Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. R. (toliau – K. R.) skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu K. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 11 d. 8 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas 1.04 promilių neblaivumo laipsnis, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą.Už šio teisės pažeidimo padarymą K. R. buvo paskirta 361 (trijų šimtų šešiasdešimt vieno) euro bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. 2017 m. rugpjūčio 7 d. Šakių rajono apylinkės teisme buvo gautas K. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, kuris 2017 m. rugpjūčio 29 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo netenkintas.Skundu apygardos teismui K. R. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – sutrumpinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Skundu teigiama, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones apeliantas negali prižiūrėti savo motinos, gyvenančios 50 km atstumu nuo jo. Daugiau giminių, galinčių ją prižiūrėti, nėra. Jo dukra, netrukus (iki 2017 m. spalio 10 d.) turės gimdyti, todėl akivaizdu, kad kurį laiką vairuoti transporto priemonių negalės ir savo močiutei padėti taip pat neturės galimybės. Tuo tarpu apelianto sutuoktinė vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Be to, pasak K. R., nuolat blogėja ir jo uošvienės, kuriai šiuo metu yra 81 metai, sveikata, ja taip pat reikia rūpintis.Skundu pabrėžiama, jog nors 2005 metais K. R. atžvilgiu buvo taikytas ATPK 30¹ straipsnis, kurio pagrindu jo teisinė padėtis buvo sušvelninta, tačiau tai įvyko prieš 12 metų ir tokį teismo sprendimą galimai lėmė sunki jo tėvo liga. Be to, nors policijos komisariatas ir nepritaria ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymui, tačiau jokių savo nesutikimo motyvų nepateikia. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į K. R. skundą, kuriuo prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. R. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. R. skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nurodoma, kad įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kaip tą numatė ATPK 329 straipsnis, o administracine tvarka nubausto asmens teisinė padėtis negali būti sunkinama, apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis ATPK nuostatomis.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Tačiau, komentuojamame straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai. Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-4227/2011), taip pat atsižvelgti į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-992/2012) bei visas kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad, sutrumpinus pažeidėjui taikomą specialiosios teisės atėmimo terminą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Iš bylos medžiagos matyti, kad K. R. yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, yra baigęs papildomą vairuotojų mokymą, nėra duomenų apie naujai jo padarytus administracinės teisės pažeidimus ir jau yra suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, kas leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju jis atitinka formaliuosius ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, kuriems esant, gali būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, be teisės pažeidėjo atitikimo formaliesiems ATPK 329 straipsnio reikalavimams, būtina įvertinti ir tai, ar yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Ir nors, sprendžiant iš K. R. pateikto skundo akivaizdu, jog, jo paties vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, tačiau sutikti su tokia apelianto pozicija ir jos pagrindu naikinti teisėtą bei pagrįstą Šakių rajono apylinkės teismo nutartį, aukštesniojo teismo įsitikinimu, teisinio pagrindo vis tik nėra. Juo labiau, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Kaip nustatyta ATPK 20 straipsnyje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu neabejotina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Akivaizdu, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Sutinkamai su Lietuvos teismo informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu K. R. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas lengvas, 1.04 promilių girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais K. R. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankciją, neabejotina, kad už komentuojamo tesės pažeidimo padarymą įstatymo leidėjas numatęs griežtą administracinę nuobaudą tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, todėl, vien tai, kad K. R. ar jo šeimos nariai, jam atgavus teisę vairuoti transporto priemones, patirtų mažiau nepatogumų, nelaikytina esmine aplinkybe, suponuojančia pakankamą pagrindą skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Akivaizdu, jog tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas aukščiau iškėlė visuomenės, o ne teisės pažeidėjo interesus, todėl ir sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo K. R., visuomenės interesai neturėtų būti sumenkinami. Be to, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad praeityje K. R. buvo ne kartą baustas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 25-26), tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam (2005 m. lapkričio 8 d.) (b. l. 27-28). Nors sutiktina su apelianto teiginiais, jog paskutinis jo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, buvo užfiksuotas dar 2005 metais, tačiau ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, atskleidžia jo neatsakingą požiūrį į bendrąsias visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl jos ignoravimas sprendžiant K. R. teisinės padėties švelninimo klausimą ATPK 329 straipsnio pagrindu, vis tik neturėtų būti sumenkinamas. Juo labiau, jog, sprendžiant iš apygardos teismui pateikto K. R. skundo motyvų, jis net ir šiuo metu iš esmės neprisiima atsakomybės už savo neteisėtą elgesį (transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio), teigdamas, kad pažeidimą jis padarė netyčia. Prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, sprendžiant iš Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo turinio, K. R. nenorėjo ir pakartotinai padaręs analogiško pobūdžio pažeidimą – nors apklausiamas teisme jis ir sutiko su alkotesterio parodymais, tačiau įvairiomis versijomis (tame tarpe ir vaistų vartojimu) bandė įrodyti savo nekaltumą. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi, Kauno apygardos administracinis teismas spręsdamas K. R. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo ir proporcingumo klausimą, jo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kurių pagrindu sumažino jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 18 iki 4 mėnesių, tačiau, akivaizdu, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išvadų dėl neteisėto savo elgesio ir neigiamų jo pasekmių nepadarė, kadangi pakarotinai įvykdė analogiško pobūdžio administracinį teisės pažeidimą. Priešingos išvados aukštesniajam neleidžia daryti ir tai, kad jam paskirtą piniginę baudą prašymo pateikimo metu K. R. jau buvo sumokėjęs. Ši aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo jokios reikšmės neturi, kadangi teisės pažeidėjui savanoriškai nesumokant teismo jam paskirtos piniginės baudos, ji iš šio išieškoma priverstinai, kas suponuoja išvadą, jog K. R., sumokėdamas jam paskirtą piniginę baudą geranoriškai, tiesiog išvengė sunkesnių pasekmių, kilsiančių jos išieškojimą perdavus antstoliams. Aukščiau aptartų duomenų visumoje atmetant K. R. skundą akcentuotina ir tai, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su ligotų šeimos narių priežiūra ir pan., priešingai nei tai suvokia apeliantas, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nors skundu apygardos teismui K. R. iš esmės analizuoja savo uošvienės, mamos bei sutuoktinės ligas, dukros nėštumą, teigdamas, kad teisė vairuoti jam yra būtina šių asmenų priežiūrai, tačiau, dauguma šių aplinkybių egzistavo ir K. R. padarant jam inkriminuotą teisės pažeidimą, tačiau akivaizdu, kad tai jį nuo vieno šiurkščiausio ir pavojingiausio administracinio teisės pažeidimo, keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymo nesustabdė. Skunde nurodytos aplinkybės ATPK 329 straipsnio taikymui, priešingai nei savo skundu mano K. R., nėra pakankamos. Juo labiau, kad tiek teisės pažeidėjo mamos, tiek jo paties bei jo uošvienės sveikatos būklė jau buvo įvertinta Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio16 d. nutarimu, paskiriant jam ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkantį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kas leidžia spręsti, jog skundžiama Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, teismas nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir K. R. sutuoktinės prašymo teiginiai, iš esmės atkartojantys K. R. apygardos teismui pateikto skundo motyvus. Nei apylinkės teismas, nei teisės pažeidėjo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, spręsdamas ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo galimybę tesės pažeidėjo atžvilgiu, nėra saistomas nei teisės pažeidėjo, nei jo artimųjų ar kitų proceso dalyvių (įskaitant ir atsiliepimą byloje teikusią Instituciją) nuomonės, todėl apelianto motyvai dėl nepakankamos policijos atsiliepime į jo pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, argumentacijos, taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys jokios reikšmės sprendžiant K. R. skundo pagrįstumo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹² straipsnio 2 dalimi

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. R. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.