- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-732-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04251-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- UAB „ECAA Europe“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-732-267/2013
Teisėja Jarūnė Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04251-2013-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 31 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „ECAA Europe“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „ECAA Europe“ skundą dėl antstolio A. L. procesinių veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „ECAA Europe“ skunde, pateiktame antstoliui A. L. 2013-06-05, prašė panaikinti 2013-05-09 antstolio A. L. patvarkymą Nr. AN046685 ir ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 užtikrinimui areštuotų prekių (kilnojamojo turto) vertę nurodyti pagal pareiškėjo 2013-03-25 turimų atsargų lentelės Nr. 11 duomenis apie turimą kilnojamąjį turtą (prekes), joje nurodytomis prekių kainomis ir prekių kiekiais, o atsisakius tenkinti šį prašymą, iš antstolio lėšų skirti ekspertizę areštuoto kilnojamojo turto vertei nustatyti arba tai padaryti išieškotojo sąskaita. Nurodė, kad antstolio 2013-05-09 patvarkymai nepagrįsti, nes antstolis nurodė, jog reikalinga ekspertizė dėl 1429133,59 Lt prekių įvertinimo, tačiau 2013-04-12 patvarkymu areštavo prekių už mažiausiai 1701259,96 Lt sumą, iš patvarkymo teksto suprantama, kad antstolis turto vertintojų teiraujasi dėl viso areštuoto turto įvertinimo, tačiau nenurodo, kad areštuotos prekės pagal prekių grupes yra analogiškos ir iš esmės pakanka tik vos keliasdešimties prekių vertės nustatymo, kas kompleksiškai atspindėtų visų prekių grupių vertę už visą taikyto arešto sumą, teiravimasis privačių bendrovių, ar jos sutiktų ekspertizę atlikti savo lėšomis ir atidedant išlaidų apmokėjimą skolininkui iki turto realizavimo pabaigos yra akivaizdžiai nepatrauklus turto vertinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Nors patvarkymuose buvo nurodoma įmonėms kuo skubiau pateikti atsakymą ir informuoti antstolį, tačiau per 14 dienų antstoliui nepateiktas joks pasiūlymas arba gautas neigiamas atsakymas, apie ką pareiškėjas nėra informuotas.
Antstolis A. L. 2013-06-12 surašė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolio kontoroje buvo gautas skolininko prašymas skirti prekių (automobilių detalių) ekspertizę ir ekspertizės išlaidas padengti iš antstolio sąskaitos, o atsisakius tai atlikti – atleisti skolininką nuo ekspertizės kainos sumokėjimo arba, atsižvelgus į pareiškėjo turtinę padėtį, atidėti ekspertizės išlaidų mokėjimą iki skolininko turto realizavimo pabaigos. Kadangi pareiškėjas atsisakė apmokėti ekspertizės išlaidas antstolis 2013-05-09 patvarkymais dėl informacijos pateikimo kreipėsi į ekspertizes atliekančias įmones su prašymu informuoti antstolį, ar sutinkama atlikti kilnojamojo turto ekspertizę bei atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, taip pat informuoti apie preliminarią būsimos ekspertizės kainą, o 2013-05-09 patvarkymu Nr. AN046685 skolininko prašymas skirti ekspertizę buvo patenkintas iš dalies, atidedant ekspertizės paskyrimą iki bus gauti atsakymai į antstolio patvarkymą iš ekspertizes atliekančių įmonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013-07-03 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas nurodė, kad antstolis 2013-05-09 patvarkymu Nr. A046685 neatmetė skolininko prašymo skirti areštuotų prekių ekspertizę, tik pasisakė, kad skolininkas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą, arba pateikti įrodymus, kad ekspertizės apmokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jos atleisti, taip kaip numato LR CPK 682 str. 4 d. Iš 2013-05-09 patvarkymo teksto galima suprasti, kad antstolis nesutiko apmokėti už ekspertizės atlikimą iš savo sąskaitos. Antstolis patvarkyme netenkinti skundo nurodė, kad jam nekilo jokių abejonių dėl areštuoto turto vertės, todėl jis savo iniciatyva ir lėšomis ekspertizės neskyrė, tačiau kreipėsi į turto vertintojus dėl tokios ekspertizės atlikimo galimumo ir ekspertizės išlaidų apmokėjimo atidėjimo skolininkui iki turto realizavimo pabaigos. Teismas konstatavo, kad panaikinus 2013-05-09 patvarkymą Nr. AN046685, kuriuo antstolis tik atidėjo ekspertizės paskyrimo klausimo išsprendimą iki bus gauti atsakymai iš turto vertinimą atliekančių įmonių, tačiau neatsisakė jos skirti, nekils jokių teisinių pasekmių, nes dėl informacijos pateikimo priimti atskiri antstolio patvarkymai, šių patvarkymų pareiškėja neskundžia ir jie yra vykdomi. Teismas taip pat nurodė, kad 2013-04-12 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės pareiškėja teismui skundė 2013-05-13, skundas išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-4416-883/2013. Kadangi dėl 2013-04-12 antstolio patvarkymo yra pasisakyta atskirame pareiškėjos skunde ir skundas išnagrinėtas kitoje byloje, teismas dėl pareiškėjos turto įkainojimo tinkamumo ir kitų skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su įkainojimu, nebepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-03 nutartį, priimti naują nutartį – pareiškėjos UAB „ECAA Europe“ 2013-05-29 skundą Nr. 13/03-EC-S5 tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pareiškėja mano, kad teismas visiškai ignoravo faktą ir pareiškėjos skunde pateiktus argumentus, kad antstolis vykdymo veiksmus paprasčiausiai imitavo, kadangi antstolis atliko akivaizdžiai fiktyvią apklausą, išsiuntinėdamas neproporcingas ir nerealias sąlygas numatančius pasiūlymus turto vertinimo bendrovėms, nes teiravimasis privačių bendrovių ar jos sutiktų ekspertizę atlikti savo lėšomis ir dar net atidėtų išlaidų apmokėjimą skolininkui iki turto realizavimo pabaigos yra akivaizdžiai nepatrauklus turto vertinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nepagrįstai nesureikšmino ir nevertino to, kad prekių sąraše turto vertė visiškai neatitinka tikrovės ir skolininko buhalterinės apskaitos, kurioje nurodyta faktinė prekių kaina (ji nurodyta pareiškėjo 2013 m. kovo 25 d. atsargų lentelėje Nr. 11), bei realių rinkos kainų. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą Nr. 13/03-EC-S5 pernelyg siaurai tapatino tik su antstolio konkrečiu veiksmu dėl prašymo skirti ekspertizę aprašyto pareiškėjos turto vertei nustatyti ir visiškai ignoravo tai, kad skundas buvo paduotas tiek dėl antstolio 2013-05-09 patvarkymo panaikinimo, tiek dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir būtinybės teisingai nustatyti prekių vertę pagal pareiškėjos pateiktus duomenis.Mano, kad teismo nutarties nepagrįstumą patvirtina tai, kad Šiaulių apylinkės teismas šioje civilinėje byloje ne tik, kad neišsprendė, tačiau dėl aprašyto pareiškėjos turto (automobilių detalių – prekių) vertės net apskritai nepasisakė, nors tai privalėjo padaryti vien dėl pateikto pareiškėjos skundo turinio ir skundo reikalavimų. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-4416-883/2013 2013-06-14 nutartimi teismas įpareigojo vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00335 antstolį naujai sudaryti turto aprašą ir įvertinti aprašytą turtą rinkos kainomis – neeliminuoja fakto, kad šiuo metu antstolis neteisėtai, viršydamas savo įgaliojimus nepagrįstai įvertino ir aprašė pareiškėjos turtą, taip pat atsisako skirti turto įkainojimo ekspertizę.Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad antstolis priėmė dar ir 2013-06-27, 2013-06-28 ir 2013-07-02 patvarkymus, kuriais tik ateityje bus keičiamas turto aprašas, prekių kaina vėl nustatyta ne rinkos, tačiau vėl pagal kartu su 2013-04-12 patvarkymu pridėtuose prieduose (išieškotojo lentelėse) nustatytas prekių įsigijimo kainas Kinijos Liaudies Respublikoje esančiose gamyklose.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jei skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo, o įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimų antstoliui skirti areštuoto turto vertės ekspertizę, nes, pasak pareiškėjos, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolio areštuoto turto vertė yra didesnė nei laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytas arešto mastas.
Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. CPK 675 str. 3 d. numato, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, sudaro areštuojamo turto aprašą. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Vis dėlto, CPK 682 str. 2 d. sukonkretina ekspertizės skyrimo tvarką ir nurodo, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl būtinumo skirti ekspertizę. Kaip matyti iš antstolio priimto patvarkymo, antstolis juo ne atsisakė skirti ekspertizę, bet atidėjo ekspertizės skyrimo klausimą iki paaiškės galima ekspertizės kaina. Pažymėtina, kad toks antstolio veiksmas, pareiškėjai nesutikus apmokėti ekspertizės išlaidų, iš esmės laikytinas teisėtu ir neperžengiančiu antstoliui suteiktų įgaliojimų ribų. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad šioje byloje nevykdomas skolininko turto realizavimas, o tik vykdomas teismo procesinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio reikalavimams užtikrinti.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad kitoje civilinėje byloje nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis yra įpareigotas dalyvaujant skolininko UAB „ECAA Europe“ atstovui ar atsakingam darbuotojui, sudaryti turto aprašą, aprašant skolininkui UAB „ECAA Europe“ priklausantį kilnojamąjį turtą, įvertinti visą aprašytą turtą rinkos kainomis (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4416-883/2013, nutartis įsiteisėjo 2013-09-10 Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-675-372/2013). Todėl esant teismo įpareigojimui antstoliui iš naujo nustatyti areštuotų daiktų turto vertę, ekspertizės skyrimas pagal pareiškėjos 2013-05-29 skundą netenka prasmės, o antstoliui įvykdžius teismo įpareigojimus ir paaiškėjus, kad areštuojamo turto vertė didesnė nei nurodyta reikalavimo, kurio įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, suma, antstolis privalės nustatyti tinkamą areštui turtą (CPK 675 str. 2 d., 677 str. 2 d.).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nenagrinėtini pareiškėjos skundo argumentai dėl prekių vertės pagal 2013-04-12 antstolio patvarkymą, nes jau minėta įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4416-883/2013 yra pasisakyta dėl 2013-04-12 patvarkymo teisėtumo, dėl antstolio veiksmų minėtu patvarkymu nustatant areštuoto turto vertę ir kt.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina ir pareiškėjos atskirojo argumentų dėl po skundžiamo patvarkymo priėmimo dienos antstolio atliekamų veiksmų, nes jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui, be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tolimesni antstolio veiksmai yra apskųsti Šiaulių apylinkės teismui ir nagrinėjami kitose civilinėse bylose.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.