Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-11 · Civilinė byla Nr. 2A-120-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-11
Bylos Nr.
2A-120-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01181-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Aušra Baubienė
Atsakovas
J. L.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Civilinė byla Nr. 2A-120-221/2013Proceso Nr. 2-22-3-01181-2012-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.2.4; 44.5.2.17; 121.1; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo J. L. atgręžtinio reikalavimo teise 8562,54 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 15 d. kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, Akademijos miestelyje, Parko g., eismo įvykio metu susidūrus automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliui Mercedes-Benz 412D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas šio automobilio vairuotojas A. N.. Dėl minėto įvykio metu padarytų sužalojimų A. N. nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. buvo nedarbingas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas 2011 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-1304181-11, nustatė, jog eismo įvykio kaltininkas yra J. L., kuris, vairuodamas transporto priemonę bei darydamas lenkimo manevrą, kirto kelio ištisinę liniją bei kliudė lenkiamą transporto priemonę, darančią posūkio manevrą į kairę, dėl to ją apgadino. Eismo įvykio metu J. L. vairuojamas automobilis Audi A4 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nebuvo draustas. Nelaimingą atsitikimą VSDFV Kauno skyrius 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 8.18-937 pripažino draudiminiu įvykiu bei sprendimais paskyrė ir išmokėjo 8562,54 Lt ligos pašalpą. VSDFV Kauno skyriui išmokėjus ligos pašalpą A. N., Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 8562,54 Lt dydžio žala, kurią regreso tvarka prašo atlyginti iš eismo įvykio kaltininko. Atsakovas nė dalies žalos nėra atlyginęs (b. l. 1-3, 115-116).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo J. L. 8562,54 Lt žalos atlyginimą regreso tvarka ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bei valstybei – 272,72 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 132-133).

Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 8.18-937 pripažino 2011 m. lapkričio 15 d. eismo įvykį darbo metu draudiminiu įvykiu ir 2012 m. vasario 7 d. sprendimais Nr. 8.24-434, Nr. 8.24-429, Nr. 8.24-430, 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 8.24-452, 2012 m. vasario 16 d. sprendimu Nr. 8.24-529, 2012 m. kovo 29 d. sprendimais Nr. 8.24-1106, Nr. 8.24-1108, Nr. 8.24- 1109, 2012 m. balandžio 5 d. sprendimais Nr. 8.24-1223, Nr. 8.24-1224, Nr. 8.24-1225, 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 8.24-1360, 2012 m. balandžio 23 sprendimu Nr. 8.24-1494, 2012 m. gegužės 3 d. sprendimais Nr. 8.24-1630, Nr. 8.24-1631 paskyrė A. N. 8562,54 Lt dydžio ligos pašalpą. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas J. L., kuris 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Teismas nurodė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Teismas darė išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalies, 6.280 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. L. apeliaciniu skundu (b. l. 135-136) prašo teismo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

Apeliantas nurodo, kad 2011 m. lapkričio 15 d. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles ir buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje: „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą“. Už tai buvo nubaustas 150 Lt bauda. Atsakovas pripažįsta faktą, kad autoįvykio metu dėl jo kaltės buvo apgadintas AB „Kauno tiltai“ automobilis, tačiau administracinėje byloje nėra duomenų, kad buvo sužalotas automobilį vairavęs A. N.. Apie tai, kad atsakovas nubaustas tik už automobilio apgadinimą A. N. buvo pranešta ir jis tokio nutarimo neskundė. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai patvirtino, jog jie neturėjo duomenų, kad autoįvykio metu buvo sužalotas automobilio vairuotojas. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas patyrė žalą dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nurodė, kad jam žala atsirado dėl to, kad nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. A. N. buvo nedarbingas ir jam išmokėta 8562,54 Lt dydžio nedarbingumo pašalpa. Dėl šių priežasčių atsakovas laiko, kad A. N. susirgimas nesietinas su 2011 m. lapkričio 15 d. autoįvykiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 143) VSDFV Kauno skyrius prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1450-736/2012 palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog tai, kad jis nubaustas administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, nenuginčytinai įrodo, jog 2011 m. lapkričio 15 d. įvykusio eismo įvykio metu A. N. nebuvo sužalotas. VSDFV Kauno skyrius byloje pateikė rašytinius įrodymus – medicininių dokumentų pažymas, kurios įrodo, kad A. N. buvo nedarbingas ir gydėsi nurodytais laikotarpiais dėl minėtos avarijos metu patirtų traumų. Pažymi, jog atsakovas šių VSDFV Kauno skyriaus pateiktų įrodymų pagrįstumo neginčijo, todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių A. N. patirtą sužalojimą 2012 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio metu.

2. Atsakovo prašymu į teismo posėdį iškviesti liudytojai patvirtino, jog 2011 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas AB „Kauno tiltai“ automobilio vairuotojas A. N.. Todėl atsakovas apeliaciniame skunde melagingai teigia, kad teismo posėdžio metu policijos pareigūnai patvirtino, jog autoįvykio metu nebuvo sužalotas A. N.. Teismo posėdžio metu pats A. N. patvirtino, jog eismo įvykio metu patyrė kairiojo peties traumą, dėl ko nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. buvo laikinai nedarbingas.

3. 2012 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje atsakovas pripažino ieškinį, tuo pačiu pripažindamas ir savo kaltę dėl AB „Kauno tiltai“ automobilio vairuotojo A. N. sužalojimo. Atsakovas sutiko atlyginti VSDFV Kauno skyriui padarytą 8562,54 Lt žalą, atsiradusią A. N. už nedarbingumo laikotarpį išmokėjus ligos pašalpą. Tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu ginčija jau pripažintas faktines aplinkybes rodo, jog jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti teismo procesą tokiu būdu apsunkindamas VSDFV Kauno skyriui padarytos žalos išieškojimą iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija nustačiusi, kad procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, buvo pateikti į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalių paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose, nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl jis nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 15 d. kelyje Jonava–Kėdainiai– Šeduva, Akademijos miestelyje, Parko g., įvyko eismo įvykis susidūrus automobiliams Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes-Benz 412D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykio kaltininku pripažintas apeliantas J. L.. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, sužalotam A. N. išmokėta 8562,54 Lt ligos pašalpa, kurią iš kaltininko regreso tvarka siekia išsiieškoti ieškovas VSDVF Kauno skyrius.

Apeliantas nepripažįsta ir nesutinka, jog A. N. buvo sužalotas eismo įvykio, kurio kaltininku apeliantas pripažintas ir už tai nubaustas, metu, mano, kad byloje nėra objektyvių, tai pagrindžiančių įrodymų. Apelianto nuomone, kadangi administracinėje byloje nėra duomenų, kad A. N. buvo sužalotas autoįvykio metu, todėl jo susirgimas nesietinas su autoįvykiu.

Kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo priimtu sprendimu tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl pateiktų įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad tiek atsakovo atstovas, tiek atsakovas nagrinėjant bylą, išklausius liudytojų parodymus, išnagrinėjus rašytinius įrodymus, ieškinį pripažino, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma, surašė sprendime sutrumpintus motyvus. Tačiau ir iš jų teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas įrodymų visumą vertino teisingai bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą/nebuvimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Pažymėtina, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose iš administracinių teisinių santykių ir administracinės teisenos bylose, pareigūno nutarimu administracinės teisės pažeidimo bylose neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje ir nurodyti dokumentai vertintini kartu su kitais rašytiniais įrodymai (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas VSDFV Kauno skyrius savo reikalavimui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus – A. N. išduotus nedarbingumo pažymėjimus nuo 2011 m. lapkričio 16 iki 2012 m. balandžio 24 d. (b. l. 6-34), nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 19 su priedais (b. l. 96-99, 102), 2012 m. sausio 23 d. VSDFV Alytaus skyriaus A. N. medicininių dokumentų patikrinimo pažymą Nr. L27- 26 su priedais medicininiais dokumentais (b. l. 83, 86-87, 88-94), 2012 m, vasario 3 d. VSDFV Kauno skyriaus A. N. medicininių dokumentų patikrinimo pažymą Nr. 8.2-314 su priedais (b. l. 103, 10-106), kurie akivaizdžiai paneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius bei patvirtina, jog A. N. buvo sužalotas 2011 m. lapkričio 15 d. įvykusio eismo įvykio metu.

O būtent, iš 2012 m. sausio 23 d. A. N. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje nurodyta, kad pagal įrašus sveikatos istorijoje nustatyta, jog A. N. 2011 m. lapkričio 15 d. 16.30 val. kreipėsi į VšĮ Kėdainių ligoninės gydytoją V. B. dėl kairiojo peties traumos darbe autoįvykio, įvykusio 2011 m. lapkričio 15 d. 14.50 val., metu. Ligoninėje A. N. atliktas rentgenologinis tyrimas, diagnozuotas kairiojo peties sumušimas, skirtas gydymas. 2011 m. lapkričio 16 d. A. N. kreipėsi į UAB „V. S.“ bendrosios praktikos gydytoją S. B.. Jam nustatyti kairės rankos funkcijos sutrikimai, pripažintas nedarbingu, nuo 2011 m. lapkričio 16 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nedarbingumas tęsiamas dėl traumos darbe. A. N. sveikatos būklei negerėjant 2011 m. gruodžio 14 d. atlikta kairiojo peties echoskopija, rastas kairiojo peties raumens plyšimas, dėl traumos darbe išduodami ir toliau nedarbingumo pažymėjimai. 2012 m. sausio 13 d. A. N. konsultuotas traumatologo VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, numatytas operacinis gydymas. A. N. nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. sausio 26 d. gydėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, dienos chirurgijos skyriuje dėl traumos patirtos autoįvykio metu 2011 m. lapkričio 15 d. Už gydimąsi stacionare ir tolimesniam ambulatoriniam gydymuisi A. N. išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2012 m. vasario 3 d. Nuo 2012 m. vasario 4 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl tos pačios kairiojo peties traumos darbe, patirtos 2011 m. lapkričio 15 d. Atsakovas visų minėtų ieškovo pateiktų įrodymų pagrįstumo neginčijo.

Kolegija pažymi, jog atsakovo prašymu į teismo posėdį iškviesti liudytojai – pats įvykio metu sužalotas asmuo A. N., Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis D. Č., Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulė A. V. bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kriminalinės policijos skyriaus vyresnioji tyrėja E. V. patvirtino, jog 2011 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas AB „Kauno tiltai“ automobilio vairuotojas A. N., kuris po eismo įvykio buvo išvežtas į VšĮ Kėdainių ligoninę. Šie liudytojai parodė, kodėl buvo nutarta atsakovą administracinėn atsakomybėn patraukti tik už transporto priemonių apgadinimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, o būtent dėl to, kad A. N. nebuvo guldomas į ligoninę. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad dėl patirto sužalojimo atsiradusių vėlesnių pasekmių A. N. į policiją nesikreipė bei jai nepranešė, nereiškia, kad jis nebuvo sužalotas autoįvykio metu.

Esant tokiems įrodymams, apylinkės teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos bei tenkino ieškinį CK 6.263 straipsnio 1-2 dalies, 6.280 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindais. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326, 331 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BaubienėNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė