- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e1-1126-737/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- S. V.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-50481-20, kurioje
S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dal – 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį išdirbant po 15 valandų visuomenės labui, 2019 m. vasario 13 d. atlikęs bausmę;
2) 2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 48 MGL (2400 Eur) bauda, nustatant ją sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2019 m. rugpjūčio 18 d.), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. V. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius (nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. vasario 17 d.), paskirtą 2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pripažinus jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kai 2019 m. gruodžio 19 d. Probacijos tarnyboje pasirašytinai įspėtas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, priežiūros vykdymo laikotarpiu – sistemingai pažeidinėjo šį draudimą, vairavo transporto priemones, tai yra 2020 m. gegužės 5 d. apie 09:30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, buvo įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmių, pakartotinai, 2020 m. gruodžio 6 d. apie 09:45 val., Jonavos rajone, kelyje A6, 30 kilometre vairavo transporto priemonę automobilį – (duomenys neskelbtini).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tikslintina prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinime nurodyta aplinkybė, jog uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius buvo paskirta 2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, kadangi minėta baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta 2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu (b. l. 53-56).
Kaltinamasis S. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2019 m. spalio 11 d. buvo pripažintus kaltu dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Jam buvo paskirta 2400 eurų bauda bei uždrausta vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metams 6 (šešis) mėnesius. 2019 m. gruodžio 19 d. jis buvo nuvykęs į Probacijos tarnybą, kurioje buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Nepaisant to, 2020 m. gegužės 5 d. jis vairavo transporto priemonę. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve į kaimą pas savo mamą, vežė baldus. Jis minėtą automobilį pasiskolino iš savo pažįstamo, tai buvo mikroautobusiukas, kadangi jam reikėjo parvežti nemažus baldus. Jam bevažiuojant jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jie patikrino dokumentus ir surašė jam administracinį protokolą, kadangi jo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas, nebuvo praėjęs techninės apžiūros, bei nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka. Jam buvo paskirta 50 eurų bauda. Po šio įvykio su juo buvo susisiekusi pareigūnė iš Probacijos tarnybos ir įspėjo jį dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo. Tačiau 2020 m. gruodžio 6 d. jis vėl vairavo transporto priemonę. Važiavo į kaimą, kadangi turėjo darbininkams nuvežti benziną, tepalus, grandines pjūklams, kadangi jie jo kaime pjovė mišką. Jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai patikrinę jo dokumentus nustatė, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pareigūnai nurodė, kad jis paliktų transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje. Vėliau jo automobilį atvyko paimti jo draugas. Po šio įvyko su juo taip pat vėl susisiekė pareigūnė iš Probacijos tarnybos, paklausė ar jis tikrai ir vėl vairavo transporto priemonę, jis pareigūnei nurodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis žino ir supranta, kad jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones, bet kodėl taip pasielgdavo paaiškinti negali. Gailisi, kad taip kvailai elgėsi (b. l. 70-72, 79-80).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu nustatyta, kad S. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokia teisę įgyti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo (2019 m. rugpjūčio 18 d.) (b. l. 53-56).
Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu nustatyta, kad 2020 m. sausio 30 d. S. V. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis (b. l. 8-9).
Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad S. V. 2020 m. gegužės 9 d. 9 val. 30 min. vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat vairuojama transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsniai – 415 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis, 415 straipsnio 2 dalis. Paskirta 50 eurų bauda, sumokėta 2020 m. gegužės 5 d. (b. l. 57-59).
2020 m. gruodžio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. V. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 6 d. apie 09 val. 45 min., Jonavos rajone, kelyje A6, 30 kilometre pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė sustabdyti ir sustabdė (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. V., kuriam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonę (b. l. 11).
2021 m. vasario 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pranešimu dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad pagal 2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį 3000 Eur konfiskacija buvo įvykdyta. 2400 Eur baudos sumokėjimo terminas nustatytas dvejiems metams, t. y. iki 2021 m. lapkričio 11 d. Informacijos apie baudos mokėjimą nėra (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 yra išaiškinusi, kad šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį, kadangi jis suprasdamas ir suvokdamas, kad 2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono nuosprendžiu jam buvo atimta speciali teisė – teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, 2020 m. gegužės 5 d. apie 09 val. 30 min. ir 2020 m. gruodžio 6 d. apie 09 val. 45 min., vairavo transporto priemonę nepaisydamas jam skirtos specialiosios teisės atėmimo. Ta aplinkybė, jog S. V. automobilį vairavo net du kartus rodo jo veikos sistemingumą ir aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be to, vertintina ir tai, jog tiek dėl vairavimo 2020 m. gegužės 5 d., tiek dėl 2020 m. gruodžio 6 d., S. V. nebuvo nubaustas administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo kai tokia teisė jam yra sustabdyta. Taip pat kaltinamasis nepateikė jokių svarbių ir pateisinančių tokį elgesį priežasčių. Taigi, kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina tarnybiniame pranešime, išrašuose užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga, todėl jo kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, įrodyta visiškai.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais. Taip prašo esant galimybei baudą sumokėti dalimis (b. l. 87-89),
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta. Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. V. teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 46-49, 50-56), baustas administracine tvarka (b. l. 57-59). VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Pirminės sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 63).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam S. V. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bauda vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pridedant visą 2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalį.
Kaltinamasis prašo jam paskirtą baudą išdėstyti dalimis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti mokėjimus, tačiau BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nustatyti baudos sumokėjimo terminą. Įvertinus S. V. charakterizuojančias aplinkybes, jo materialinę padėtį, subendrintos galutinės baudos dydį bei tai, kad 2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirtą 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą jis buvo įpareigotas sumokėti iki 2021 m. lapkričio 1 d., teismas nustato 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Kaltinamajam išaiškintina, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
S. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir nuteisti jį 45 MGL (2250 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. V. 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos visiškai pridėti 2019 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos 48 MGL (2400 Eur) baudos dalį ir paskirti S. V. galutinę subendrintą 78 MGL (3900 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti S. V., kad paskirtą galutinę 78 MGL (3900 Eur) dydžio baudą jis turi sumokėti per 1 (vienerius) metus ir 5 (penkis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.