Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

1. Kaltinamasis K. Š. apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. gruodžio 21 d., 23.27 val., internetinėje platformoje „(duomenys neskelbtini)“ iš anketos, kurią buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, parašė nukentėjusiajai E. R. į asmeninę „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, pateikdamas melagingą informaciją apie tai, kad gali nuvežti siuntą į (duomenys neskelbtini) ir turėdamas išankstinę tyčią apgaulę įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajai E. R. esant apgaulės įtakoje ir susitarus dėl siuntos perdavimo, 2023 m. gruodžio 27 d., apie 12.34 val., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) perdavė siuntą, tai yra penkias dėžes, kuriuose buvo: moteriška striukė, kurios vertė 25,00 eurai, rankinukas, kurio vertė 25,00 eurai, šalikas, kurio vertė 10,00 eurų, gertuvė, kurios vertė, 5,00 eurai, suknelė, kurios vertė 10,00 eurų, nauji vaikiški rūbai, kurių vertė 25,00 eurai, vaikiški žaislai, 3 vnt., kurio vieneto vertė 10,00 eurų, varškės, 2 pakeliai, kurių vertė 8,00 eurai, dešra ir šoninė, kurių vertė 14,00 eurų, dėžė saldainių, kurios vertė 40,00 eurų, vaikiškos košės, kurių vertė, 10,00 eurų, vaikiška antklodė, kurios vertė 10,00 eurų, vaikiškas kombinzonas, kurio vertė 25,00 eurai, vaikiškas grojantis žaislas, kurio vertė 15,00 eurų, bendra daiktų vertė 252,00 eurai, bei už neva pervežimo paslaugą sumokėjo 230,00 eurų, tokiu būdu, jis tyčia, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajai E. R. priklausantį turtą – 482,00 eurus.

2. Kaltinamasis K. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios.

2.1. Kaltinamasis paaiškino, jog viskas prasidėjo nuo to, kad per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ parašė E., jog gali nuvežti pastarosios siuntą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jie susitarė susitikimo datą, susitiko degalinėje, bet daiktus paėmė ne toje vietoje, o važiavo prie bankomato, nes E. R. reikėjo pasiimti pinigų. Pastaroji jam padavė 5 dėžes ir maišiuką bei 230 eurų grynaisiais pinigais. Po to jam grįžus į (duomenys neskelbtini) ir gavus autobusiuką, šis sugedo ir nebebuvo galimybės tų daiktų nuvežti į (duomenys neskelbtini), o jis pats išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl tos dėžės kelis mėnesius stovėjo pas jo močiutę. Paskui nukentėjusioji parašė pareiškimą, policijos pareigūnai atvažiavo, jį apklausė ir jis visas dėžes grąžino, nei viena jų nebuvo išplėšta – jis pareigūnams jas padavė tokios būklės, kokios jos jam buvo paduotos. Pas jį liko E. paduota pinigų suma, bet jis neturėjo kaip grąžinti tų pinigų, negalėjo nei dirbti, nei eiti į bankus, kadangi iš jo buvo paimtas pasas. Viskas įvyko pernai gruodžio mėnesį. Jis parašė žinutę E. R., nes pastaroji internete buvo įkėlusi skelbimą, kad ieško asmenų, kurie nuvežtų daiktus į (duomenys neskelbtini). Jo „(duomenys neskelbtini)“ anketa vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, su nukentėjusiąja susirašinėjo per programėlę „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu jis buvo nepilnametis. Tai nebuvo vienetinis atvejis, kad vežtų daiktus į užsienį, kadangi jis dažnai važinėjo pas mamą į (duomenys neskelbtini), tai važiuodamas pas mamą, pasiimdavo nuvežti daiktų. Jis važinėjo kartu su draugais, bet kas su juo važiavo šiuo atveju, nepasakys, nes tas draugas prašė neatskleisti jo vardo ir pavardės. Dabar jau keturis mėnesius jis nieko nebedaro. Anksčiau taip pat yra buvę atvejų, kad nepristatytų siuntų, kai sugesdavo autobusiukai, kuriuos nuomojo. Seniau jo draugas turėdavo individualią veiklą ir veždavo žmones į (duomenys neskelbtini) oro uostą, tai todėl sugalvojo savo paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ pavadinti „(duomenys neskelbtini)“, kelti skelbimus ir padėti surasti žmones. Kai susisiekė su nukentėjusiąja E. R., jos paklausė, ar dar reikia nuvežti daiktus, tai pastaroji po kelių dienų su juo susisiekė, nurodė, jog dar reikia daiktus nuvežti į (duomenys neskelbtini). Tuomet jie susitarė susitikti už maždaug 7 km nuo (duomenys neskelbtini). Jeigu neklysta, į (duomenys neskelbtini) reikėjo nuvežti vaikų daiktus, kurie buvo dėžėse, o vienos dėžės nuvežimas kainavo 50 eurų. Buvo paduotos 5 dėžės ir jų nuvežimo kaina gavosi 230 eurų. Nežino, kodėl dėžės buvo paduotos ne namuose – jis tiesiog pasakė E., kad gaili atvažiuoti iki (duomenys neskelbtini). Jeigu jis būtų norėjęs vogti, tai nebūtų vogęs degalinėje prie kamerų, o būtų nuvažiavęs į pamiškę, ten pasiėmęs daiktus ir dingęs. Tas asmuo, su kuriuo atvažiavo paimti dėžių, jam padėdavo išvežioti daiktus po visą (duomenys neskelbtini). Dėžes iš nukentėjusiosios jie pasiėmė ne degalinėje, o prie bankomato, kadangi susitikus degalinėje, E. jam norėjo paduoti 50 eurų, tačiau jis jai pasakė, jog vienos dėžės nuvežimas kainuoja 50 eurų, todėl nuvažiavo prie bankomato, E. pasiėmė pinigų ir ten jam viską padavė. Paėmę iš nukentėjusiosios dėžes, išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur turėjo pasiimti autobusiuką, susikrauti daiktus ir 2-3 dienų bėgyje išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) jie buvo atvažiavę lengvuoju automobiliu „Opel Zafyra“. Jis turėjo E. R. telefono numerį, adresą, kuriuo reikėjo pristatyti daiktus, ir pastarosios dukros kontaktus. Jis E. sakė, kad nuo išvažiavimo daiktus pristatys per parą laiko, o išvažiuos 2-3 dienų bėgyje. Kai nepavyko išvažiuoti, apie tai jis buvo pranešęs nukentėjusiajai ir buvo žmogus, kuris galėjo nuvežti nukentėjusiosios daiktus, tačiau jie buvo susipykę, o be to, E. jis nebeatrašė, nes buvo susinervinęs, kadangi pastaroji socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė apie jį, iš kažkur gavo jo asmens kodą, pradėjo jį jam siuntinėti ir įtaria, kad jo dokumentus persiuntė ne vienam žmogui, tai tada jis apskritai E. neberašė. Po parašyto pareiškimo pas jį atvažiavo pareigūnai, kuriems jis pateikė visus įrodymus ir atidavė nukentėjusiosios dėžes. Nukentėjusiajai jis buvo pasakęs, jog negali pristatyti pastarosios daiktų į (duomenys neskelbtini), bet dėžės nebuvo išardytos. Neprisimena, ką į tai, jam atsakė E. R., tačiau paskui jis lėktuvu išskrido į (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiosios dėžes paliko (duomenys neskelbtini) pas savo močiutę (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš kur šios ir buvo pareigūnų paimtos. Šiuo metu neturi galimybės atlyginti žalos, kadangi tik neseniai pradėjo dirbti. Anksčiau yra buvę situacijų, kai buvo kreiptasi į policiją su pareiškimu dėl to, jog nepristatė daiktų, bet tada juos pavogė su visu autobusiuku, tuo atveju dingo kalnų dviratis bei kitos siuntos. Neprisimena, kiek praėjo laiko nuo to, kai paėmė siuntas, iki nukentėjusiosios kreipimosi į policiją, bet laiko tikrai kažkiek praėjo. Iš pradžių prašė draugo nuvežti tas dėžes, paskui siūlė nukentėjusiajai nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir pačiai pasiimti daiktus, bet neprisimena, ką pastaroji dėl to sakė.

2.2. Policija dėžes paėmė šiais metais, praėjus maždaug dviem mėnesiams nuo tų daiktų paėmimo. Nukentėjusioji prašė grąžinti daiktus, bet paskui atvažiavo policija ir paėmė dėžes. Neprisimena, kada išvyko į (duomenys neskelbtini), nes jis ten pas mamą dažnai vykdavo – gal kas mėnesį ten būdavo, todėl galima sakyti, jog daugiau laiko praleisdavo (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini), bet būdavo ir (duomenys neskelbtini). Kai po įvykio grįžo į (duomenys neskelbtini), tai po maždaug dviejų savaičių dėl E. R. daiktų su juo susisiekė policija. Negali atskleisti draugo, kuris turėjo nuvežti siuntą, pavardės, o autobusą jie nuomojo, todėl jo valstybinio numerio neprisimena. Jie visada nuomodavo mikroautobusus siuntų nuvežimui. Vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo, todėl samdydavo draugą ar kitą žmogų, kuris galėtų vairuoti, taip pat nevykdė individualios veiklos. Šiai dienai žalos neatlygino, bet dabar įsidarbino, nors ir nelegaliai. Jis neturėjo tikslo apgauti nukentėjusiąją, nes jeigu būtų turėjęs tokį tikslą, tai būtų su pastarąją susitikęs ne degalinėje prie kamerų, be to, būtų ją užblokavęs po 5 min. nuo išvažiavimo ir būtų pastarosios paklausęs, kas yra dėžėse, jas atplėšęs, o šiuo atveju dėžės nebuvo praplėštos. Nežinojo, kad dėžėse yra gendančių produktų, nes nukentėjusioji buvo sakiusi, kad jose yra vaikų žaislai, rūbai, o apie maistą net minties nebuvo. Galbūt E. minėjo varškę, tačiau pastaroji pati žinojo, jog varškė gali sugesti. Buvo neatrašęs nukentėjusiajai gal savaitę laiko, kai pamatė, kad jį „pradėjo kelti į (duomenys neskelbtini)“, viešinti jo asmens tapatybę, tai tada su pastarąja ir nebebendravo, nebeatrašė į žinutes ir pradėjo bendrauti per policiją.

2.3. Žino apie pareikštą civilinį ieškinį, bet ginčija sumą dėl maisto produktų, kadangi nukentėjusioji pati žinojo, kad jie gali sugesti. 5000 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas. Pripažįsta, kad paėmė dėžes ir pinigus: dėžes grąžino, o 230 eurų – negrąžino. Supranta, kuo yra kaltinamas, pripažįsta, jog apgavo žmogų, taip pat pripažįsta žalą, tik nepripažįsta 5000 eurų neturtinę žalą – mano, 500 eurų būtų adekvati suma visai žalai atlyginti. Pripažįstu kaltę dėl to, kad apgavo nukentėjusiąją E. R., paėmė iš jos daiktus. Su nukentėjusiąja jam nesinorėjo bendrauti, nes pastaroji buvo pradėjusi viešinti jo dokumentus. Jeigu būtų turėjęs tikslą pasisavinti pinigus, tai nebūtų su E. susitikęs degalinėje prie kamerų, o būtų nuvažiavęs kur nors toliau, o po daiktų paėmimo būtų ją užblokavęs, bet dabar net matosi automobilio valstybiniai numeriai. Gailisi, kad taip viskas atsitiko.

2.4. Kaltę pripažįsta visiškai, nori atlyginti žalą kuo greičiau, atsiprašo nukentėjusiosios, kad viskas taip įvyko.

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes K. Š. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

4. Be paties kaltinamojo K. Š. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. Nukentėjusioji E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 2023-12-21 į „(duomenys neskelbtini)“ socialinį tinklą patalpino skelbimą, kad ieško vežėjo, kuris į (duomenys neskelbtini) nuvežtų siuntinį. Labai greitai, berods tą pačią dieną jai į „(duomenys neskelbtini)“ programėlę parašė asmuo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, kuris nurodė, kad gali nuvežti jos siuntinį į nurodytą šalį. Atsižvelgiant į tai, susirašinėjant su tuo asmeniu ji susitarė susitikti su juo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini), kad perduotų siuntinį. Po Šv. Kalėdų švenčių, t. y. 2023-12-27 ryte, apie 11:10 val., jai minėtas asmuo parašė, kad gali atvykti į susitikimo vietą paimti siuntinio, o 12:30 val. parašė, kad jau yra atvykęs į minėtą degalinę. Panašiu laiku į degalinę kartu su savo sūnumi nuvyko ir ji. Degalinėje susitiko iš karto užvažiavus už kuro užpylimo kolonėlių, apytikriai toje vietoje, kur yra sulčių spaudimo garažas. Asmuo buvo atvykęs taip pat ne vienas, buvo su kitu pagyvenusiu vyriškiu, kuris ir vairavo transporto priemonę. Jie buvo atvykę su sidabrinės spalvos automobiliu „Opel Zafira“, valstybinių Nr. neįsidėmėjo. Buvo paruošusi tam asmeniui perduoti 5 dėžes ir vieną maišelį daiktų ir prekių. Iš pradžių ji pagalvojo, kad už visas dėžes bendrai jai kainuos 45 eurai, tačiau minėtas asmuo nurodė, kad už visas dėžes pervežimas iš viso jai kainuos 230 eurų. Kadangi ji vietoje tiek pinigų neturėjo, tai kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestelyje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esantį bankomatą, kur išsiėmė turėtus pinigus ir greta parduotuvės esančioje aikštelėje perdavė pinigus ir perkrovė dėžes su daiktais. Asmuo žadėjo pristatyti siuntinį į (duomenys neskelbtini) 2023-12-29. Tačiau netrukus pradėjo rašinėti žinutes, kad nespėjo pristatyti, keisti siuntinio pristatymo laikus bei taip tęsiasi iki šiol. Ji minėtą asmenį įspėjo, kad siuntinyje yra gendančių maisto produktų, tačiau jis pradėjo išsisukinėti sakydamas, kad nebuvo apie tai įspėtas. Galų gale, kai jai kilo įtarimas, kad siuntinys nebus pristatytas, ji „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinklapyje rado kitų žmonių nusiskundimus apie tai, kad asmuo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ nepristatė siuntinių, nutarė kreiptis į policiją. Asmuo ir toliau su ja bendrauja programėlėje, žada, kad siuntinį ir pinigus grąžins, tačiau to nepadaro. Pažymi, kad siuntinyje buvo sudėti anūkui nupirkti rūbeliai, žaislai, kaldra, striukė, dukrai saldumynai, gendantys maisto produktai ir kiti daiktai, kuriuos vertina 270 eurų. Už siuntos nuvežimą sumokėjo 230 eurų. Iš viso patyrė 500 eurų turtinę žalą. Tai pat pažymės, kad bendraudama su kitais asmenimis socialiniame tinkle iš jų gavo minėto asmens dokumento kopiją, jo gyvenamosios vietos adresą, kuriuos jis pats kitiems siuntų siuntėjams buvo pateikęs, bei kuriuos kartu su susirašinėjimo žinutėmis persiunčia nagrinėjimui prie tyrimo medžiagos. Minėtą asmenį iš veido atpažinti galėtų. Kur šiuo metu gali būti minėtas asmuo ir jos daiktai nežino (1 t., b. l. 56-59).

4.2. Nukentėjusioji E. R. papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nori, kad jai būtų grąžinti daiktai, kuriuos K. Š. iš jos buvo pasisavinęs apgaulės būdu 2024-12-27, nes jie reikalingi naudotis. Apžiūrėjus daiktus patvirtina, kad visi daiktai yra ir ji juos sutinka pasiimti. Maisto produktai: varškė ir mėsos gaminiai, yra sugedę ji juos priima, bet jie yra nenaudojami, todėl jai yra padarytas nuostolis. Sugedusią varškę ir sugedusius mėsos gaminius vertina 20 eurų. Bendrą jai padarytą žalą vertina 250 eurų (20 eurų už sugedusius maisto produktus ir 230 eurų sumokėtus už daiktų pervežimą). Teisė reikšti civilinį ieškinį jai išaiškintą, civilinį ieškinį pareikš ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu K. Š. jai gražins padarytą žalą ji sutinka su juo susitaikyti ir pretenzijų neturės. Reiškia civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje ir prašo, kad jai kaltas asmuo atlygintų turtinę ir neturtinę žalą. Po įvykio iki šios dienos K. Š. jai nėra atlyginęs padarytos žalos (1 t., b. l. 60-63, 64-66).

4.3. Nukentėjusioji E. R. papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. Š. iš jos pasisavino 230 eurus. Tiek jam buvo sumokėjusi už daiktų pervežimo paslaugą, tačiau daiktų jis nenuvežė ten kur žadėjo ir vėliau juos laikė ir jai negrąžino nuo 2023-12-27 iki 2024-04-17 kol daiktus jai grąžino policija. Tarp daiktų buvo ir maisto produktų kurie sugedo, vaikiška antklodę kuri supelijo. Dėl to patyrė 230 eurų žalą už kelionės išlaidas ir 50 eurų už sugedusius maisto produktus ir vaikišką antklodę. Patirtos žalos K. Š. jai taip ir neatlygino, nors ilgai žada, tačiau nieko nedaro. Dėl tokio jo elgesio ji smarkiai pergyveno, nervinosi, turėjo papildomų rūpesčių ir nemalonumų. Dėl patirtų išgyvenimų suprastėjo sveikata. Tai buvo kalėdinės dovanos anūkui, dėl to ją tai labai skaudino ir skaudina. Visi šie neigiami padariniai yra tiesiogiai susiję su K. Š. neteisiniais veiksmais taip padaryta neturtinė žala, todėl už patirtą neturtinę žalą, už nerimą, patirtus išgyvenimus, turi būti atlyginta iš nusikaltimą padariusio asmens, kaip tai numato įstatymai. Todėl prašo pripažinti ją civiline ieškove ir priteisti civilinį ieškinį dėl 280 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika atlyginimo iš kalto asmens (1 t., b. l. 67-70).

4.4. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. R. iš jai parodytų asmenų fotonuotraukų atpažįsta asmenį pavaizduotą nuotraukoje Nr. 3 (K. Š.). Šis asmuo buvo atvykęs paimti jos paruoštos siuntos į (duomenys neskelbtini) ir jam savo siuntą perdavė išvežimui. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b.l.46-50).

4.5. Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad praeitų metų, t. y. 2023 metų gruodžio 27 dieną kartu su savo mama E. R., jos paprašytas kartu vyko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adresu nežino, išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kur nuvežė mamos suruoštų daiktų ir maisto produktų siuntinį. Siuntinį vežėjas turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) miestą. Sutartu laiku, t. y. apie 12:30 val. tikslaus laiko neatsimena, į degalinę atvyko vaikinas, kuris turėjo nuvežti siuntinį. Jis buvo atvykęs su dar kitu pagyvenusiu vyriškiu, kuris vairavo automobilį. Kiek pamena buvo atvykę sidabrinės spalvos „Opel Zafira“ automobiliu, valstybinių numerių neatsimena. Kadangi mama vietoje grynųjų pinigų neužteko, tai dar vyko į (duomenys neskelbtini) miestelį nusiimti pinigų, kur tam vežėjui buvo perduotas siuntinys. Asmeniškai to vaikino nepažįsta, jo duomenų nežino. Vėliau iš mamos sužinojo, kad minėtas siuntinys į (duomenys neskelbtini) nebuvo nuvežtas. Nei pinigai, nei siuntinys grąžinti nebuvo (1 t., b. l.100-103).

4.6. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi savo vardu registruotą Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023-12-17 buvo nuvykęs prie Šiaulių miesto esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ su savo automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo K. Š. prašymu. Jį pavežė, nes jis turėjo pasiimti siuntinius, nes, kiek jam žinoma, jis užsiima siuntų pervežimo paslaugomis. K. Š. pažįsta nuo vaikystės. Važiavo prie Šiaulių miesto esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ K. Š. prašymu savo automobiliu. Jis važiavo kartu su juo, jis tik jį nuvežė prie minėtos degalinės, kadangi jis jo to paprašė. Kartais jis jo paprašo kur nors jį pavežti. Jiems nuvykus K. Š. išlipo iš jo automobilio ir nuėjo pabendrauti su jam nepažįstamais asmenimis. Kažkuris iš tų asmenų kartu su K. Š. iš jų automobilio, tik nepamena automobilio markės ir valst. nr., atsinešė siuntinius ir juos sudėjo į jo automobilį. Tada jie dar pakalbėjo apie pinigus už siuntinių pristatymą, kadangi, kaip suprato, jie nebuvo iki galo sutarę. Ar kažkiek pinigų davė degalinėje, jis nematė. Jis tik sėdėjo prie automobilio vairo. Tada jie po priekį savo automobiliu, o jis su K. Š. iš paskos savo automobiliu nuvyko iki (duomenys neskelbtini) kaime esančios parduotuvės kur buvo bankomatas. Tada kažkuris iš tų asmenų kažkiek pinigų padavė K. Š.. Kiek tiksliai padavė, jis nematė. Į tą kaimą važiavo todėl, kad, kaip suprato, tie asmenys ten netoli gyvena. Tada tie asmenys kažkur nuvažiavo savo automobiliu, o jis su K. Š. ir siuntiniais, esančiais jo automobilyje, grįžo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini) jis jam sakė, kad jis tuos siuntinius išsiųs. Tačiau jis nesidomėjo kur, kada ir kam išsiųs. Nes kiek žino jis užsiima siuntinių pervežimo veikla. Grįžus į (duomenys neskelbtini) K. Š. jo paprašė, kad jį su jo siuntiniais nuvežtų į (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nepamena, bet ten gyvena jo močiutė. Ten nuvykus jis pasidėjo siuntinius garaže. Palikus siuntinius jis jo dar paprašė nuvežti jį iki (duomenys neskelbtini), kuri jis gyvena. K. Š. jam įpylė kuro dėl kelionės bei, jei gerai pamina, sumokėjo už kelionę 20 eurų. K. Š. sakė, kad siuntinius jis turės išsiųsti, nes jis užsiima siuntiniu pervežimo veikla. O apie pinigus nieko nesakė. Grįžus į (duomenys neskelbtini) K. Š. jo paprašė, kad jį su jo siuntiniais nuvežtų į (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nepamena, bet ten gyvena jo močiutė. Jis ten pasidėjo siuntinius garaže. Kiek tiksliai siuntinių buvo pasakyti negali, bet tikrai buvo ne viena (1 t., b. l. 93-97).

4.7. Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje (1 t., b. l. 104-106).

4.8. Savanoriškų daiktų, dokumentų protokole užfiksuota, kad E. R. pateikė K. Š. ATK foto ir susirašinėjimų su K. Š. fotokopijas (1 t., b. l. 107-110).

4.9. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorė - vadybininkė R. P. pateikė vaizdo įrašus „(duomenys neskelbtini)“ degalinės (1 t., b. l. 146-148).

10.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

10.3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė taip pat civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš K. Š. 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią nurodo patyrusi dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl K. Š. veiksmų smarkiai pergyveno, nervinosi, turėjo papildomų rūpesčių ir nemalonumų, suprastėjo sveikata, pradėjo kilti spaudimas, dėl ko gydytojas paskyrė vaistus, sunkiai miega naktimis (1 t., b. l. 76).