- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- ATP-369-491/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00707-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- G. Š.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. Š. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir Pažeidėjui paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Jis nubaustas už tai, kad 2016-03-09, 19²⁰ val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįsitikinęs saugumu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ir kliudė bei apgadino stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p., 222 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo skundžiamą nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. padaryto pažeidimo nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėstydamas savo poziciją pagrindžiančius argumentus nurodo, jog neneigia bei neginčija, kad galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilį, tačiau tvirtina, jog pasišalinti iš įvykio vietos jokios tyčios neturėjo, kadangi tuo atveju jei būtų pajutęs automobilių kontaktą, tikrai būtų sustojęs ir niekur nevažiavęs. Akcentuoja, jog krovininio automobilio variklis dirba garsiai, jis automobilį galimai kliudė priešingu šonu nei sėdi. Teigia, kad automobilių kontaktas nebuvo stiprus, nes krovininis automobilis net nebuvo apgadintas. Suveikusi apgadinto automobilio signalizacija taip pat nebuvo pakankamas pagrindas manyti, jog jis padarė eismo įvykį, kadangi jos dažnai suveikia esant didesniam triukšmui, todėl visos šios aplinkybės sutrukdė jam teisingai įvertinti situaciją dėl sukelto eismo įvykio. Cituodamas skundžiamą nutarimą, ATPK 248 str., 256 str., 257 str., teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, grindė tik prielaidomis, visiškai neatskleisdamas kaltės motyvo bei turinio. Nurodo, kad jo duoti parodymai, elgesys po eismo įvykio (nepašalino apgadinto automobilio likusias dažų žymes), kad krovininis automobilis nebuvo apgadintas, draustas civilinės atsakomybės draudimu, kad jis yra geras darbuotojas, o galiojančių nuobaudų neturi, parodo, kad jis neturėjo jokių priežasčių pasitraukti iš įvykio vietos. Tvirtina, jog liudytojo K. D. parodymai yra subjektyvūs, nepaneigiantys byloje esančių objektyvių duomenų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija), viršininkas V. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Skundu Pažeidėjas prašo pagal ATPK 130 str. 1 d. jam bylą nutraukti, nes jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo – nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 257 str. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal KET 222 p., jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Pažeidėjas neneigia fakto, jog byloje nurodytomis aplinkybėmis krovininiu automobiliu vyko iš (duomenys neskelbtini) gatvės link, pro (duomenys neskelbtini) kelią, tačiau tvirtina, jog nejuto jokio automobilių kontakto, todėl nesustojęs nuvažiavo (16 b. l.). Visgi, tokie jo skundo argumentai neįtikina. Nors Pažeidėjas tvirtina, kad dėl krovininio automobilio keliamo garso jis negirdėjo apgadinto automobilio signalizacijos, tačiau tai nepaneigia fakto, jog jis matė ją veikiančią, kas kiekvienam vairuotojui paprastai duoda pagrindą manyti, jog kažkas įvyko, todėl esamoje situacijoje, Pažeidėjui, turinčiam pakankamą vairavimo bei gyvenimišką patirtį, turėjo kilti įtarimas, jog jo vairuojamas krovininis automobilis galėjo kliudyti kitą transporto priemonę. Kita vertus, teiginys, jog jis nejuto automobilių kontakto, kadangi jis kliudė jį priešinga puse nei sėdi vairuotojas, vėlgi yra visiškai deklaratyvus. Tokiu atveju, vairuojamo automobilio gabaritų nejautimas suponuoja išvadą, jog toks vairuotojas yra potencialus pavojaus šaltinis kelyje. Skundo argumentas, jog kontaktas net nebuvo stiprus, nes krovinis automobilis nebuvo apgadintas, vėlgi vertintinas tik kritiškai. Iš byloje esančių fotonuotraukų neabejotinai matyti daugiau nei akivaizdūs jo kliudyto automobilio apgadinimai : kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinis žibintas, galinės kairės pusės durelės (15, 19-21 b. l.), todėl patikėti Pažeidėju, jog smūgis nebuvo stiprus, tiesiog neįmanoma. Būtina pažymėti ir tai, kad įvykį matęs liudytojas K. D., kuris važiavo savo automobiliu Pažeidėjui iš paskos, teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilių kontakto garsas buvo didžiulis, apgadintas automobilis net pašoko. Prie to jis parodė ir tai, kad dėl transporto priemonių sąlyčio įsijungė ne tik minėto apgadinto, tačiau ir kitų automobilių signalizacijos, o tai reiškia, jog Pažeidėjas tikrai suprato, kad įvyko eismo įvykis ir tai suvokdamas neabejotinai jis pasišalino iš įvykio vietos. Jo skundo argumentai paprasčiausiai laikytini jo gynybine pozicija. Itin svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojas K. D. teisme parodė, jog įvykio metu važiavo Pažeidėjui iš paskos, jam mirksėjo automobilio šviesomis, tačiau vairuotojas į tai nereagavo ir nuvažiavo. Vėlgi, įvertinus šiuos liudytojo parodymus, kyla pagrįstų abejonių Pažeidėjo pastabumu kelyje apskritai, kadangi nėra jokių abejonių, jog mirksinčio automobilio šviesas galima pastebėti ne tik per galinį, bet ir per šoninius veidrodėlius, todėl manyti, kad Pažeidėjas nematė už jo važiuojančio ir jam šviesų mirksėjimais bandančiu įspėti apie sukeltą eismo įvykį, būtų tiesiog naivu.
Įvertinus byloje esančius duomenis konstatuotina, jog Pažeidėjas puikiausiai suprato savo veiksmais sukėlęs eismo įvykį, t. y. nepalikęs saugaus tarpo iš šono, kliudė bei apgadino pakraštyje stovėjusį automobilį, po ko iš eismo įvykio pasišalino, o minėti skundo teiginiai, įskaitant ir tai, jog automobilio kontakto jis nejuto apskritai paprasčiausia vertintini kaip jo lengvabūdiškas siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados motyvuotos, įrodymai įvertinti tinkamai, todėl naikinti šį nutarimą Pažeidėjo skunde nurodomais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti 2016 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.