Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2014-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-380-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
1A-363-380-2014
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00975-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
M. S.
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-363-380/2014Teisėja R. Laurinonienė Proceso Nr. 1-85-1-00975-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Savinijaus Katausko, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,nuteistajam M. S., jo gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 m., pagal BK 259 str. 2 d. – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 m. laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-10-04 iki 2013-10-05 imtinai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, ir jas pardavė, bei neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2013 m. spalio 2 d., apie 18 val. 20 min., aikštelėje prie parduotuvės, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš T. G. įgijo 5,414 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), po to parsigabenęs laikė šią narkotinę medžiagą namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 3 d., apie 21 val. 40 min., dalį neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos, tai yra 1,159 g, aikštelėje prie parduotuvės, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 litų pardavė D. Z.. Likusią dalį, tai yra 4,255 gramo narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), dalį kurios – 4,096 g laikė, turėdamas tikslą jas vėliau parduoti, o kitą dalį – 0,159 g laikė, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, kol 2013 m. spalio 4 d., 9 val. 30 min., kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti, skiriant bausmę pagal BK 260 str. 1 d., pritaikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, papasakojo sąžiningai ir nuosekliai visas aplinkybes apie savo nusikalstamus veiksmus, pripažino savo kaltę. Tik tikrinant ir tiriant duotus parodymus buvo išsiaiškinti nusikaltimai ir nustatytos aplinkybės, kurioms esant nusikaltimai buvo padaryti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, ką pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybe ir paskyrė minimalią bausmę. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti klausimą ar paskirta bausmė atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Apeliantas nusikalstamą veiką padarė 2013 m. spalio 3 d., t. y. būdamas 21 metų amžiaus, mokėsi (duomenys neskelbtini) rajono profesinio rengimo centre, kur įgijo statybininko-apdailininko specialybę. Darbo nenusirado, nes neturi darbinės praktikos. Į nusikalstamą veiką pakliuvo dėl gyvenimiškos patirties ir supratimo stokos. Kai T. G. pasiūlė pirkti hašišo, apeliantui buvo įdomu pabandyti parūkyti. Vėliau, kai T. G. pasiūlė tokį verslą, dėl naivumo ir nesupratimo, nepagalvojo kokios bus pasekmės. Teigia, kad nesuprato, jog daro sunkų nusikaltimą. Tik tuo metu, kai buvo policijos pareigūnų sulaikytas ir uždarytas į areštinę, jam buvo išaiškinta, ką jis padarė ir kokia atsakomybė jo laukia. Tik tuomet suprato savo elgesio pasekmes ir ką jis padarė. Nuo sulaikymo momento, apeliantas netrukdė policijos pareigūnams ištirti nusikaltimą, padėjo savo nuosekliais parodymais apklausose ir parodymų patikrinimo vietose. Supratęs ką padarė, norėjo padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl nieko neslėpė ir nenutylėjo, o priešingai nuoširdžiai gailisi dėl savo nesuvokimo. Mano, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos jo jaunas amžius, teisinių žinių ir gyvenimiškos patirties stoka. Šiuo metu gavo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba tekstilės dažymo, impregnavimo ir džiovinimo mašinų operatoriaus pareigose. Darbo sutartis yra terminuota, t. y. iki užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo. Darbdavio atstovai pažadėjo, jog atlikus šį užsakymą, svarstys galimybę apeliantą palikti dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį. Nors deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pas mamą D. S., tačiau gyvena (duomenys neskelbtini), pas močiutę O. S., kuri yra senyvo amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir neįgali, todėl viena gyventi negali. Jis prižiūri močiutę, padeda buities darbuose. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principui, nes apeliantas yra pasimokęs iš savo klaidos, pažada jokių nusikalstamų veikų ateityje nedaryti.

Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nuosp­ren­dy­je ne­ga­li bū­ti for­mu­luo­čių, liu­di­jan­čių apie dar ne­nu­teis­tų, nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ne­at­leis­tų ir to­je by­lo­je ne­tei­sia­mų as­me­nų kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad M. S. 2013 m. spalio 2 d., apie 18 val. 20 min., aikštelėje prie parduotuvės, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš T. G. įgijo 5,414 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Tačiau T. G. dėl šios veikos nebuvo nuteistas, o ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, todėl aprašant nusikalstamą veiką jo pavardė negali būti minima. Nuosprendžio aprašomoji dalis turi būti keičiama, pašalinama, aprašant nusikalstamą veiką, nepagrįstai minimas T. G., nurodant, kad M. S. 2013 m. spalio 2 d., apie 18 val. 20 min., aikštelėje prie parduotuvės, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš asmens, kurio byla išskirta įgijo 5,414 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Apylinkės teismas pagrįstai M. S. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija. M. S. skundžia nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, nurodo, kad ji yra per griežta ir prašo pritaikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendis keistinas dėl nuteistajam M. S. neteisingai paskirtos bausmės.

Teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismas, spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, švelnesnė bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo nustatyta viena M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. savo kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Teismas skirdamas bausmę, privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). M. S. teismas paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo, t. y. minimalų bausmės dydį. M. S. teisiamas pirmą kartą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tekstilės dažymo, impregnavimo ir džiovinimo mašinų operatoriaus pareigose, gyvena su močiute, kuri yra neįgali, todėl ją prižiūri ir jai padeda. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. M. S. nusikaltimą padarė būdamas 21 metų, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, pripažino savo kaltę, jo prisipažinimas padėjo greičiau ištirti bylą. Iš M. S. parodymų matyti, kad buvo įsigijęs narkotines medžiagas – kanapes savo reikmėm, laikė namuose, dalį narkotinės medžiagos pardavė savo buvusiam klasiokui D. Z.. Likusią dalį laikė savo gyvenamojoje vietoje, kurios dalį norėjo parduoti.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, apsprendžiantis nusikalstamos veikos kvalifikavimą, yra vertinamasis požymis, kurį konstatuojant būtina vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Pagal minėtas rekomendacijas nedideliu narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) kiekiu reikia laikyti ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos. M. S. neteisėtai disponavo 5,414 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), šis kiekis nežymiai viršija minėtose rekomendacijose nurodyto šių medžiagų nedidelį kiekį. Pardavė šių medžiagų tik nedidelę dalį 1,159 g. Be to dalį šių medžiagų įsigijo neturėdamas tikslo parduoti. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. S. padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant tik laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje, aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl teisėjų kolegija mano, kad M. S. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimas.

Skundžiamu nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 40 parų areštu. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta, tačiau atitinka baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nustatytas ribas. Pirmosios instancijos teismas nustatė M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino, kad M. S. teisiamas pirmą kartą, yra baustas administracine tvarka ir paskyrė beveik maksimalią arešto bausmę. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skirtina nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas skirdamas M. S. arešto bausmę savo sprendimo nemotyvavo, nesvarstė galimybės pirmą kartą teisimam asmeniui skirti kitą sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi M. S. asmenybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, yra jauno amžiaus, dirba, prižiūri močiutę, kuri yra neįgali, ir padeda jai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, keičia ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą arešto bausmę ir skiria laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti:

M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigoti visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigoti visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigoti visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-10-04 iki 2014-10-05, t. y., vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant, kad M. S. iš asmens, kurio byla išskirta įgijo 5,414 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Savinijus KatauskasDalius Jocys