- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- 2S-2105-640/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07160-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- N. P.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo); institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t.y. patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Ieškovas N. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-39210-726/2013 nepilnametei dukteriai A. P., gim. 2009 m. balandžio 1 d., priteisto išlaikymo dydį, jį sumažinant nuo 318,58 Eur iki 205 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki jai sueis 24 metai, jeigu vaikas studijuoja, ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Atsakovė K. P. atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.2017 m. gegužės 10 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu šalių ginčas perduotas spręsti teisminei mediacijai; teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirtas mediatorius. 2017 m. birželio 19 d. teisme gautas pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos ir pateikta šalių taikos sutartis, kurią prašoma patvirtinti ir nutraukti civilinę bylą. 2017 m. birželio 27 d. šalys pateikė teismui patikslintą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinės nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi patenkino ieškovo N. P. ir atsakovės K. P. prašymą patvirtinti taikos sutartį; patvirtino ieškovo ir atsakovės 2017 m. birželio 21 d. sudarytą taikos sutartį, sutartyje šalių sulygtomis sąlygomis; nutraukė civilinę bylą Nr. 2-13315-1045/2017 pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; grąžino ieškovui 25,62 Eur žyminio mokesčio.Teismas konstatavo, jog taikos sutarties 1 ir 2 punktais šalys susitarė, kad sutinka ir neprieštarauja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-39210-726/2013 dukteriai A. P., gim. 2009 m. balandžio 1 d., priteisto išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 270 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 24 metų, jei vaikas studijuoja. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir jų vaiko teisių bei teisėtų interesų, padarė išvadą, jog taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina. Teismas konstatavo, jog šalys taikos sutartimi susitarė, kad teismo proceso išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išspręs teismas, nutartimi patvirtindamas pateiktą taikos sutartį (Taikos sutarties 5 punktas). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo tvarkos, sprendė, kad šių išlaidų atlyginimas šalims nepaskirstytinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė (atsakovė) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį ir priteisti iš ieškovo N. P. atsakovei K. P. 540 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė teigia, jog priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalys Taikos sutarties 5 punkte numatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką – nutarė šį klausimą perduoti nagrinėti teismui, todėl teismas privalėjo pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kaip tai yra numatyta CPK 94 str. 1 d. Bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos tarp šalių atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Be to, apeliantė 2017 m. birželio 26 d. pateikė teismui atskirą prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuriuo prašė teismo priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo, dėl jo pagrįstumo nepasisakė. Nors šalys ir sudarė šioje civilinėje byloje taikos sutartį, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė svarstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, ko pasėkoje šalys susitarė, kad šį klausimą turi išspręsti teismas.Apeliantė pažymi, kad nors tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, tačiau ieškovas sutiko su 65 Eur didesniu išlaikymu vaikui, negu jis nurodė ieškinio reikalavime (ieškinyje buvo prašoma sumažinti išlaikymo nuo 318,58 Eur iki 205, Eur), todėl laikytina, kad šiuo atveju yra priimtas apeliantei palankus sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp ginčo šalių 2017 m. birželio 21 d. sudaryta taikos sutartis, sutartyje šalių sulygtomis sąlygomis, civilinė byla nutraukta ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti minėtą nutartį, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys nenumatė bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo tvarkos ir to pagrindu, nepagrįstai neišsprendė atsakovės prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą, ir tai atitinka civilinio proceso tikslus. Nutartyje, kuria teismas tvirtina taikos sutartį, būtina nurodyti tokios sutarties sąlygas, šalys taikos sutartyje turėtų pačios aptarti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė turėjo 540 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (I t., b. l. 232-235). Ginčo šalys pateiktoje teismui tvirtinti taikos sutartyje pačios nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Sutarties 5 punktu šalys susitarė bylinėjimosi išlaidų klausimą palikti spręsti teismui (I t., b. l. 229-230). Taigi, šalys šį klausimą pavedė spręsti teismui pagal šių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, o CPK 94 straipsnio 2 dalis ir numato, kad jeigu šalys sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad bylos šalims taikos sutartimi bylinėjimosi išlaidų klausimą palikus spręsti teismui, teismas turėjo pareigą šį klausimą spręsti ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad šalims sudarius taikos sutartį, kurioje nėra numatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis), ir tai ginčo atveju yra specialioji šiam santykiui taikytina teisės norma.Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad taikos sutartimi tarp šalių turėtų būti išspręsti visi ginčytini klausimai, įskaitant ir patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Kadangi taikos sutartis yra susitarimas tarp šalių, todėl teismas, nebūdamas šio susitarimo dalyviu, negali, šalims nesusitarus, savo nuožiūra paskirstyti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes tai iš esmės reikštų šalių pasiekto susitarimo pakeitimą. Būtent tokia yra įstatymo leidėjo specialioje teisės normoje – CPK 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo prasmė, t. y. kad šalims nesusitarus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas šių išlaidų šalims nepaskirsto. Šalių taikos sutartyje numatyta sąlyga, kad šalys bylinėjimosi išlaidų klausimą palieka spręsti teismui, nereiškia šalių susitarimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasiekimą, kadangi nėra aišku, kaip konkrečiai šalys susitarė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, o tai reiškia, kad šalys faktiškai nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai nesprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.