Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Olertos transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Olertos transportas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo, kuriuo reiškiami piniginiai reikalavimai, kylantys iš sutarties, išdavimo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Afertus“ atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

kreditorius prašė priteisti iš skolininko 3 206,50 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Turtinių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas skolininką ir (arba) trečiuosius asmenis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad skolos suma didelė, skolininko finansinė padėtis sunki. Skolininkas jau 2017 m. buvo nemokus, nes balanso duomenys už 2017 m. patvirtina, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į skolininko balansą įrašyto turto vertės. Skolininkas 2018-04-18 dienai turėjo 314,20 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skolininkas nereaguoja į kreditoriaus raginimus sumokėti skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamą ir kilnojamą turtą, pinigines lėšas ar turtinės teises, priklausančias skolininkui ir esančius pas skolininką arba trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Apylinkės teismas dėl tikėtino kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo nepasisakė. Kreditorius nurodė, jog tarp jo ir skolininko 2018-02-07 buvo sudaryta sutartis Nr. E00154(F00135), kurios pagrindu kreditorius 2018-02-22 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. OT001938. Nors kreditorius teismui nepateikė sutarties bei PVM sąskaitos faktūros, tačiau nėra pagrindo netikėti kreditoriaus nurodyta informacija. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, t. y. nurodė duomenis, kurie preliminariai leidžia daryti išvadą, kad kreditoriui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Papildomai pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo ir nepasisako dėl ginčo esmės, o nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįgyja prejudicialumo.Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-186/2018, nutarties 14 punktas). Pažymėtina, jog vien turtinių reikalavimų sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien didelė turtinių reikalavimų suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nurodyta prezumpcija neabsoliuti, nes tuo atveju, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas su didele turtinių reikalavimų suma, įrodinėjimo našta perkeliama skolininkui, t. y. būtent skolininkas turi pagrįsti, kad reiškiamų reikalavimų suma jam nereikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018, nutarties 15 punktas). Analizuojant atskirojo skundo argumentus nustatyta, jog kreditorius grįsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį skolininko turtui pateikė VĮ Registrų centro 2018-04-20 sutrumpintą skolininko balansą už ataskaitinį 2017 m. laikotarpį (El. b. l. 3, 5). Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog pateiktas skolininko balansas detaliau analizuotas nebuvo, nors juridinio asmens balansas, pateiktas Registrų centrui, yra vienas iš dokumentų, kurio remiantis galima vertinti bendrovės turtinę padėtį. Iš balanse nurodytų duomenų matyti, jog skolininkas ilgalaikio materialaus turto neturi. Visą skolininko turtą sudaro 84 197 Eur trumpalaikis turtas, susidedantis iš: 79 024 Eur per vienerius metus gautinų sumų ir 5 098 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų. Skolininko per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 73 513 Eur. Kreditorius taip pat pateikė duomenis apie tai, jog skolininkas 2018-04-18 turėjo 314,20 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (El. b. l. 7). Nors kreditorius daugiau duomenų apie skolininko turtinę padėtį neteikė, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, be kreditorių nurodytų duomenų, taip pat turi teisę remtis viešųjų registrų ir kitais viešai prieinamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Patikrinus viešai prieinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie skolininką nustatyta, kad 2018-06-14 skolininko skola Fondo biudžetui jau siekė 973,77 Eur. Tai reiškia, jog nuo 2018-04-18 iki 2018-06-14 skolininko įsipareigojimai Valstybinio socialinio fondo biudžetui patrigubėjo (973,77 Eur / 314,20 Eur = 3,099 karto). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viešai prieinamais duomenimis skolininkas 2018-06-18 dienai turėjo 573,03 Eur mokestinę nepriemoką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pareikštus turtinius reikalavimus, atskirojo skundo argumentus, viešųjų registrų duomenis ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį sprendžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas (CPK 185 straipsnis). Grėsmę kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui kelia skolininko tikėtinai sunki finansinė padėtis, kuri iš analizuotų duomenų turi tendenciją prastėti. Skolininkas be apelianto turi ir kitų kreditorių, neturi ilgalaikio materialiojo turto, nematerialų trumpalaikį turtą sudaro per vienerius metus gautinos sumos, tačiau nėra aiškus koks yra per vienerius metus skolininkų gautinų sumų perspektyvumas (realumas). Skolininkas neteikė atsiliepimo į atskirąjį skundą, neįrodinėjo savo geros turtinės padėties, nepaneigė kreditoriaus nurodytų aplinkybių dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei nustatęs abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą tenkina: panaikina apskųstą teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkina bei taiko skolininkui priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas jį arba trečiuosius asmenis, areštą pareikštų turtinių reikalavimų (3 206,50 Eur) sumai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į skolininko interesus, sprendžia, kad pirmiausiai turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas turtinių reikalavimų sumai užtikrinti, o tik jo nesant – piniginės lėšos ir turtinės teisės. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Kadangi šios nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkas, surasti ir aprašyti skolininko turtą pavestina kreditoriaus pasirinktam antstoliui, kuris įpareigotinas nustatyta tvarka pateikti hipotekos skyriui areštuoto turto apyrašą su nurodytais išsamiais areštuojamo turto duomenimis. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 straipsnio 6 dalis).Kreditoriaus reikalavimai priskirtini trečiajai reikalavimų patenkinimo eilei (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas, 754 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 144, 145, 334–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

kreditoriaus UAB „Olertos transportas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti.

Areštuoti skolininkui UAB „Afertus“, juridinio asmens kodas 304436489, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, neviršijant 3 206,50 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Iš areštuoto turto leisti skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui.

Nutarties vykdymą pavesti antstoliui pagal kreditoriaus pasirinkimą ir jo lėšomis. Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.

Išaiškinti kreditoriui, kad dėl turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į antstolį, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Išaiškinti skolininkui, jog nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Turtas areštuojamas galimam trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.