- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1878-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30010-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- BUAB „ERP“
- Atsakovas
- D. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „ERP“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „ERP“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. K. ieškovo naudai 9 194,49 Lt skolos bei 5 459,13 Lt palūkanas, 7,03 proc. mokėjimo palūkanas pagal 2007-06-20 paskolos sutartį ir 9,67 proc. mokėjimo palūkanas pagal 2008-10-13 paskolos sutartį nuo ieškinio parengimo dienos iki paskolų visiško grąžinimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6). Nurodė, kad 2007-06-20 bei 2008-10-13 ieškovas su atsakovu sudarė paskolos sutartis, pagal kurias atsakovui suteiktos 12 000 Lt bei 9 000 Lt paskolos. 2007-06-20 suteiktos paskolos dalį - 11 995,03 Lt, atsakovas grąžino ieškovui. Kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo, grąžinta suma buvo skirta susikaupusioms palūkanoms padengti. Kitos paskolos atsakovas negrąžino iki šiol. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas ieškovui 9 194,49 Lt. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašė patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 32-34). Pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos tariamų paskolų sutartys ir išmokos įmonėje buvo naudojamos kaip premijos (dalis darbo užmokesčio). Šių sutarčių egzistavimas, teisėtumas ir kita buvusi įmonės finansinė veikla yra tiriama FNTT ikiteisminiame tyrime, baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-12 dėl BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 219 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. Nurodė, kad šios sutartys buvo sudaromos darbdavio iniciatyva ir mažai kas priklausė nuo darbuotojų valios. Minėtose sutartyse nebuvo nurodytas pinigų grąžinimo terminas, todėl pinigai turėtų būti grąžinami tik kreditoriui pareikalavus. Ieškovas teismui pateikė 2013-01-09 pretenziją, ragindamas pinigus sumokėti, tačiau atsakovas šios pretenzijos negavo. Pažymėjo, kad apie raginimą sumokėti tariamą skolą jis sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus, todėl ir palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo šio momento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė (b. l. 70-71). Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė rašytinių sutarčių, kurios būtų sudarytos dėl ieškinyje nurodytų lėšų paskolinimo atsakovui. Ieškovas nepateikė nei rašytinių sutarčių, nei kitokių rašytinių įrodymų (CK 1.93 str. 2 d., CPK 178 str.), patvirtinančių ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad šalys buvo sudariusios paskolos sandorį (sandorius). Teismas pažymėjo, jog ieškinyje nurodytų lėšų pervedimas į atsakovo sąskaitą pavedime nurodant, kad lėšos pervedamos pagal paskolos sutartį, nėra pakankamas šalių paskolos sutarčių sudarymo įrodymas, nes lėšų pervedimo paskirtį nurodo jas pervedantis asmuo. Atsakovas nėra patvirtinęs, kad šias lėšas skolinasi. Teismas konstatavo, kad nenustačius, jog šalys buvo sudariusios paskolos sutartis dėl 12 000 Lt ir 9 000 Lt perdavimo atsakovui, šiuo pagrindu pareikštas reikalavimas priteisti skolą negali būti patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 74-75). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą. Nors ieškovas ir atsakovas nesudarė rašytinės paskolos sutarties ir nesilaikė CK 6.871 str. 2 d. numatytos rašytinės sutarties reikalavimo, tai savaime nedaro sutarties negaliojančia. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas. Kartu su ieškiniu pateikti banko sąskaitos išrašai ir kasos pajamų orderis patvirtina paskolos suteikimą;
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas, sprendimu už akių atmesdamas ieškinį iš esmės, rėmėsi tik faktu, kad nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis ir kad atsakovas nurodė, jog paskolos sutartis realiai nebuvo sudaryta, kadangi ieškovo nurodytais pavedimais buvo mokėtos premijos, todėl laikytina, kad buvo neatskleista bylos esmė. Teismas apskritai nenagrinėjo byloje esančių įrodymų, t.y. mokėjimo pavedimų bei juose esančių aprašų, dokumentų, kuriais atsakovas grąžino dalį paskolos ieškovui. Atmesdamas ieškinį, teismas iš esmės rėmėsi tik CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sandorio negaliojimą dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, visiškai nepasisakydamas dėl kitų ieškinyje nurodytų ir teisiškai reikšmingų pagrindų, turėjusių įtakos teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 77-78). Nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas. Ieškinyje nurodytos išmokos įmonėje buvo naudojamos kaip premijos, todėl ieškovas negali reikalauti pinigų iš sandorio, kuris buvo fiktyvus ir naudojamas kaip darbdavio užmokestis darbuotojui už atliktą darbą. Skunde ieškovas daro klaidingą prielaidą, jog dėl paskolos šalys tarėsi žodžiu, nes ieškovas nepateikė jokių tokio susitarimo įrodymų. Pažymėjo, jog kasos pajamų orderis, kuriuo atsakovas neva grąžino dalį paskolos, buvo fiktyvus, nes darbuotojas pasirašinėjo darbdavio nurodymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Vadovaujantis CPK 320 str. 1, 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos bylose dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutartį, sutarčių aiškinimo taisykles, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Tokios teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 326 str.1 d. 4 p.).
Nagrinėjamo ginčo esmė – ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo fakto.
Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinė, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Esminis paprastos rašytinės formos sutarties požymis yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu, rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartis sudaryta paprasta rašytine forma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Kasacinis teismas nuosekliai aiškino, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013.).
Nagrinėjamu atveju paskolos davėjas yra juridinis asmuo, sutartis turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma (CK 6.871 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad ieškovas nepateikė nei rašytinių sutarčių, nei kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytą aplinkybę, kad šalys buvo sudariusios paskolos sandorį (sandorius). Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia teismo išvada. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus - 2007-06-20 bei 2008-10-13 mokėjimo pavedimus, pagal kuriuos į atsakovo sąskaitą pervesta 12 000 Lt bei 9 000 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta – pagal paskolos sutartis. Teismas nurodė, kad jas gaunantis asmuo (atsakovas) nėra patvirtinęs, kad šias lėšas gavo paskolos sutarčių pagrindu, o tai reiškia, kad nėra antrosios šalies valios išraiškos dėl paskolos sutarties sudarymo. Tačiau ieškovas pateikė 2007-09-10 kasos pajamų orderio kopiją, kuria atsakovas D. K. pervedė ieškovui 3474 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta – paskolos dengimas (b.l.14). Dėl šio rašytinio įrodymo įrodomosios reikšmės teismas savo sprendime nepasisakė, nevertino, ar šis rašytinis įrodymas gali būti vertinamas kaip paskolos teisinių pripažinimas iš atsakovo pusės. Teismo sprendimas buvo priimtas atsakovui už akių, t.y. buvo atliktas formalus pateiktų įrodymų vertinimas (CPK 285 str.), tačiau net formalus pateiktų įrodymų vertinimas neleidžia vienareikšmiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Dėl minėtų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos, todėl padarė nepagrįstas išvadas, dėl to skundžiamas sprendimas už akių naikintinas. Atsižvelgiant į sprendimo už akių priėmimo instituto specifiką – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduodamas sprendimą už akių priėmusiam teismui – byla apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėta. Atsakovas jam nenaudingo sprendimo už akių priėmimo atveju tokio sprendimo peržiūrėjimo galimybe gali pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio numatyta tvarka. Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 straipsniu, teismas
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą, priimtą atsakovui už akių, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.