Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo veiksmais laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. balandžio 22 d. jį kalinant Pravieniškių PN-AK 3 – iame sektoriuje, kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

Atsakovo atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. balandžio 25 d. šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. balandžio 22 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK siejo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, pažeidimu.

Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias gyvenamąsias patalpas: laikotarpiu nuo 2015-04-26 iki 2015-11-25 į 11 būrio 7 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 34,82 kv. m. ir kurioje yra 11 miegamų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,16 kv. m. ploto, laikotarpiu nuo 2015-11-25 iki 2016-05-11 į 10 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 17,9 kv. m. ir kurioje yra 5 miegamos vietos, todėl pareiškėjui teko 3,58 kv. m. ploto, laikotarpiu nuo 2016-05-11 iki 2016-05-27 į 3 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 87,01 kv. m. ir kurioje yra 28 miegamos vietos, todėl pareiškėjui teko 3,10 kv. m. ploto, laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2016-12-09 į 4 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 33,57 kv. m. ir kurioje yra 10 miegamų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,35 kv. m. ploto, laikotarpiu nuo 2016-12-09 iki 2018-04-22 į 6 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 52,40 kv. m. ir kurioje yra 16 miegamų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,27 kv. m. ploto (I tomas b. l. 40, b. l. 41-43). Pareiškėjas prie skundo pateikė 6 būrio 3 gyvenamosios patalpos planą, kuriame nurodytas įrengtų miegamųjų vietų skaičius ( I tomas b.l. 18) bei Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos raštą, kuriame nurodytas atitinkamų būrių, į kuriuos buvo paskirtas pareiškėjas, plotas (I tomas b. l. 22). Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo ir atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš netinkamo vėdinimo, žemos oro temperatūros, prasto apšvietimo, avarinės kamerų tipo patalpų būklės, drėgmės, buitinių parazitų veisimosi, pasenusių, sukiužusių ir netinkamų naudoti lovų.

Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 26 punkte numatyta, oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti 18-22 oC, šiltuoju – 18-22 oC, santykinės oro drėgmės koeficientas šaltuoju metų laiku turi būti 35-60 %, šiltuoju – 35 -65 %. Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 28 oC, santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Abejose Higienos normose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigose neturi būti kenkėjų ir buitinių parazitų, taip pat turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovas nurodo, kad pataisos namai užtikrina tinkamą visų patalpų techninę būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami, inventorius yra atnaujinamas pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno nuteistasis vėdinimas per atvirus langus ir ventiliacines angas (I tomas b. l. 41-43), kas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018-03-16 raštą Nr. (2-22 4.80)2-10867, kuris patvirtina, kad siekiant įvertinti faktinių aplinkybių pagrįstumą pareiškėjo skunde, buvo atlikta valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau – Operatyvioji kontrolė), kurios metu buvo atliktas patikrinimas 3 sektoriaus 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje (I tomas, b.l. 19-20).

Operatyvios kontrolės metu nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 6 būrio pastatas yra senas, senai renovuotas, tačiau nenustatyta, kad pastatas būtų avarinės būklės arba netinkamas gyventi. Jame įrengta natūrali ventiliacija varstomais langais. Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje yra varstomas langas, kuris atsidaro, todėl sudarytos sąlygos gyvenamąsias patalpas išsivėdinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, pats pareiškėjas tokios aplinkybės nenurodo. Operatyvios kontrolės patikrinimo metu buvo atlikti patalpų oro temperatūros bei santykinės drėgmės matavimai ir vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių tyrimų poskyrio Šiluminės aplinkos tyrimo protokolu Nr. F-M-125/2018 nustatyta, kad 3 sektoriaus 6 būrio 3 gyvenamosios patalpos (2 miegamoji vieta) oro temperatūra buvo 19,1/19,2 oC, santykinė oro drėgmė buvo 49,4/48,3 %. Ant sienų ar lubų vizualiai matomo pelėsio nerasta (I tomas, b.l. 19-20). Taigi pažeidimų nenustatyta, tai patvirtina ir atsakovo atstovo pateikta pažyma (I tomas, b.l. 41-43). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamo šildymo būtų kreipęsis į Ūkio skyrių, todėl pareiškėjo argumentai dėl pastato avarinės būklės, didelės drėgmės, žemos patalpų oro temperatūros bei netinkamo vėdinimo atmestini.

Tuo tarpu, Operatyvios kontrolės patikrinimo metu, atlikus operatyvinę kontrolę 3 sektoriaus 6 būrio 3 gyvenamosios patalpos (2 miegamoji vieta), buvo nustatytas pažeidimas, dirbtinės apšvietos vertė 45 lx (I tomas, b. l. 19-20). Pareiškėjas teismui pateikė išrašus iš medicininių dokumentų (I tomas, b. l. 11-12), juose užfiksuoti duomenys apie blogėjančią pareiškėjo regą. Atsakovo teismui pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas dėl regėjimo sutrikimų į Sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi penkis kartus, jam buvo paskirti vizitai bei gydymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini pagrįstais.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo buitinių parazitų, blakių ir tarakonų.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 20 punkte.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Dezinfa“ 2014-11-18, nuo 2016-11-23 sudaryta sutartis su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (I tomas b. l. 44-46, b. l. 48-51). Iš teismui pateiktų darbų atlikimo aktų (I tomas, b. l. 52-56) bei Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (I tomas, b. l. 57-76) matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos: 2016-03-24 (aptikti tarakonai, blakės) (I tomas, b.l. 61), 2016-02-10 (aptiktos blakės) (I tomas b.l. 63), 2016-01-26 (aptiktos blakės) (I tomas b.l. 65), 2016-01-06 (aptiktos blakės) (I tomas b. l. 66), 2016-03-24 (aptikti tarakonai) (I tomas b.l. 67), 2016-08-17 (aptikti tarakonai, blakės) (I tomas b.l. 68), 2015-06-02 (aptikti tarakonai) (I tomas b.l. 70).

Pareiškėjas pateikė teismui išrašą iš medicinių dokumentų, kad dėl blakių sukandžiojimų kreipėsi 2016-07-11 ir 2016-08-09, nustatyti paraudimai ir skirtas gydymas (I tomas b. l. 10). Atsakovo atstovo pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad medicininėje kortelėje yra atžymų, jog pareiškėjas kreipėsi dėl blakių sukandžiojimų du kartus (I tomas b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini pagrįstais.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, sanitarinio mazgo patalpose trūko klozetų bei kriauklių rankoms nusiplauti, dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu. Tualetas neatskirtas nuo prausyklos, nebuvo šilto vandens, taip pat nebuvo jokių galimybių išsiplauti drabužius ir juos išsidžiovinti.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos), buvo nurodyta, kad tualete turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, praustuvę – dešimčiai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Aprūpinimo normų redakcijoje numatyta 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų, praustuvė – 15 nuteistųjų.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punktą, dušinėse, skalbyklose turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 18 punkte.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 5.9. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiama batų ir drabužių džiovykla.

Atsakovo atstovas teismui pateikė duomenis (I tomas, b.l. 41-43), kad 10-11 būriuose įrengta 10 klozetų, 14 praustuvių, 3 būryje įrengti 3 klozetai, 3 pisuarai ir 3 praustuvės, 4 būryje įrengti 3 klozetai, 3 unitazai, 8 praustuvės, 6 būryje įrengti 5 klozetai, 1 unitazas ir 9 praustuvės. Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų, kiek nuteistųjų buvo atitinkamuose būriuose ginčui aktualiu laikotarpiu.

Atsakovo atstovo pateikta teismui pažyma, kad bendroje sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (I tomas, b.l. 41-43). Būtinybės atskirti tualetus nuo prausyklų teisės aktai nenumato.

Atsakovo atstovo pateikta pažyma (I tomas, b.l. 41-43) patvirtina, kad 3-ame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, tačiau ši pažyma neįrodo, kad batų ir drabužių džiovykla buvo įrengta būtent ginčo būriuose ( 11,10,6,4 ir 3 būriuose).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Pravieniškių PN-AK neužtikrino kokybiško maisto tiekimo, buvo tiekiamos akivaizdžiai mažos porcijos, trūko mėsos, daržovių. Nebuvo evakuacinių išėjimų, gesintuvų.

Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad patalpų būklė bloga, kriauklė prausimuisi buvo sulūžusi, o pastato mūro lauko siena nutrupėjusi.

Pareiškėjo argumentai, jog tose pačiose gyvenamosiose patalpose buvo įrengtas rentgeno kabinetas, kuris kenkė jo sveikatai atmestini, kadangi pagal pačio pareiškėjo pateiktus bylos duomenis Įstaigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas. Patikrinimo metu buvo atlikti matavimai 3, 5 ir 6 būrių patalpose bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvietos nepatiria (I tomas, b. l. 19-20).