Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-21 · Administracinė byla Nr. A-146-1235-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-21
Bylos Nr.
A-146-1235-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
V. U.
Atsakovas
Vilniaus
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1235/2009Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant atsakovų atstovams Česlovui Jociui ir Mariui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovams Vilniaus 2 pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus 2 pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas V. U. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 2), kuriuo prašė:

1) panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 28-438;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2008 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 2S-2134;

3) Priteisti iš viso 60 000 Lt Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir iš Kalėjimų departamento padarytai neturtinei žalai (po 30 000 Lt kiekvienos institucijos) atlyginti.

Skunde (b. l. 2) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 115-116) pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. birželio 11 d. jis atsisakė eiti į drausmės grupę, todėl buvo 24 valandoms uždarytas į baudos izoliatorių. 2008 m. birželio 12 d. jis buvo nubaustas perkeliant jį dviem mėnesiams į kamerų tipo patalpas. Manė, kad skiriant šią nuobaudą buvo pažeista nuobaudų skyrimo tvarka, numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte, nes jis nebuvo pristatytas pareigūnui, skiriančiam nuobaudą, tokiu būdu atimant jam galimybę apsiginti bei paaiškinti įvykio aplinkybių. Nurodė, kad 2008 m. birželio 12 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarime Nr. 28-438 nėra nurodyta už ką jis nubaustas, nes Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 1 d. 1 p. bei 2 p. yra tiktai bendro pobūdžio nuoroda, pagal kurią negali būti skiriamos nuobaudos, nenurodant į kitą šio straipsnio dalį ar punktą. Teigė, kad atsisakymas eiti į drausmės grupę niekur nėra numatytas kaip drausmės ir elgesio normų prasižengimas, todėl nuobauda už atsisakymą jam yra paskirta nepagrįstai. Dėl šių Vilniaus 2-ųjų pataisos namų veiksmų jis teigė patyręs nervinę įtampą, stresą, nemigą, šią neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt. Teigė, kad Kalėjimų departamentas formaliai išnagrinėjo jo skundą ir jų pateiktas 2008 m liepos 2 d. sprendimas yra nepagrįstas. Dėl tokių Kalėjimo departamento veiksmų teigė patyręs nervinę įtampą, stresą, keletą kartų turėjo kreiptis į psichiatrą, patirtą žalą vertina 30 000 Lt.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 55-56).

Nurodė, kad 2008 m. gegužės 11 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas Nr. 43-560, kuriame užfiksuota, kad 2008 m. gegužės 11 d. apie 18.50 val. nuteistasis V. U., atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpoje, atsisakė vykdyti administracijos reikalavimą eiti į paskirtą drausmės grupę, tuo pažeisdamas BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus. 2008 m. gegužės 12 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius nutarimu Nr. 28-346 nuteistajam V. U. paskyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas vienam mėnesiui. 2008 m. birželio 11 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 43-682, kuriame užfiksuota, kad 2008 m. birželio 11 d. apie 19.00 val. nuteistasis V. U. atlikęs paskirtą nuobaudą, vėl atsisakė eiti į drausmės grupę pažeisdamas BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus. 2008 m. birželio 12 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius nutarimu Nr. 28-438 nuteistajam V. U. paskyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 2 (dviems) mėnesiams. Įstaigos direktoriaus pavedimu, Vidaus tyrimų tarnyba 2008 m. kovo 31 d. atliko tarnybinį tyrimą Nr. 33-45 dėl nuteistojo V. U. elgesio. Tarnybinio tyrimo metu drausmės grupės nuteistieji paaiškino, kad nežino dėl kokių priežasčių nuteistasis V. U. atsisako bausmę atlikinėti paskirtoje drausmės grupėje. Nuteistieji tvirtino, kad jokių konfliktinių situacijų tarp jų ir V. U. nebuvo. Pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistajam V. U. drausmės grupėje grėstų pavojus. Manė, kad V. U. reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nedetalizuoti, nėra pateikta žalą patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-17).

Nurodė, kad Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo 2008 m. birželio 16 d. gautą skundą dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 28-438 jam paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas dviems mėnesiams, pagrįstumo. Patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. birželio 11 d. apie 19 val. atlikęs ankstesnę jam paskirtą nuobaudą, kurią jis atlikinėjo kamerų tipo patalpose, atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą drausmės grupę. Pažymėjo, kad pareiškėjas sistemingai atsisakydavo eiti gyventi į jam paskirtą drausmės grupę ir tai, atsakovo manymu, patvirtina Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos tyrimo metu surinkta dokumentinė medžiaga, 2008 m. sausio 30 d. atlikto tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-16, 2008-03-31 atlikto tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-45. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidinėjo Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, kur nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku, atsakymą pagrindė galiojančiais įstatymais, teisingai nurodė priimto spendimo apskundimo tvarką, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Manė, kad vien dėl to, kad pareiškėjo netenkina Kalėjimų departamento priimtas sprendimas nagrinėjant jo skundą, jo naikinti nėra pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 9 d. sprendimu (sprendime klaidingai nurodyta data ištaisyta 2008 m. spalio 13 d. nutartimi, b. l. 139) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

1. Pareiškėjas V. U. atlieka bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose.

2. 2008 m. birželio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-682 Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius buvo informuotas, kad 2008 m. birželio 11 d. apie 19:00 val. nuteistasis V. U. atlikęs jam paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, tuo pažeisdamas BVK 110 str. 1 d. 1 p. (b. l. 60).

3. 2008 m. birželio 11 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriui rašytame paaiškinime V. U. nurodė, kad atsisako eiti į drausmės grupę, kadangi ši nuobauda jam paskirta pažeidžiant BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p., kadangi ši norma yra tik bendro pobūdžio ir turi nukreipti į kitas straipsnio dalis bei punktus (b. l. 61).

4. 2008 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 39-178 atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. U. 2008 m. birželio 11 d. padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą – apie 19:00 val. atlikęs paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, atsisakė eiti į drausmės grupę, tuo pažeisdamas BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus, vadovaujantis BVK 144 str. 5 d. nutarta nuteistąjį V. U. uždaryti į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 57).

5. 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 28-438 atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. U. 2008 m. birželio 11 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – 19:00 val. atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpose atsisakė eiti į drausmės grupę, pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p. reikalavimus, vadovaujantis BVK 142 str. 1 d. 6 p. ir 143 str. 7 d. nutarta nuteistąjį V. U. perkelti į kamerų tipo patalpas dviems mėnesiams (b. l. 58).

6. 2008 m. birželio 16 d. pareiškėjas padavė skundą Kalėjimų departamento direktoriui, kuriuo prašė panaikinti jo manymu neteisėtai 2008 m. birželio 12 d. nutarimu jam paskirtą nuobaudą (b. l. 18-19).

7. 2008 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 2S-2134 Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 28-438 pareiškėjui pagrįstai paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas dviems mėnesiams, todėl šios nuobaudos panaikinti nėra pagrindo (b. l. 52-53).

Teismas pažymėjo, kad pagal BVK 110 str. 1 d. 2 punktą nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Akcentavo, jog Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008 m. birželio 12 d. nutarime Nr. 28-438 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“ (b. l. 3) nurodyta, kad nuteistasis U. V., 2008 m. birželio 11 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – 19 val. 00 min. atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpose, atsisakė eiti į drausmės grupę, tuo pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus. Padarė išvadą, jog minėtame nutarime yra aiški nuoroda į tai, kad V. U. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, nes atsisakė eiti į drausmės grupę. Pažymėjo, jog BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, kuriuose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 punktas) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 punktas), nuostatos yra blanketinės. Akcentavo, kad pareiškėjas turėjo vykdyti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4 „Dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos (toliau – ir Tvarkos), su kuria nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, buvo supažindinti 2007 m. sausio 17 d. vykusiame nuteistųjų susirinkime, nuostatų, be kita ko, šios Tvarkos 1 punkto, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos, ir 2 punkto, kad nuteistieji privalo gyventi (miegoti) tik administracijos paskirtoje vietoje, reikalavimus (b. l. 20-21). Todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teiginys, jog priimant Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 28-438 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“ nebuvo nurodyta, kokias įstatymų ar kitų teisės aktų konkrečias nuostatas jis pažeidė, ir kad nebuvo nurodyta, už kokių nuostatų pažeidimą jam buvo paskirta nuobauda, yra nepagrįstas.

Teismas rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punktu, kuriame nustatyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Taisyklių 242 punkte nustatyta, jog būrio viršininkas arba kitas pareigūnas užtikrina, kad nuteistasis atvyks į pataisos įstaigos drausmės komisijos posėdį. Nuteistojo, uždaryto į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, arba perkelto į kamerų tipo patalpas, atvykimą į drausmės komisijos posėdį užtikrina pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pažymėjo, kad nuteistiesiems taikant BVK 142 straipsnio 1 dalies 6 punkto nustatytą nuobaudą – nuteistųjų perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių, pagal BVK 143 straipsnio 7 dalį šiai nuobaudai skirti nereikia Drausmės komisijos teikimo. Padarė išvadą, kad tokio Drausmės komisijos teikimo nereikėjo V. U. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 28-438 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“ skiriant nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas dviem mėnesiams, todėl šiuo atveju Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 242 punkto reikalavimai negalėjo būti pažeisti.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas nesuteikiant jam teisės apsiginti žodžiu ir tuo buvo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkto reikalavimai. Pažymėjo, jog šiame Taisyklių punkte nėra reikalavimo, kad turi būti tam tikras žodinis gynimosi procesas, papildomas rašytiniam gynimuisi. Teismas nustatė, kad prieš priimant skundžiamą nutarimą, V. U. 2008 m. birželio 11 d. pasiaiškino raštu (b. l. 61). Apie tai, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, pareiškėjas buvo informuotas, todėl reziumavo, jog konstatuoti, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 28-438 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas“ buvo padaryti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkto pažeidimai, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui. Padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.)

III.

Pareiškėjas V. U. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 147-148), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuris atitiktų teisingumo principus.

Apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir tie, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Pataisos namų administracija jo nesupažindino pasirašytinai su Pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4 „Dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos patvirtinimo“. Argumentuoja, kad jam skiriant nuobaudą, jo manymu, buvo pažeista nuobaudų skyrimo tvarka, nes jis nebuvo pristatytas pas pareigūną, priėmusį nutarimą. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jam paskirta nuobauda yra pati griežčiausia iš BVK numatytųjų ir atsižvelgiant į tai, kad nuobauda buvo paskirta jam už akių, ji turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 161-162) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą. Atsiliepime nurodo analogiškus argumentus bei faktines aplinkybes, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 167-170) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą bei nurodo šiuos argumentus:

1. Mano, kad teismas tinkamai nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p. reikalavimus. Nors šios BVK nuostatos yra blanketinės, BVK 110 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte nurodyta, kad privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Todėl pareiškėjas turėjo laikytis Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3-4 „Dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos patvirtinimo" patvirtintos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarkos, kurios 1 punktas nustato, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos, o 2 punktas nustato, kad nuteistieji privalo gyventi (miegoti) tik administracijos paskirtoje vietoje. Pažymi, kad su šia tvarka nuteistieji buvo supažindinti 2007 m. sausio 17 d. vykusiame nuteistųjų susirinkimo posėdyje, be to 2 būrio nuteistieji pakartotinai su šia tvarka buvo supažindinti 2007 m. vasario 21 d. vykusiame 2 būrio susirinkime (tai patvirtina 2007 m. sausio 17 d. nuteistųjų susirinkimo protokolas Nr. 1 bei 2007 m. vasario 21 d. 2 būrio susirinkimo protokolas Nr. 2). Nors apeliantas teigia, kad susirinkime nedalyvavo, minėta tvarka buvo iškabinta kiekviename aukšte esančiuose informaciniuose stenduose ir jis turėjo visas galimybes su šia tvarka susipažinti. Be to, ši Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarka yra minima ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11d. sprendime, kuriuo buvo atmestas V. U. skundas dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 28-346 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas" paskirtos nuobaudos panaikinimo (adm. bylos Nr. 1-3764-815/2008). Šio teismo sprendimo pareiškėjas neskundė, jis yra įsiteisėjęs. Nors šis sprendimas buvo priimtas jau po skundžiamo nutarimo šioje byloje, tačiau apeliantas neturi jokio pagrindo teigti, kad apie minėtą Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarką girdi pirmą kartą.

2. Atsakydamas į apelianto argumentą, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas jam už akių, nesuteikiant teisės apsiginti, atsakovas nurodo, V. U. buvo suteikta gynybos teisė, kuria jis pasinaudojo surašydamas 2008 m. birželio 11 d. paaiškinimą. Pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nėra reikalaujama žodinio gynimosi proceso. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 242 punkte nustatyta, jog būrio viršininkas arba kitas pareigūnas užtikrina, kad nuteistasis bus pristatytas į pataisos įstaigos drausmės komisijos posėdį. Nuteistojo, uždaryto į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, arba perkelto į kamerų tipo patalpas, atvykimą į drausmės komisijos posėdį užtikrina pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pagal šio punkto nuostatas į pataisos įstaigos Drausmės komisijos posėdį nuteistojo atvykimą turi užtikrinti būrio viršininkas arba kitas pareigūnas, kai reikalingas pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas, dėl BVK 142 str. 2 d. numatytos nuobaudos nuteistajam skyrimo. Tačiau nuteistajam Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 28-438 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kamerų tipo patalpas" buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas dviems mėnesiams, todėl pagal BVK 143 str. 7 d. šiai nuobaudai skirti nereikėjo Drausmės komisijos teikimo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad buvo padaryti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 bei 242 punktų pažeidimai.

3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 28-438 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams) už padarytą pažeidimą - atsisakymą vykdyti administracijos nurodymą dėl perkėlimo į drausmės grupę. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Šio Kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Įstatymu numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (Bausmių vykdymo kodekso 142, 143 straipsniai).

Bausmių vykdymo kodekse nėra nurodyta, jog nuteistasis privalo vykdyti tik teisėtus pataisos įstaigos arba pareigūno reikalavimus. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tokia teisės normos konstrukcija nėra atsitiktinė. Ji turi būti aiškinama kartu su šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintu teisėtumu principu, reiškiančiu, jog bausmės vykdymo įstaigos ir jų pareigūnai gali veikti tik įstatymų numatytais būdais ir priemonėmis (pasielgus priešingai, kyla atsakomybė pagal įstatymus). Pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame iš esmės nėra ginčijamas faktinių bylos aplinkybių (fakto) nustatymo klausimas, o yra keliami teisės taikymo klausimai. Patikrinusi bylą šiuo aspektu (ABTĮ 136 straipsnis), kolegija pažymi, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (Bausmių vykdymo kodekso 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, Bausmių vykdymo kodekse atskirai aptartos ir nustatytos neteistųjų pareigos (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Kaip pažymėta, pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, kad skundžiamame nutarime nurodytu atveju buvo atsisakęs vykdyti pataisos namų administracijos reikalavimus eiti (persikelti) į jam paskirtą drausmės grupę. Pareiškėjas taip pat neginčija, kad nebuvo nurodęs tokio atsisakymo priežasčių. Tai matyti ir iš pirmosios instancijos teismo aptartų ir įvertintų pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, kuriuos nurodoma vienintelė atsisakymo vykdyti pareigūnų nurodymus priežastis – abejonės paskirtos nuobaudos teisėtumu (b. l. 61). Pažymėtina, jog pareiškėjo pozicija, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis, detalizuojančia Bausmių vykdymo kodekse numatytas banketines teisės normas, atsirado tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ir nors byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su šia Tvarka (tai patvirtina 2007 m. sausio 17 d. nuteistųjų susirinkimo protokolas Nr. 1; 2007 m. vasario 21 d. 2 būrio susirinkimo protokolas Nr. 2; aplinkybė, kad Tvarka yra viešai paskelbta Pataisos namuose kiekviename aukšte esančiuose informaciniuose stenduose), nagrinėjamos bylos kontekste visų pirma atkreiptinas dėmesys į čia jau minėtą administracinių teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškas bylas suformuotą taisyklę, pagal kurią pareiškėjas net ir keldamas Pataisos namų pareigūnų nurodymų šiuo atveju (persikėlimo į drausmės grupę) teisėtumo klausimą, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, nuteistasis privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka, kitaip tariant vienašališkas atsisakymas vykdyti pareigūno nurodymus negali būti motyvuojamas vien tik abejone dėl tokių veiksmų neteisėtumo. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos Bausmių vykdymo kodekso normos (110 str. 1 d. 1, 2 p.) pareiškėjui buvo pritaikytos teisingai ir pagrįstai.

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nebuvo apribota teisė teikti paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo ir apsiginti – 2008 m. birželio 11 d., prieš surašant skundžiamą nutarimą V. U. pateikė savo rašytinius paaiškinimus (b. l. 61). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nustatytame teisiniame reguliavime nėra reikalavimo, kad nuteistajam turi būti suteikiama teisė apsiginti tam tikro papildomo žodinio proceso metu. Juolab, kad teisinės gynybos teise, taip pat ir duodamas žodinius paaiškinimus, šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo dėl jam paskirtos nuobaudos kreipdamasis į Kalėjimų departamentą, o vėliau į teismą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai, procesinės teisės normų pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, jog dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, nenustatyta (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame skunde nurodyti argumentai Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio taikymo požiūriu nėra pakankami (reikšmingi) tam, kad pareiškėjo paduotas skundas galėtų būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius