Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. N. (J. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) specialistu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2010-09-22, apie 12.55 val., J. Janonio – Karklų g., Klaipėdoje, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodamas UAB „Rekvita“ priklausantį automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu, tiesiame asfaltuotame kelio ruože, kelio danga sausas asfaltas, esant saulėtai dienai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas iš vairuotojo kabinos 300 m, nedavė kelio motociklui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su iš kairės pusės, antra eismo juosta važiavusiu motociklu „Suzuki GSX-R 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. Š.. Eismo įvykio metu nukentėjusiam motociklo vairuotojui S. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais J. N. pažeidė KET 158 (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) punkto reikalavimus.

Apklaustas kaltinamuoju J. N. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad važiuodamas Karklų gatve nepraleido pagrindine Janonio gatve motociklu važiuojančio nukentėjusiojo ir su juo susidūrė. Motociklo jis nepastebėjo, eismo įvykis įvyko netyčia. Sankryža buvo nereguliuojama, jis važiavo 5 – 10 km/h greičiu, buvo diena. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis S. Š. (S. Š.) parodė, kad 2010-09-22 motociklu „Suzuki“ važiuodamas Janonio gatve pamatė šalutiniu keliu – Karklų gatve atvažiuojantį automobilį, tačiau nepagalvojo, kad minėtas automobilis gali jo nepraleisti. Automobilį pastebėjo likus 8 – 10 m ir pradėjo stabdyti, susidūrimo bandė išvengti, tačiau nepavyko. Įvykio metu važiavo apie 50 km/h greičiu. Atsitrenkęs į automobilį nugriuvo. Nuvykus į ligoninę, jam buvo nustatytas uodegikaulio lūžis, buvo paskirtas gydymas. Šiuo metu negali aktyviai sportuoti, ilgai sėdėti paskaitose, gydytojai negali pasakyti, kada jis visiškai pasveiks.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – Janonio g. - Karklų g. sankryža, Klaipėdoje (b.l. 5-6, 7, 8).

Iš specialisto išvados Nr. T-A1479/10(03) matyti, kad pateiktame kraujo ėminyje (pažymėtame kaip S. Š.) etilo alkoholio nerasta (b.l. 30).

Iš specialisto išvados Nr. G 1695/10(03) matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirto uodegikaulio lūžimo S. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 32-33).

Iš specialisto išvados Nr. T-A1477/10(03) matyti, kad pateiktame kraujo ėminyje (pažymėtame kaip J. N.) etilo alkoholio nerasta (b.l. 65).

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant transporto priemonę atsiranda tada, kai dėl to įvyksta eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata. Pažeidus KET, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Kaltinamasis J. N., važiuodamas šalutiniu keliu, privalėjo duoti kelią iš kairės pusės pagrindiniu keliu artėjančiam motociklui. Šią vairuotojo pareigą numato KET 158 punktas „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“. Jei kaltinamasis J. N. būtų buvęs pakankamai atidus ir nelygiareikšmėje sankryžoje būtų sustojęs, kaip to reikalauja KET, ir praleidęs jam iš kairės pagrindiniu keliu artėjantį nukentėjusiojo vairuojamą motociklą, vienareikšmiai eismo įvykio nebūtų. Darytina išvada, kad kaltinamojo KET pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo S. Š. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis J. N. kaltu prisipažino visiškai. Be jo paties prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga. Aptartų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. N. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo: jis nedavė kelio motociklui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, nenumatė, kad dėl tokio rizikingo savo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Kaltinamajame akte aprašant J. N. pareikštą kaltinimą buvo nurodyta, kad J. N. nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino eismo saugumu <...>. Taip pat buvo nurodyta, kad savo veiksmais J. N. pažeidė ir KET 5 (Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilio keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis) bei 9 (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai) punktų reikalavimus. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Minėti KET 5 ir 9 punktų reikalavimai yra bendro pobūdžio. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatyti padariniai kilo kaltinamajam pažeidus specialius Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatytus 158 punkte, todėl bendrųjų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų išvardijimas yra perteklinis ir iš kaltinimo šalinamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino visiškai, dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis J. N. padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką. Jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, dirba. J. N. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, tačiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. už nustatyto greičio viršijimą bei kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamajam J. N., kaip pirmą kartą teisiamam, skirtina Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydį apsprendžia aptartos aplinkybės bei kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga. Baudos sumokėjimo terminas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas šeši mėnesiai (Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d.).

Nukentėjusysis S. Š. teisiamojo posėdžio metu teismo prašė priteisti 11 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad 1420 Lt draudimo bendrovė jam jau atlygino. Savo ieškinį nukentėjusysis motyvavo tuo, kad dėl įvykio patyrė didelių nepatogumų, skausmus, šiuo metu negali aktyviai sportuoti, ilgai sėdėti paskaitose. Kadangi po įvykio jis gydėsi, praleido paskaitas ir tai turėjo įtakos jo pažymiams. Mano, jeigu būtų lankęs paskaitas, būtų galėjęs už mokslą nemokėti.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neabejoja, kad dėl įvykio S. Š. patyrė skausmus, nepatogumų, negalėjo lankyti paskaitų, tačiau jo pamastymai, kad jeigu būtų lankęs paskaitas, nebūtų mokėjęs už mokslą, nepagrįsti, juolab pats nukentėjusysis patvirtino, kad iki įvykio už mokslą visada mokėdavo. Be to, stacionariai nukentėjusysis nesigydė, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo prašoma priteisti 11 000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, į nusikalstamos veikos padarinius, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo nuomone, yra per didelė, todėl mažintina. Nukentėjusiajam S. Š. priteistina 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šią sumą priteisiant iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.

nusprendė:

J. N. (J. N.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Nustatyti, kad J. N. paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajam S. Š. (S. Š.) 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.