui atsakovas nesuteikė, nes šalių nesiejo sutartiniai santykiai. Skelbimai laikraštyje, kad atsakovas ieško darbo, nelaikytini kaip jo individualios veikos tęstinumo ir savarankiškumo požymiai, kadangi ieškojimas darbo nereiškia, kad atsakovas užsiima verslu kaip fizinis arba juridinis asmuo. Ieškovo bute atsakovas atliko smulkius ir pavienius remonto darbus ieškovo pavedimu ir jo nupirktomis medžiagomis, nes tikėjosi, kad apeliantas sudarys su atsakovu darbo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko ieškovo bute, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Atliekant buto rekonstrukcijos darbus, buvo sumontuota karšto ir šalto vandens tiekimo sistema vonioje. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė statybos rangos sutartis dėl paslaugų ieškovui suteikimo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovo bute buvo vykdomi statybos darbai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, tačiau nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių statybos rangos sutartis nebuvo sudaryta.

CK 6.681 str. 1 d. numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinės sutarties, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis – ieškovas davė atsakovui užduotį atlikti buto remonto darbus ir už juos sumokėti, o atsakovas įsipareigojo juos atlikti. Tiek pačios šalys, tiek ir liudytojai parodė, kad atsakovas atliko remonto darbus ieškovo bute.

Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė teismui, kad būtent atsakovas pirko ieškovo buto vonios kambariui netinkamas medžiagas – vamzdžius ir šiuo atveju tokie vamzdžiai turėjo būti naudojami išorėje, o ne sumontuoti po tinku ir grindimis. LR CK 6.686 str. 2 d. numato, kad šalis, kuri privalo aprūpinti statybų medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė teismui F. A. (kvalifikacijos atestatas Nr. 17174, kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas) vamzdynų montavimo patikrinimo aktą minėtame bute, kur nurodė, kad statybinėse konstrukcijose miestuose vamzdynuose neturi būti išardomų sujungimų, nes dėl temperatūrinių svyravimų jie gali pratekėti ir bus užliejami žemiau esantys butai. Taip pat pateikė PVM sąskaitas– faktūras išrašytas, kuriose nurodyta, kad atsakovas IĮ „Vinita“ įsigijo statybinių prekių. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo pateiktos, ir atsakovo vardu išrašytos PVM sąskaitos – faktūros negali būti laikomos įrodymais byloje, kadangi tai neįrodo, kad atsakovas savo vardu ieškovui pirko prekes ir panaudojo jas būtent jo buto remontui. Atsakovas teigia, kad medžiagas pirko kartu, ieškovas savo reikmėms, atsakovas savo, tik sąskaitos buvo išrašomos bendrai. Be to, atsakovas nurodė, kad visos medžiagos ieškovo buto remontui buvo perkamos tik tokios, kurias nurodydavo ieškovas. Teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti atsakovo parodymais, kadangi ir pats ieškovas nurodė, kad ne visi nurodyti medžiagų kiekiai buvo sumontuoti jo bute. Taip pat liudytojas V. A., dirbantis statybinių medžiagų parduotuvėje nurodė, kad statybines medžiagas pirko tiek ieškovas, tiek atsakovas, o liudytojas R. R. patvirtino, kad dėl darbų atlikimo atsakovas tarėsi su ieškovu. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas iš savo medžiagų atliko darbą, šį darbą atliko kitaip, negu nurodė ieškovas, todėl atsakovas ir neatsako už netinkamos medžiagos naudojimą ir sumontavimą (CPK 178 str., 185 str., CK 6.686 str. 2 d.). Be to, ieškovas pavesdamas atitinkamus darbus atsakovui, nepasidomėjo atsakovo kvalifikacija, jo gebėjimu atlikti tam tikrus specifinius darbus, nesudarė rašytinės sutarties bei neaptarė atsakovo atsakomybės ribų, todėl darytina išvada, kad visa rizika dėl atliktų darbų tenka pačiam ieškovui.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo J. R. atsakovui Ž. S. priteistina 847 Lt jo turėtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. R. atsakovui Ž. S. 847 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Albina PupeikienėErika Misiūnienė