Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-12 · Civilinė byla Nr. 2S-404-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-12
Bylos Nr.
2S-404-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
A., A. S.
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-404-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 77.4.3; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje dėl tėvo valdžios apribojimo pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. S. (byloje dalyvauja institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, Švenčionių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. S.. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovo J. S. valdžią sūnui D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui matytis su vaiku, nes tai prieštarauja vaiko interesams. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu jiems gimė sūnus D., tačiau santuoka su atsakovu buvo nutraukta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-19 sprendimu, iš atsakovo priteistas 300 Lt išlaikymas sūnui, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Ji netrukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovas sūnui rodo neigiamą pavyzdį, būdamas su sūnumi girtauja, keikiasi, priekabiauja prie jos, jai grasina, būdamas neblaivus duoda sūnui žaisti su medžiokliniu šautuvu, vežioja vaiką automobiliu. Sūnus priverstinai bendraudamas su atsakovu patiria psichologinį diskomfortą, atsakovas netinkamai įgyvendina jam suteiktas teises, daro žalingą įtaką sūnui, kadangi pats turi rimtų sveikatos sutrikimų, pačiam atsakovui galėtų būti nustatyta globa. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui matytis su sūnumi.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui J. S. matytis su sūnumi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-20 nutartimi palikta nepakeista.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi panaikino 2009-01-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui J. S. matytis su sūnumi, o 2009-04-10 nutartimi – panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-01 nutartį. Vilniaus miesto 2009-04-10 nutartis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-10 nutartimi palikta nepakeista.

Šalies argumentai

Atsakovas J. S. 2009-10-20 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir prašė leisti jam bendrauti su sūnumi pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-19 sprendime nustatytą tvarką. Nurodė, kad teismas uždraudė jam matytis su sūnumi nuo 2009-01-14, 2009-04-16 byloje buvo paskirta sūnaus psichologijos ekspertizę, kuri nėra atlikta, o teismas 2009-10-14 nutartimi paskyrė kitą ekspertizę, kurios atlikimas gali užtrukti iki metų. Kadangi jis jau beveik metai negali bendrauti su sūnumi, pasikeitė aplinkybės, susijusios su psichologijos ekspertizės atlikimu, prašė leisti jam bendrauti su sūnumi.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2009-04-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, leido atsakovui J. S. bendrauti su sūnumi pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-19 sprendime nustatytą tvarką. Teismas nustatė, kad atsakovui galioja 2008-01-14 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas matytis su sūnumi. Kadangi 2009-04-16 nutartimi paskirta vaiko psichologijos ekspertizė nebuvo atlikta, 2009-10-14 nutartimi buvo paskirta pakartotinė vaiko psichologijos ekspertizė, ekspertizės atlikimas gali užtrukti, o atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme neturi galimybės ne tik bendrauti su sūnumi, bet ir matytis su vaiku, teismas padarė išvadą, jog yra grėsmė, kad vaiko ir tėvo santykiai gali nutrūkti. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtina netinkamą atsakovo, kaip tėvo, elgesį pagal CK 3.108 str. Teismas manė, kad atsakovui tinkamai bendrauti su vaiku trukdo nustatyta bendravimo tvarka, todėl nurodė, kad šalys gali keisti bendravimo su vaiku tvarką.

Šalies argumentai

Ieškovė A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad jos su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, todėl pagrįstai buvo taikytas laikinas atsakovo teisių suvaržymas ir apsaugoti vaiko interesai, kilus abejonių dėl tinkamo vaiko auklėjimo. Dėl to teismo nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kad šalys iki ekspertizės turėtų lygiavertes sąlygas bendrauti su vaiku, yra nelogiška ir nepagrįsta. Ji yra labiau atsakinga už vaiką, nes vaikas nuolat būna su ja, o atsakovas pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką su vaiku bendrauja epozidiškai, atsakovui ir vaikui bendraujant ji nedalyvauja, apie atsakovo elgesį ji sužinojo iš mažamečio vaiko pasakojimų. Kadangi psichologijos ekspertizė yra paskirta siekiant nustatyti, kokią įtaką iki ieškinio padavimo vaikui darė atsakovas, manytina, jog laikinosios apsaugos priemonės būtent ir atitinka tai. Priešingu atveju, atsakovui leidus bendrauti su vaiku po ekspertizės paskyrimo atsakovas galėtų imtis veiksmų pakeisti mažamečio požiūrį į atsakovo elgesį, o tai neabejotinai apsunkintų ekspertams pateikti objektyvią išvadą apie atsakovo elgesį bendraujant su atsakovu. Ji nėra nusistačiusi prieš atsakovo bendravimą su vaiku, nesiekia piktybiškai iš asmeninių paskatų suvaržyti atsakovo bendravimo su vaiku, tik baiminasi, jog atsakovas vaikui nepadarytų neigiamos įtakos arba tiesioginės žalos pačiam vaikui. Neatmestina tikimybė, kad jei specialisto išvada nepatvirtins jos nuogąstavimų, ji pakeis savo poziciją dėl ieškinio. Teismas panaikino 2010-04-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors formaliai panaikino ankstesniąją nutartį, todėl taikytinas CPK 151 str. 4 d., 152 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktą civilinės bylos medžiagą, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-10 nutartį, leido atsakovui J. S. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-19 sprendimu nustatytą tvarką, nevertindamas aplinkybių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu. Pirmosios instancijos teismui nėra suteikta kompetencija pasinaikinti savo priimtų nutarčių, kurių teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrintas apeliacine tvarka, ir dėl kurių yra priimtos apeliacinės instancijos teismo nutartys. Pagal CPK 343 str. 2 d. 1 p. pirmosios instancijos teismas gali pats panaikinti savo priimtą nutartį, kai dėl tokios nutarties yra paduotas atskirasis skundas ir pirmosios instancijos teismas sutinka su atskiruoju skundu. Kitu atveju, pagal CPK 150 str. pirmosios instancijos teismas gali iš dalies ar visiškai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o ne pačią nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pagal CK 3.65 str. 7 d. teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų - gali uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. CPK 150 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-19 sprendimu abiejų šalių sutarimu buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria taip pat buvo susitarta ir dėl atsakovo J. S. bendravimo su šalių sūnumi D., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos, t. y. kad iki 2009 m. spalio mėn. J. S. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų iš motinos pirmą mėnesio penktadienį 19 val. (pradedant skaičiuoti nuo 2007 m. liepos mėn.) ir pristatydamas motinai pirmadienį 19 val. Suderinęs su vaiko motina, tėvas turi teisę ir kitu metų laiku lankyti sūnų ir su juo bendrauti. Kiekvienais metais nuo 2009 m. iš viso 30 kalendorinių dienų per metus tėvas gali atostogauti su sūnumi. Jeigu tėvo bendravimo su sūnumi savaitgalį sūnus susirgs, tėvas turi teisę su sūnumi bendrauti sekantį savaitgalį, o toliau bendrauti nekeičiant nustatytos bendravimo tvarkos (b. l. 5-6). Šiuo metu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl atsakovo, kaip nepilnamečio vaiko D. S. tėvo, valdžios apribojimo sūnui pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. S.. Pirmosios instancijos teismas 2009-01-14 nutartimi taikė ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui J. S. matytis su sūnumi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-20 nutartimi palikta nepakeista. Pirmosios instancijos teismas 2009-04-01 nutartimi pats panaikino 2009-01-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui J. S. matytis su sūnumi, o 2009-04-10 nutartimi – panaikino savo 2009-04-01 nutartį. Pirmosios instancijos teismo 2009-04-10 nutartis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-10 nutartimi palikta nepakeista. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino savo 2009-04-10 priimtą nutartį, kuria buvo panaikinta 2009-04-01 nutartis, tuo pagrindu, kad 2009-04-01 prašymas panaikinti laikinąją apsaugos priemonę buvo neišsamus, pateiktas žodžiu, šalys buvo nepasirengusios išsamiai išdėstyti savo pozicijas, nors dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir analogiškai dėl 2009-04-01 nutarties nepagrįstumo yra pasisakiusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-08-10 nutartyje. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nurodytose nutartyse konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis bendrauti su sūnumi, jomis naudojasi netinkamai, girtauja, keikiasi sūnaus akivaizdoje, daro žalingą įtaką vaikui, yra tiesiogiai susijusios su prioritetiškai ginamomis nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, teismui yra kilusi pagrįsta abejonė dėl realios grėsmės vaiko interesams, netaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-08-10 nutartyje nurodė, kad šioje byloje esant itin konfliktiškiems santykiams tarp šalių, turi būti teikiamas prioritetas mažo vaiko saugiai aplinkai užtikrinti, todėl laikinai ribojant vaiko bendravimą su vienu iš tėvu sumažinama ir konflikto didėjimo tarp šalių grėsmė, kuri neigiamai veikia vaiko asmenybę, draudimas atsakovui matytis su sūnumi geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą iki bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.

Nagrinėjant atsakovo 2009-10-20 prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones buvo būtina vertinti, ar aplinkybės, dėl kurių byloje buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui matytis su sūnumi – yra pasikeitusios, ar yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovui taikyta laikinoji apsaugos priemonė galėtų būti panaikinta ar pakeista, ar yra pagrindas nustatyti kitokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nei kad yra nustatyta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-19 sprendimu, iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, kad yra aplinkybės, dėl kurių nėra būtina taikyti būtent tokią laikinąją apsaugos priemonę – draudimą matytis su sūnumi, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad yra pagrindas panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, nes byloje 2009-04-16, 2009-10-16 nutartimis buvo paskirta kompleksinė vaiko psichologijos ekspertizė, nėra aišku, kiek laiko truks šios ekspertizės atlikimas, todėl yra grėsmė, kad vaiko ir tėvo santykiai gali nutrūkti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko psichologijos ekspertizė jau yra atlikta, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad yra pagrindas panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę tik dėl to, kad byloje yra atliekama kompleksinė vaiko psichologijos ekspertizė, nėra aktualus. Šioje byloje, kaip jau nurodyta aukščiau, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, būtina įvertinti, ar yra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė galėtų būti panaikinta ar pakeista, ar ankstesnėse teismo nutartyse nustatytos aplinkybės dėl atsakovo veiksmais keliamos grėsmės sūnui yra pasikeitusios, ar nėra tikslinga laikinai nustatyti kitokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką iki bus išnagrinėta civilinė byla.

Kadangi vaiko kompleksinė psichologijos ekspertizė jau yra atlikta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo argumentų, kad atsakovas gali siekti daryti įtaką vaiko nuomonei atliekant vaiko psichologijos ekspertizę, trukdyti pateikti objektyvią ekspertų išvadą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atsakovo prašymą panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą matytis su sūnumi – perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis