Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Savinijaus Katausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo hipotekos skolininko UAB „Visoda“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nutarties Nr. 04703-1N, suinteresuoti asmenys hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB, įkaito davėjas UAB „Autolagūna“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

hipotekos kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2010-03-19 pateikė prašymą pripažinti įkeitimo lakšto, identifikavimo kodas 03220090004889, originalą negaliojančiu ir grąžinti pagal jį teises, kadangi įkeitimo lakšto originalas buvo prarastas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-03-26 nutartimi nutarė paskelbti skelbimą pareiškėjo lėšomis vietiniame laikraštyje, pasiūlant įkeitimo lakšto, patvirtinto 2009-06-18 Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės Virgilijos Joanos Martinauskienės, notarinio registro Nr. MV7-8392, ir 2009-06-22 užregistruoto Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo registracijos žurnale Nr. 03/2009/04703, kodas 03220090004889, turėtojui per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos paduoti Hipotekos skyriui pareiškimą dėl savo teisių į lakštą ir kartu pateikti dokumento originalą.

Atskiruoju skundu hipotekos skolininkas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir, klausimą išsprendus iš esmės, kreditoriaus prašymą atmesti. Nurodo, kad kreditorius įkeitimo lakšto originalo negalėjo prarasti, o tik piktnaudžiaudamas savo teisėmis siekia gauti naują hipotekos lakštą ir išieškoti skolą du kartus. Be to, teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes skolininkas nebuvo informuotas apie kreditoriaus pareiškimą, skolininkui nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą.

Atsiliepime hipotekos kreditorius skolininko atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 556 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu buvo prarastas vardinis hipotekos ar įkeitimo lakštas, kreditorius gali prašyti hipotekos teisėją pripažinti prarastą hipotekos ar įkeitimo lakštą negaliojančiu ir grąžinti pagal jį teises. Pareiškimas paduodamas ir apie prarastą hipotekos ar įkeitimo lakštą skelbiama šio Kodekso V dalies XXXIII skyriuje nustatyta tvarka. Jeigu per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos lakšto originalas nepateikiamas, hipotekos teisėjas išnagrinėja prašymą šiame skyriuje nustatyta tvarka ir grąžina šalių teises pagal prarastą vardinį hipotekos ar įkeitimo lakštą vadovaudamasis hipotekos registro įrašais.

Apelianto argumentai, kad kreditorius piktnaudžiauja savo teise, nes įkeitimo lakšto originalo neva neprarado, grįsti tik spėjimu. Apelianto argumentai, kad kreditorius tokiu būdu siekia išieškoti skolą du kartus, yra visiškai nepagrįsti, nes pabaigus CPK 556 str. nustatytą procedūrą prarastas įkeitimo lakštas pripažįstamas negaliojančiu, todėl pagal jį jokie reikalavimai negali būti reiškiami.

Atmestini kaip formalūs apelianto argumentai, kad teismas priėmė skundžiamą nutartį negavęs skolininko atsiliepimo į kreditoriaus pareiškimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato, jog teisių pagal prarastą hipotekos ar įkeitimo lakštą grąžinimo klausimas gali būti nagrinėjamas šalims nepranešus, todėl teismas privalėjo suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešti apie teismo posėdį (CPK 443 str. 1 d., 133 str. 3 d.). Tačiau apeliantas be šio formalaus pažeidimo bei savo spėjimo dėl įkeitimo lakšto praradimo faktinės aplinkybės ir jos galimų pasekmių klaidingo teisinio įvertinimo nenurodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, kurie pirmosios instancijos teismui (jei apeliantas būtų turėjęs galimybę juos nurodyti atsiliepime į kreditoriaus pareiškimą) būtų pagrindas priimti kitokią, nei buvo priimta, nutartį. Pripažinus, kad apelianto argumentai dėl klausimo esmės yra nepagrįsti, o skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas dėl nepranešimo apie bylos nagrinėjimą laikytinas formaliu ir negalinčiu būti savarankišku skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindu, kadangi pats savaime šis pažeidimas nepadarė įtakos skolininkui iš skundžiamos nutarties kilusioms pasekmėms (CPK 338, 328 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.