- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- 1-3681-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53410-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- T. D.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. 2018 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.00 val. požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietoje buvusį T. D. priklausantį motorolerį „Gilera Runner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 eurų vertės, nuvarė ir paslėpė toje pačioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje buvusiame savo automobilyje „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis T. D. neleido jam automobiliu „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalinti iš įvykio vietos.
Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, sutinka duoti parodymus. 2018 m. lapkričio 7 d. apie 19.00 val. nuėjo su žmona pas seserį (duomenys neskelbtini), namie buvo sesers vyras. Kaltinamasis išgėrė kavos, pasakė, kad eina parūkyti., o pat automobiliu įvažiavo į garažą ir įkrovė motorolerį, kurį buvo pastebėjęs anksčiau, galvojo, kad niekam nereikalingas. Paskui vėl grįžo į sesers butą. Išeinant namo sesers vyras palydėjo, kad išleistų iš garažo išvažiuoti. Tuo met priėjo nukentėjusysis, pasakė, kad čia jo motoroleris. Nukentėjusysis turbūt pamatė kaltinamąjį. Automobilyje matėsi motoroleris. Žmona jam pasakė, kad jis padarė nesąmonę. Suprato, kad ten ne sąvartynas, o garažas, tačiau galvojo, kad nereikalingas motoroleris stovi. Labai gailisi. „Volkswagen“ automobilį nusipirko darbui. Motoroleris automobilyje buvo truputį uždengtas, bet buvo matomas kitiems. Mintis pavogti kilo spontaniškai. Matė tą motorolerį įvažiuodamas į parkingą. Jam niekas nepadėjo. Nukentėjusiojo atsiprašė. Nepasikartos ateityje nusikalstamos veikos.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. B. parodė, kad prisipažįsta pilnai ir labai gailisi. Patvirtino, kad 2018 m. lapkričio 7 d. apie 19.00 val. jis kartu su žmona R. B. atvažiavo pas savo sesers vyrą E. R., adresu (duomenys neskelbtini), savo mikroautobusu „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2018 m. spalio 29 d., tačiau dar nespėjo užregistruoti savo vardu. Savo mikroautobusą pastatė netoli požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Visi kartu namuose pas E. šnekučiavosi ir gėrė kavą. Panorėjęs rūkyti išėjo į lauką ir nuėjo į po namu esančią automobilių požeminę stovėjimo aikštelę, kur ir rūkė. Ten stovėjimo vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė stovintį motorolerį, į kurį atkreipė dėmesį, nes šis toje vietoje stovėjo maždaug apie 5 metus. Pamanęs, kad motoroleris niekam nereikalingas, kad taip ilgai stovi toje pačioje vietoje, parūkęs atsirakino savo mikroautobusą ir pats vienas įkėlė motorolerį į mikroautobuso vidų. Motoroleris nebuvo sunkus, svėrė apie 50-60 kg. Užrakinęs mikroautobusą ir palikęs jį stovėti toje pačioje vietoje, vėl nuėjo pas E. R., kur pasėdėjęs dar apie 15 min su žmona nusprendė važiuoti namo. Nei E. R., nei savo žmonai R. B. apie motorolerį nieko neminėjo ir šie nieko apie jį nežinojo. E. nusprendė juos palydėti iki jo (M. B.) mikroautobuso. Atėję prie jo mikroautobuso pamatė, kad prie jo automobilio stovi vyriškis, kuris iš karto pasakė, kad jo (M. B.) mikroautobuse yra jam priklausantis motoroleris. Pats labai vyriškio atsiprašė, paklausė, gal šis nori motorolerį parduoti, tačiau vyriškis pasakė, kad nieko nepardavinės, kad jau iškviesta policija. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, tada pats atrakino savo mikroautobusą bei kartu su vienu iš pareigūnu ir motorolerio savininku iškėlė motorolerį, nors būtų ištraukęs ir vienas. Pareigūnams iš karto prisipažino ir pasakė, kad vienas pats motorolerį įsikrovė į savo mikroautobusą, nors atvykę policijos pareigūnai ir nelabai girdėjo, ar nenorėjo girdėti. Komisariate policijos pareigūnams tiksliau paaiškino apie įvykdytą nusikaltimą (b. l. 59).
Kadangi M. B., kuris yra kaltinamas pasikėsinimu įvykdyti tyčinį nesunkų nusikaltimą, po pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. D. parodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. apie 19.30 val. savo automobiliu atvažiavo į požeminį parkingą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Kai norėjo pastatyti automobilį į (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietą, pastebėjo, kad prie sienos nėra jo motorolerio „Gilera Runner“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkai raudonos spalvos. Šis motoroleris registruotas brolio L. D. vardu, tačiau juo naudojasi ir materialiai atsakingas yra jis (T. D.). Motoroleris kainuoja apie 600 eurų. Kadangi pagalvojo, jog jį kažkas galėjo perstatyti į kitą vietą, nutarė patikrinti parkingą ir už kampo pastebėjo, kad stovi mikroautobusas „Volkswagen Transporter“, raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio bagažo skyriuje, per langą pamatė kažkokią sidabrinę detalę, kai atidžiau pažiūrėjo į automobilį pasišvietęs prožektoriumi pamatė, kad minėtame automobilyje yra jo motoroleris, kuris buvo uždengtas užklotu. Automobilis buvo užrakintas, prie jo jokių žmonių nebuvo. Tada jis užstatė savo automobilį priešais mikroautobusą, kad jis negalėtų išvažiuoti ir paskambino pagalbos telefonu 112. Maždaug po 15 min prie minėto mikroautobuso atėjo du vyriškiai ir moteris, vieną iš vyriškių pažinojo iš matymo, nes jis yra parkingo kaimynas. T. D. jų paklausė ar jie nežino kieno čia mikroautobusas, jie atsakė, kad nežino. Tada pasakė, kad gerai, jei nežino, tai kviečia policiją. Tuo metu vyresnis vyriškis, kuris buvo apie 50 metų amžiaus, apsirengęs tamsiais drabužiais, buvo su kepure, prisipažino, kad tai jo autobusiukas. Jis (T. D.) pasakė, kad viduje yra jo motoroleris ir pasiteiravo kaip jis ten atsidūrė. Autobusiuko savininkas pasakė, kad jie jį ten pakrovė. Bandė kažką betiksliai paaiškinti, kad šis motoroleris yra niekieno, nes yra nenaudojamas. Jis (T. D.) jiems paaiškino, kad tai jo motoroleris ir pasakė, kad iškvietė policiją. Minėtu motoroleriu paskutinį kartą važiavo spalio pradžioje, jis yra su valstybiniais numeriais, veikiantis. Todėl nebuvo niekam pagrindo manyti, kad jis yra nenaudojamas ir niekieno. Minėto motorolerio nepardavinėjo, skelbimo niekur įdėjęs nebuvo, prie motorolerio ar savo automobilio, jokių pranešimų, kad kažkas nori pirkti motorolerį, radęs nebuvo. Kadangi motoroleris bus grąžintas, turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 3-4).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. B. parodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. apie 19.00 val. ji kartu su savo vyru M. B., jo vardu deklaruotu automobiliu „Volkswagen Transporter“, atvažiavo pas giminaičius, gyvenančius (duomenys neskelbtini), ten atsigėrė kavos, pakalbėjo ir apie 20.10 val. ketino važiuoti namo. Kai pati, jos vyras ir svainis E. R. atėjo prie jų automobilio, kurį buvo palikę požeminiame parkinge, ten sutiko vyriškį, kuris pradėjo juos kaltinti motorolerio vagyste. Kadangi pati nesuprato apie ką vyriškis kalba, pati savo vyro paklausė, kas čia vyksta. Vyras jai pasakė, kad jai būnant svečiuose pats buvo išėjęs į lauką ir į mikroautobusą pasikrovė šalia stovėjusį motorolerį. Paaiškino, kad jis galvojo, kad motoroleris yra niekieno nenaudojamas, nes buvo senas ir jau ne pirmą kartą matė, kad jis stovi toje pačioje vietoje. Ką jos vyras norėjo daryti su minėtu motoroleriu, nežino (b. l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. R. parodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. apie 18.00-19.00 val. pas juos į svečius atvažiavo svainis M. B. su žmona R. B. Kadangi kieme nebuvo laisvos vietos, jį su jo mikroautobusu įleido į požeminį parkingą, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis paliko automobilį laisvoje vietoje. Tada nuėjo pas jį į namus, kur atsigėrė kavos, pabendravo. Tuo metu M. B. buvo išėjęs į lauką parūkyti. Apie 20.00 val. svainis su savo žmona nutarė važiuoti mano. Pats ėjo kartu su jais, nes reikėjo atidaryti parkingo vartus. Kai priėjo prie (M. B.) automobilio, sutiko iš matymo pažįstamą kaimyną, kuris netoliese stato savo automobilį. Minėtas kaimynas pradėjo juos kaltinti, kad jie pavogė jo motorolerį, kuris dabar yra jo svainio mikroautobuse „Volkswagen Transporter“. M. B. dėl motorolerio kažką pasakė minėtam kaimynui, tačiau ką konkrečiai, neįsidėmėjo. Pats motorolerio svainio automobilyje nematė ir nežino, kaip jis ten atsidūrė. Greičiausiai M. B. pats jį įkrovė į automobilį, kai buvo išėjęs parūkyti. Ką M. B. ketino daryti su minėtu motoroleriu, nežino (b. l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d., patruliuojant su kolega vyriausiuoju patruliu E. S. (E. S.), apie 20.10 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas aptiko savo motorolerį patalpintą į „Volkswagen Transporter“ automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas T. D., kuris paaiškino, kad apie 20.00 val. pastebėjo, kad yra dingęs jo mopedas „Gillera Runner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjui apėjus visą garažą, jis savo mopedą rado automobilyje „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iškart pranešė policijai, kol laukė atvykstant policijos pareigūnų prie pranešėjo (T. D.) priėjo trys asmenys, t. y. M. B., E. R. ir R. B.. Jiems, t. y. policijos pareigūnams, M. B. paaiškino, kad su žmona R. B. atvyko automobiliu „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį į požeminį parkingą įleido E. R.. M. B. paliko minėtą savo automobilį parkinge ir su žmona nuėjo pas E. R.. Po kurio laiko M. B. vienas grįžo prie savo automobilio ir pastebėjęs stovintį mopedą, pagalvojo, kad šis niekam nepriklauso ir įsidėjo jį į savo automobilį. M. B. grįžo pas E. R. į butą, ten atsigėrė kavos ir po kurio laiko nusprendė vykti į namus. Atėję į parkingą visi trys minėti asmenys, pastebėjo, kad prie automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi T. D., kuris jiems paaiškino, kad jo mopedas yra automobilyje „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). T. D. parašė pareiškimą dėl vagystės, o E. R., R. B. ir M. B. buvo sulaikyti ir pristatyti į 1 PK tolimesniam aiškinimuisi dėl įvykio aplinkybių (b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. S. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas R. S. bei papildomai nurodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. savo tarnybiniame pranešime nurodė visus tris asmenis, kadangi šie visi trys tuo metu ir buvo įvykio vietoje. Vėliau, detaliau aiškinantis, paaiškėjo, kad M. B. vienas įsikėlė motorolerį į automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tam, kad visos aplinkybes būtų detaliau išsiaiškintos, visi trys minėti asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto 1 PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 29-30).
Byloje esančiose nuotraukose yra užfiksuota požeminio parkingo stovėjimo vieta Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); vieta prie įėjimo, kur stovėjo motoroleris; automobilis „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje esantis motoroleris „Gilera Runner“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11).
Byloje esančiame daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra motoroleris „Giler Runner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motoroleris yra raudonai pilkos spalvos su juodos spalvos sėdyne, ant vairo yra kairės pusės juodos spalvos veidrodėlis. Motorolerio diskai yra mėlynos spalvos. Ant rėmo apatinėje dalyje yra iškaltas numeris – (duomenys neskelbtini). Ant motorolerio sugadinimų žymių nėra. Prie apžiūros protokolo pridedamos nuotraukos (b. l. 22-23).
Pakvitavime nurodoma, kad motoroleris „Giler Runner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 7 d. grąžintas T. D. (b. l. 25).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį
Šioje byloje M. B. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas konstatuoja, jog šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika M. B. buvo inkriminuota visiškai pagrįstai. Tokią išvadą teismas daro remdamasis žemiau pateikiamais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, byloje nėra ginčo dėl to, jog M. B. 2018 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę pakrovė motorolerį „Giler Runner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 59), nukentėjusiojo parodymai (b. l. 3-4), liudytojų R. B., E. R., R. S., E. S. parodymai (b. l. 46, 39, 34, 29-30), byloje esančios nuotraukos (b. l. 9-11).
Pažymėtina tai, jog vagystės dalyku yra laikomas svetimas turtas, t. y. toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar nėra kitaip teisėtai jo valdomas ir yra kito asmens nuosavybė ar yra kitaip teisėtai valdomas kito asmens. Nukentėjusiojo parodymai (b. l. 3-4) patvirtina, kad motoroleris „Giler Runner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo brolio vardu, šiuo motoroleriu naudojasi pats nukentėjusysis, taigi motoroleris nėra M. B. nuosavybė, jis į šį motorolerį neturėjo jokių teisių. Nors kaltinamasis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 59) nurodė, kad manė, jog motoroleris yra niekeno, tačiau teismas pažymi, jog kiekvienas vidutiniškai protingas asmuo suvokia, jog motoroleris yra transporto priemonė, kuriai reikalinga teisinė registracija, todėl kiekvienam vidutiniškai protingam asmeniui būtų nelogiška manyti, jog toks turtas galėtų neturėti savininko. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad motoroleris buvo paliktas požeminėje stovėjimo aikštelėje, į kurią patekimas (tą patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai) yra apribotas, t. y. motoroleris buvo pastatytas tokioje erdvėje, kurioje ne tik yra užtikrinama galimybė palikti transporto priemonę, bet dėl riboto patekimo į minėtą aikštelę yra užtikrinamas ir jos saugumas. Taigi, iš visumos aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis suvokė, kad motoroleris Giler Runner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jam svetimas ir kitam asmeniui priklausantis turtas. Taip pat laikytina, kad kaltinamasis suprato, jog savindamasis jam nepriklausantį turtą jis gali padaryti turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui. Todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Pažymėtina, kad kaltinamasis neįgijo realios galimybės disponuoti motoroleriu. Motoroleris iš karto po įvykio buvo grąžintas nukentėjusiajam (b. l. 25), nukentėjusysis byloje ieškinio nepareiškė, nes nepatyrė turtinės žalos, taigi visi būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai nebuvo iki galo realizuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes konstatuoja, jog kaltinamasis pasikėsino pagrobti svetimą turtą - motorolerį „Giler Runner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį
Šioje byloje yra 2018-11-13 pasirašytas kaltinamojo M. B. ir nukentėjusiojo T. D. susitaikymo protokolas. BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas pažymi, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jokios žalos nusikalstama veika nebuvo padaryta. Kaltinamasis posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, jie pasirašė susitaikymo protokolą. Kaltinamasis yra 2011 m. spalio 25 d. sprendimu teistas Vokietijos Federacinės Respublikos teismo, tačiau paskirtos baudos vykdymas nutrauktas (b. l. 80), yra baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nebuvo sistemingi (b. l. 74-75), nedirba (b. l. 81). Teismo posėdžio metu kaltinamasis pasižadėjo daugiau nedaryti jokių nusikalstamų veikų.
Teismas daro išvadą, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis yra pagrindo manyti, kad M. B. daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Taip pat teismas pažymi, kad byloje nėra nustatytos BK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos aplinkybės, užkertančios kelią atleisti kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas konstatuoja, jog šiuo atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos aplinkybės ir yra pagrindas atleisti kaltinamąjį M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Svarstant ar konfiskuoti automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris, akivaizdu, buvo priemonė nusikalstamai veikai įvykdyti (išgabenti transporto priemonę), kartu ir palengvinti nusikalstamos veikos darymą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje pažymima, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-218-648/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-118-511/2018). Spręsdamas poveikio priemonių taikymo būtinumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą ir proporcingumo principą, t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis 2K-218-648/2018).
Teismas, atsižvelgdamas į jam suteiktą diskreciją, konstatuoja, jog šioje byloje nėra tikslinga taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis turi šeimą, nedirba, nurodė, jog jo sunki materialinė padėtis, automobilį pirko darbo funkcijoms vykdyti. Kita vertus, teismas pažymi, kad šioje byloje nėra pagrindo apskritai netaikyti kitokių, įskaitant ir finansinio pobūdžio, baudžiamojo poveikio priemonių, todėl skiria kaltinamajam M. B. BK 71 straipsnyje numatytą 10 MGL ( 500 EUR (10 MGL x 50 EUR)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant mažesnį už BK 71 straipsnyje nustatytą galimą skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (vidurkio dydis 65 MGL), kuri turi būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį, tačiau neilgesnį nei 3 metai. Teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam nustatomas 5 mėnesių terminas šiai įmokai sumokėti, įvertinus jo turtinę padėtį. Pažymėtina, jog M. B. yra darbingo amžiaus, nors ir nedirbantis, bet ateityje galintis kelti kvalifikaciją, įsidarbinti ir gauti pajamų, todėl nelaikytina, jog nurodyto dydžio finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcinga ir neadekvati priemonė. Teismo vertinimu, tokia įmoka, nors ir ne už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, tačiau teigiamai veiktų kaltinamojo asmenybę, motyvuotų nebenusikalsti. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negalėtų būti taikoma šiuo konkrečiu atveju.
Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Procesinė prievartos priemonė – laikinas visiškas nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) apribojimas (b. l. 66) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama galioti be pakeitimų, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Teismui išėjus į pasitarimų kambarį buvo gautas kaltinamojo M. B. prašymas perduoti jam saugoti automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), iki bus išspręstas atsakomybės klausimas, į kurį pritaikytas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, nes už automobilio saugojimą specialioje aikštelėje reikia mokėti, paros mokestis – 14 EUR, jo sunki turtinė padėtis. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, ypač apibūdinančias kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, jog yra pagrindas iki nuosprendis įsiteisės perduoti kaltinamajam M. B. saugoti automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), esantį Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus sandėliuose, Nemenčinės II kaime, Vilniaus r., į kurį pritaikytas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamąjį įspėjant pagal LR BK 246 straipsnį už turto, kuriam pritaikytas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, iššvaistymą arba paslėpimą (BPK 151 straipsnio 4 dalis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasikėsinusį padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju T. D. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-3681-1057/2018 nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).
Procesinę prievartos priemonę – laikiną visišką nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) apribojimą (b. l. 66) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti be pakeitimų, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti M. B. saugoti automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), esantį Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus sandėliuose, Nemenčinės II kaime, Vilniaus r., į kurį pritaikytas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti M. B. atsakomybę pagal LR baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už turto, kuriam pritaikytas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, iššvaistymą arba paslėpimą:
tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (LR BK 246 straipsnio 1 dalis). Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų (LR BK 246 straipsnio 2 dalis).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.