- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- e2-111-666/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- K. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos, Juozas G
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Linas Kontrimas
Žemesnės instancijos teismas
atsakovui K. G., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atstovei D. V. (nuotoliniu būdu),
trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Skuodaitei – Tarasovienei (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. G., tretieji asmenys Juozas G. K., J. G., R. L., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius dėl administracinio akto panaikinimo ir žemės sklypų ribos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 14SK-296-(14.14.110 E.) dalį, kurioje buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr., kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geovitara“ matininkės S. S. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. ; 2) nustatyti bendrą žemės sklypo, unikalus Nr., adresu Kretingoje, ir žemės sklypo, unikalus Nr. Kretingoje, ribą, kurios posūkio taškai yra Nr. 1 (X-, Y) ir Nr. 5 (X-.30, Y-), pažymėti MB „Pajūrio matininkai“ 2021 m. gegužės 25 d. parengtame žemės sklypo plane; 3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad yra žemės sklypo, unikalus Nr., Kretingoje, savininkas. Šiame žemės sklype taip pat yra ieškovui priklausantis pastatas – garažas, unikalus Nr., ieškovo įsigytas 2003 m. sausio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovui priklausantis žemės sklypas yra suformuotas 2002 m. vasario 15 d. matininkui S. U. atlikus kadastrinius matavimus ir sklypo ribos buvo pažymėtos vietinėje Kretingos koordinačių sistemoje. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2008 m. spalio 20 d. ieškovui išdavė statybos leidimą Nr. 333, kuriuo ieškovui buvo leista rekonstruoti jam priklausantį garažą pagal matininkės R. L. parengtą statybos techninį projektą. Rekonstrukcijos metu yra planuojama padidinti pastato – garažo užstatymo plotą iki žemės sklypo ribos. Rekonstrukcijos darbai šiuo metu nėra baigti, statybos darbai žemės sklype yra vykdomi, yra įrengta dalis naujų pastato pamatų. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, unikalus Nr., Kretingoje, kurio savininkai pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra Lietuvos Respublika ir Lietuvos Respublikos dalis patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei K. G.. Žemės sklypas yra suformuotas ir žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-296-(14.14.110 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr., Kretingos m., Kretingos r. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Žemės sklypo kadastrinių matavimų ribos yra nustatytos UAB „Geovitara“ 2021 m. kovo 3 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Šiame žemės sklype yra pastatai ir patalpos, priklausančios tretiesiems asmenims – R. L., kuriai priklauso negyvenamoji patalpa (garažas, unikalus Nr., Kretingoje); J. G., kuriai priklauso negyvenamoji patalpa (garažas, unikalus Kretingoje); J G. K., kuriam priklauso 14059/28641 dalys, ir P. G., kuriam priklauso 14582/28641 dalys, pastato - garažo, unikalus Nr., Kretingoje. Ieškovas nurodo, kad apie atliktus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei tai, kad naujai suformuoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribos neatitinka (gali neatitikti) faktinės sklypų situacijos bei gali kirsti ieškovui priklausantį statinį, sužinojo 2021 m. gegužės mėnesį, todėl nedelsiant, t. y. 2021 m. gegužės 11 d., kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių, kaip į gretimo žemės sklypo valdytoją, prašydamas neatlikti jokių veiksmų su nuosavybės įforminimu žemės sklypui, adresu, nurodydamas, kad suformuoto žemės sklypo ribos kerta jam nuosavybės teise priklausantį ir rekonstruojamą statinį, esantį gretimame žemės sklype. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 14SD-1502-(14.14.137 E.) ieškovą informavo, jog jo prašyme pateikta informacija yra netiksli, kadangi patikrinus pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, jog žemės sklypas, kadastro Nr., Kretinga nepersidengia ir nekerta gretimo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. Kretingoje, todėl šiai dienai nėra jokio teisinio pagrindo apriboti valstybinės žemės sklypo, pardavimo, ar nuomos įteisinimo. Ieškovas pažymėjo, kad konvertavus koordinačių sistemą iš vietinės į valstybinę, keitėsi žemės sklypo ribos, todėl jis atliko jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. MB „Pajūrio matininkai“ 2021 m. gegužės 25 d. atliko ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į faktinę situaciją, t. y. į ieškovui priklausančio žemės sklypo kraštinių, įregistruotų kadastro žemėlapyje, ilgius, sklypo plotą bei į žemės sklype esančius bei statomus pastatus, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius atsisakė suderinti šiuos kadastrinius matavimus, nurodant, jog matuojamas žemės sklypas persidengia su gretimo sklypo, Nr. ribomis, kuris išmatuotas geodeziniais prietaisais. Ieškovas, siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių, prašydamas pateikti 2021 m. balandžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 14SK-296-(14.14.110 E.) kopiją bei žemės sklypo, unikalus Kretinga, kadastrinių matavimų bylą. Susipažinus su dokumentais, ieškovui tapo aišku, jog 2021 m. vasario 5 d. buvo ženklinamos gretimo žemės sklypo ribos, 2021 m. vasario 5 d. parengtas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 1, iš kurio matyti, kad ženklinant žemės sklypo ribas ieškovas nedalyvavo. Ieškovui apie gretimo žemės sklypo ribų paženklinimą žinoma nebuvo, kvietimo atvykti į ribų ženklinimą jis negavo, nei žodžiu nei raštu apie tai nebuvo informuotas, todėl jokių pastabų matininkui nepareiškė. MB „Pajūrio matininkai“ parengė situacijos schemą, kurioje yra pažymėtos įregistruotos ieškovo ir kaimyninių žemės sklypo ribos, taip pat pažymėtos faktinės sklypų ribos, bei žemės sklypuose esantys statiniai, pamatai. Iš šios situacijų schemos matyti, kad įregistruotos pastatų koordinatės neatitinka esamos situacijos, taip pat jog pastatyti pamatai, statomi pagal 2008 m. spalio 20 d. statybos leidimą Nr. 333, patenka į gretimą žemės sklypą, kas reiškia, jog įregistruotos gretimo žemės sklypo ribos kerta ieškovui priklausančius pastatus, kadastriniai matavimai atlikti neatsižvelgiant į esamą situaciją ir į žemės sklypuose esamus bei statomus statinius, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2021 m. balandžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo sprendimo dalis, kurioje buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. nustatyti pagal UAB „Geovitara“ matininkės S. S. parengtą kadastro duomenų bylą Nr. yra teisėta ir pagrįsta, parengta pagal patvirtintą projektą (teritorijų planavimo dokumentą), suderinta, patikrinta ir patvirtinta pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
Trečiasis asmuo J. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog jam neprieštarauja. Parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškovo ieškiniu tiek, kiek tai nepažeidžia jos kaip garažo savininkės interesų. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad savivaldybės administracija neturi kompetencijos derinti ir tikrinti kadastrinius matavimus, todėl negali įvertinti, ar teisingai yra atlikti kadastriniai matavimai. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad į savivaldybės administraciją dėl administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pakeitimo ar korektūros niekas nesikreipė. Pažymėjo, kad esant neatitikimams, pačios šalys turėjo kreiptis dėl detaliojo plano korektūros inicijavimo. Teismo sprendimas savivaldybės administracijai galėtų turėti pasekmes, o būtent – detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui. Nurodė, kad iš esmės laikosi savo pozicijos, išdėstytos atsiliepime į ieškinį.
Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra institucijos atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad žemės sklypai, esantys, Kretingoje, patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo – Kretingos senojo miesto vietovę. Kadangi ginčas byloje kyla dėl žemės sklypo, esančio adresu atliktų kadastrinių matavimų teisingumo bei šį ir ieškovo žemės sklypą skiriančios ribos nustatymo, Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad tai nėra priskirta jo kompetencijai, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra institucijos atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo J G. K. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiliepimo neteiks, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo R. L. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį neteiks.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovas iš esmės nesutinka su kadastrinių matavimų ribomis, nes jų ribos kerta šiuo metu ieškovo rekonstruojamą statinį. Taip pat nurodo, kad priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 2 d. priimto sprendimo Nr. 14SK-296-(14.14.110 E.) dalis, kuria buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus, kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geovitara“ matininkės S. S. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. , pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, kadangi sumažėtų ieškovo žemės sklypo plotas, kuris yra įregistruotas Registrų centre. Pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko statinio statybos teisėtumo patikrinimą ir nenustatė aplinkybių, kad statinys būtų statomas už žemės sklypo ribų. Jokių kitų pažeidimų, kurie turėtų įtakos statybos teisėtumui, nėra, todėl galima konstatuoti, kad statinys yra statomas teisėtai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Suvestinis planas patvirtina, jog pamatai yra toje žemės sklypo ribų dalyje, kuri buvo suformuota 2002 metais pagal matininko U kadastrinius matavimus, todėl būsimas statinys nebus ilgesnis nei 9 metrai, t. y. ilgesnis nei žemės sklypo plotis. Ieškovui baigus rekonstrukcijos darbus, dalis statinio atsidurs gretimame žemės sklype. Pagal kadastrinių matavimų taisykles, formuojamo žemės sklypo ribos negali kirsti statinių, turi būti atsižvelgiama į esamo žemės sklypo konfigūraciją, reljefą ir kitas aplinkybes. Pažymi, kad tiek vaizdo įrašai, tiek šalių paaiškinimai patvirtina, kad statybos darbai ieškovo žemės sklype buvo pradėti 2020 metų rudenį. Žemės sklypo ribos buvo ženklinamos 2021 m. vasario 5 d., todėl akivaizdu, kad pamatai, esantys ieškovo žemės sklype, matininkei turėjo būti matomi. Priežastis, dėl ko matininkė neužfiksavo pamatų, galimai gali būti tai, kad tuo metu buvo sniego. Nurodo, kad riba tarp žemės sklypų yra neaiški. Pagal suvestinio plano duomenis matyti, kad tie kadastro duomenys, kurie buvo nustatyti 2002 metais, neatitinka faktinės žemės sklypo ribos. Mano, kad išspręsti situaciją ne teismo tvarka nėra galimybės, nes ieškovas jau buvo atlikęs naujus kadastrinius matavimus, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė juos derinti nurodydama, kad persidengia gretimų žemės sklypų ribos. Pabrėžia, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra nustatyti bendrą sklypų ribą, o ne panaikinti administracinį aktą. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, nes priešingu atveju šalių konfliktai tik išaugs.
Teismo posėdžio metu atsakovas K. G. nurodė, kad su ieškiniu kategoriškai nesutinka. Mano, kad nustatytos ribos yra teisingos. Pažymėjo, kad gretimame žemės sklype esančiame ir nuosavybės teise valdomame garaže vykdo individualią veiklą nuo 2013 metų. Nurodė, kad jokios sklypų ribos niekada nebuvo aiškios. Atsakovo atstovas nurodė, kad yra du pagrindiniai aktai, kurie reglamentuoja analizuojamą situaciją, t. y. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu patvirtintas žemės sklypo, esančio Kretingoje, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame detaliai nurodomos žemės sklypo ribos, o sprendinio brėžinyje yra išviešinta ir pateikta informacija apie linijų ilgius, koordinates, posūkio taškus ir kt. Tiek patvirtintame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, tiek UAB „Geovitara“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje nėra jokių neatitikimų. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra galiojantis, jis nėra apskųstas teisės aktuose numatyta tvarka, todėl yra privalomas visiems asmenims ir institucijoms. Byloje nėra duomenų kiek kvadratinių metrų šitas sprendinys pažeidžia ieškovo teises, todėl nėra galimybės įvertinti ar ji viršija leistiną paklaidą. Šiai dienai, kai nėra aiškūs būsimo statinio kontūrai, galimai ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negalėjo pasisakyti dėl jo išsidėstymo žemės sklype. Mano, kad šioje situacijoje nėra jokio ieškovo teisių pažeidimo. Pažymėjo, kad norint nuginčyti kadastrinius matavimus, reikia nuginčyti administracinį aktą, kuriuo kadastriniai duomenys buvo patvirtinti ir kurių pagrindu jie yra įregistruoti Registrų centre, todėl teismui netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, akivaizdu, kad negali būti tenkinamas antrasis ieškinio reikalavimas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas riboženkliais nepaženklintame sklype pradėjęs statybos darbus, elgiasi neatsakingai. Nurodė, kad ieškovas antrą kartą, ištaisęs klaidas dėl atliktų kadastrinių matavimų, į instituciją nesikreipė. Tik ištaisius klaidas, būtų buvęs sprendžiamas klausimas dėl sklypų ribų persidengimo ir priimtas sprendimas tvirtinti arba netvirtinti pateiktą kadastro bylą ir kokios žemės sklypo ribos yra teisingos. Mano, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. Š. nurodė, kad yra UAB „Geovitara“ projektuotoja. Žemės sklypo, esančio Kretingoje, kadastrinius matavimus atliko matininkė S. S.. Nurodė, kad ieškovas S. A. registruotu paštu buvo informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus gretimame žemės sklype. Informacija asmeniui yra siunčiama deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, kad ieškovo sklypo teritorija nebuvo aptverta, todėl nebuvo galima suprasti, kad būtų vykdomi kokie nors statybos darbai, taip pat nebuvo matyti jokių riboženklių. Rinkti informacijos (apžiūrėti žemės sklypo, atlikti pastatų išsidėstymo ir žemės sklypo ribų matavimų) projekto rengimui yra vykstama po savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) priėmimo. Esant situacijai, kai žymint sklypo ribas paaiškėja, kad jos kerta statinius ar gretimo žemės sklypo ribas, jeigu yra viršijama 10 cm miesto teritorijoje leidžiama paklaida, turėtų būti pakeisti matavimai. Žemės sklypo koordinatės, nurodytos žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projekte nėra privalomos, jos gali būti tikslinamos vietovėje, tačiau tik paklaidos ribose. Pažymėjo, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, yra remiamasi informacija, gauta iš Registrų centro duomenų bazių apie gretimų žemės sklypų ribų koordinates. Šiuo atveju, ieškovo žemės sklypas vietovėje nebuvo paženklintas riboženkliais, todėl atliekant žemės sklypo, esančio Kretingoje, kadastrinius matavimus buvo vadovautasi Registrų centro pateikiama informacija.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. S. nurodė, kad yra UAB „Geovitara“ matininkė, atlikusi žemės sklypo, esančio Kretingoje, kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad nei renkant duomenis kadastro bylai, nei ženklinant žemės sklypo ribas, ieškovo žemės sklype nebuvo atliekami jokie statybos darbai, nesimatė jokių pamatų, statybinių medžiagų ar technikos. Ieškovo žemės sklypas nebuvo paženklintas riboženkliais. Kadangi ieškovas neatvyko į kadastrinius matavimus, antrasis laiškas su informacija apie atliktus kadastrinius matavimus jam buvo išsiųstas registruotu paštu 2021 m. vasario 8 d. Kadastro byloje yra išrašas iš pašto, kuriame nurodyta, kad laiškas gavėjui (ieškovui) buvo įteiktas 2021 m. vasario 12 d. Pažymėjo, kad Kretingos mieste dažniausiai nebūna nesutapimų ar didelių paklaidų. Nurodė, kad jeigu ieškovas mano, kad kadastriniai matavimai yra atlikti netinkamai ir neteisingai, jis turi teisę daryti savo matavimus ir jeigu sklypų ribos persidengtų, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų spręsti kieno matavimai yra atlikti teisingai. Šiuo atveju viską galima padaryti be teismo. Negali būti tokios situacijos, kad žemės sklypo riba kirstų statinius.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. G. nurodė, kad perleido sūnui (atsakovui) žemės sklypą. 2020 metų vėlų rudenį ieškovas savo sklype pradėjo kasti pamatus, t. y. vykdyti statybos darbus. Apie tai informavo ten gyvenantys žmonės. Atvykus į vietą pamatė, kad yra vežama žemė ir atkasinėjami jo sklype esančio statinio pamatai. Buvo iškviesta policija situacijai išsiaiškinti. Kalant riboženklius 2021 m. vasario 5 d. buvo sniego, o ieškovo sklype nesimatė jokių požymių, kad būtų atliekami statybos darbai. Ieškovas buvo minėjęs, kad po rekonstrukcijos ieškovo garažo siena bus prijungta prie jo garažo sienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio Kretingoje, atliktų kadastrinių matavimų teisingumo bei šio ir ieškovo S. A. žemės sklypą, esantį Kretingoje, skiriančios ribos nustatymo, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę. Siekiant išspręsti šią problemą, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo administraciniu aktu faktiškai išsprendė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasi UAB „Geovitara“ matininkės S. S. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos Nr. duomenimis. Su administraciniu aktu patvirtintomis žemės sklypo ribomis ieškovas nesutinka.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.
Bendroji taisyklė yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Taip aptariamo reikalavimo, nustatyto žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti, reikšmė yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje. Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia (be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų.
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje bei patikslintame ieškinyje ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad ženklinant gretimo žemės sklypo ribas nedalyvavo. Teigia, kad apie gretimo žemės sklypo ribų paženklinimą žinoma nebuvo, kvietimo atvykti į ribų ženklinimą negavo, nei žodžiu nei raštu apie tai nebuvo informuotas, todėl jokių pastabų matininkui neturėjo galimybės pareikšti. Su tokiais ieškovo teiginiais teismas neturi pagrindo sutikti, nes teismo posėdžio metu liudytojos J. Š. (UAB „Geovitara“ projektuotoja) bei S. S. (matininkė, atlikusi kadastrinius matavimus) patvirtino faktą, kad kadastrinių matavimų byloje yra išrašas iš pašto, kuriame nurodyta, kad laiškas gavėjui (ieškovui) su informacija apie gretimame žemės sklype atliktus kadastrinius matavimus buvo įteiktas 2021 m. vasario 12 d. Pirmasis laiškas su informacija apie tai, kad gretimame žemės sklype bus atliekami kadastriniai matavimai ieškovui taip pat buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Liudytojų parodymus patvirtina byloje esantys duomenys iš pašto apie detalią siuntų informaciją, iš kurios matyti, kad ieškovas buvo informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei jo reikšmę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo laikomasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, nes matininkė, atlikdama žemės sklypo kadastrinius matavimus, kvietė gretimo besiribojančio sklypo savininką (ieškovą), kuris, nesutikdamas su matininkės atliktais kadastriniais matavimais, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.5. punktą turėjo teisę ir galėjo reikšti pastabas dėl ženklinimo.
Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypas, esantis Kretingoje, yra suformuotas remiantis teritorijų planavimo dokumentu, patvirtintu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-65 „Dėl žemės sklypo, Kretingos m., Kretingos r. sav. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Šis dokumentas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra teisėtas ir galiojantis, privalomas institucijoms ir kitiems asmenims. Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra gavusi jokių suinteresuotų asmenų kreipimųsi dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pakeitimo ar korektūros. UAB „Geovitara“ matininkės S. S. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos Nr. informacija visiškai atitinka Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-65 „Dėl žemės sklypo Kretingos m., Kretingos r. sav. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintą žemės sklypo, esančio Rotušės a. 15A, Kretingoje, formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame detaliai nurodomos žemės sklypo ribos (linijų ilgiai, koordinates, posūkio taškai ir kt.). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, turi pagrindą konstatuoti, jog atsakovui K. G. priklausančio sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų byla sukomplektuota nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reglamentavimo.
Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad mano, jog gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai, neatsižvelgiant į ieškovo žemės sklype esančius statinius, dėl ko suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo riba kerta sklype statomą pastatą, o jo žemės sklypo plotas sumažėja, be to pažymi, kad iš turimų dokumentų matyti, jog riba, skirianti žemės sklypus, yra neaiški. Ieškovo manymu, žemės sklypų riba turi būti koreguojama taip, kad jam priklausantis šiuo metu rekonstruojamas statinys (garažas) patektų į jo sklypą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors kasacinio teismo praktikoje kaip vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina nustatant žemės sklypų ribas, nurodomas galimybės naudotis statiniais pagal paskirtį išsaugojimas, tačiau taip pat pasisakyta, kad sprendžiant tokį klausimą turėtų būti nustatyta, ar žemės sklypo savininkas davė sutikimą dėl statinių statybos, ar dėl to neprieštaravo, nereiškė pretenzijų, ar statybos metu buvo aiškios sklypo ribos, t. y. turi būti aiškinamasi dėl statinių atsiradimo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, teismas byloje nustatė, kad ieškovas rekonstruoja jam priklausantį garažą pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. 333, kuriuo ieškovui buvo leista rekonstruoti jam priklausantį garažą pagal matininkės R. L. parengtą statybos techninį projektą. Rekonstrukcijos metu yra planuojama padidinti pastato – garažo užstatymo plotą iki žemės sklypo ribos. Ieškovas nurodo, kad statybos darbus sklype pradėjo 2018 metų rudenį ir yra įrengęs dalį naujų pastato pamatų, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad naujų pamatų įrengimo darbus pradėjo 2020 metų rudenį. L. P. G patvirtino, kad ieškovas 2020 metų rudenį pradėjo vykdyti statybos darbus, dėl ko jis kreipėsi į policiją bei į Valstybinės teritorijų planavimo bei statybos inspekciją, nurodydamas, kad ieškovas galimai neteisėtai stato statinį, be to sukelia grėsmę tuo metu jam priklausančiam statiniui, esančiam gretimame žemės sklype. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tyrė P. G. skundą ir ieškovui 2021 m. balandžio 9 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-412, įpareigojant pašalinti jame nurodytus pažeidimus. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. 2D-19233 matyti, kad ieškovas visus privalomajame nurodyme nurodytus pažeidimus pašalino; konstatuota, kad statomas statinys atitinka darbo projekto laidos sprendinius. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra žemės sklypų bendros ribos nustatymo klausimas, o ne statinio teisėtumo klausimas, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina.
Minėta, kad teismas taip pat turi išsiaiškinti aplinkybes, ar statybos (rekonstrukcijos) metu buvo aiškios žemės sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu liudytoja S. S. nurodė, kad ieškovo žemės sklypas nebuvo paženklintas riboženkliais, o renkant duomenis kadastro bylai bei ženklinant žemės sklypo ribas vietovėje, ieškovo žemės sklype nebuvo atliekami jokie statybos darbai, nesimatė jokių pamatų, statybinių medžiagų ar technikos. A. K. G taip pat nurodė, kad sklypų ribos niekada nebuvo aiškios, be to pažymėjo, kad kategoriškai nesutinka su ieškovo ketinimais po rekonstrukcijos darbų sujungti garažų sienas. Kad ieškovo žemės sklypas nėra paženklintas riboženkliais, sutiko ir pats ieškovas. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Nagrinėjamu atveju, vertinant nurodytas aplinkybes, teismas pritaria atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovės teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad ieškovas, pradėjęs statinio rekonstrukcijos darbus esant nepaženklintoms žemės sklypo riboms ir tokiu būdu neįgyvendindamas savo pareigų, elgėsi nepakankamai atsakingai, atidžiai ir apdairiai.
Ieškovas nurodo, kad iš turimų dokumentų matyti, kad žemės sklypų ribos yra neaiškios. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013). Ieškovas, įrodinėdamas gretimų žemės sklypų ribos neaiškumą, remiasi byloje esančiu MB „Pajūrio matininkai“ 2021 m. gegužės 25 d. parengtu žemės sklypo planu bei MB „Pajūrio matininkai“ 2021 m. gegužės 25 d. parengtu suvestiniu planu, iš kurių, ieškovo teigimu, matyti, kad jo sklype esančio rekonstruojamo garažo pamatų dalis patenka į atsakovams priklausantį kadastriniais matavimais suformuotą žemės sklypą, esantį Kretingoje. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad minėti dokumentai prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. atsakovo K. G. į bylą pateiktai UAB „Vakarų valda“ 2021 m. lapkričio 22 d. parengtai situacijos schemai, iš kurios matyti, kad žemės sklypus iš vieno pusės skiria 0,14 m atstumas, o iš kitos pusės – 0,34 m atstumas. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Geovitara“ matininkės S. S. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos Nr. informacija visiškai atitinka Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-65 „Dėl žemės sklypo Kretingos m., Kretingos r. sav. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintą žemės sklypo, esančio, Kretingoje, formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame detaliai nurodomos žemės sklypo ribos (linijų ilgiai, koordinates, posūkio taškai ir kt.), t. y. kadastrinių matavimų bylos duomenys visiškai atitinka teritorijų planavimo dokumentą. Ieškovas, teigdamas, kad sumažėja jo žemės sklypo plotas neprideda jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti kiek sumažėja, todėl nėra galimybės įvertinti ar tas sumažėjimas galėtų būti paklaidų ribose.
Taip pat, atskirai pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju, iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį Kretingoje, matyti, kad duomenys apie šiame sklype atliktus kadastrinius matavimus nėra įregistruoti, t. y. nėra išviešinti. Ieškovas nurodo, kad 2021 m. gegužės 25 d. MB „Pajūrio matininkai“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius atsisakė suderinti šiuos kadastrinius matavimus, nurodant, jog matuojamas žemės sklypas persidengia su gretimo sklypo, Nr. ribomis, kuris išmatuotas geodeziniais prietaisais. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2021 m. birželio 8 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. KAM-41947-(10.9 E.) matyti, kad institucija atsisakė suderinti pateiktus kadastrinius matavimus, nes nustatė ne tik, kad matuojamas sklypas persidengia su gretimo sklypo ribomis, išmatuotomis geodeziniais prietaisais, bet ir kitų pažeidimų (kadastro duomenų byloje esantys duomenys neatitinka teritorijų planavimo dokumentų; bylą būtina suderinti su institucija, kuri yra atsakinga už saugomas teritorijas ir kt.). Ieškovas šio individualaus administracinio akto neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau iš karto kreipėsi į teismą dėl jo manymu pažeistų teisių gynimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek liudytoja S. S., tiek atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad esant susiklosčiusiai situacijai, kai pagal atliktų kadastrinių matavimų duomenis matyti, kad žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“ Nacionalinė žemės tarnyba sprendžia kieno matavimai yra atlikti teisingai. Šioje situacijoje, Nacionalinė žemės tarnyba šio klausimo spręsti negalėjo, kadangi ieškovas nepašalinęs kitų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2021 m. birželio 8 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-41947-(10.9 E.) nurodytų pažeidimų kreipėsi į teismą ir tokiu būdu nusprendė nesinaudoti administracinėmis procedūromis šiam ginčui išspręsti ne teismo tvarka.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių viseto, byloje esančių duomenų matyti, jog žemės sklypus skirianti riba iš esamų žemės sklypų planavimo dokumentų, yra aiški ir konkreti. Ieškovo prašomos nustatyti ribos nustatymas neatitiktų žemės sklypų planavimo dokumentų, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra. Teismas taip pat nenustatė, kad esama riba ženkliai pažeistų ieškovo teises, jo žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimą neproporcingai apsunkintų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas K. G. šioje byloje patyrė 1150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovo ieškinį atmetus, jos priteistinos iš ieškovo S. A. atsakovo K. G. naudai.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 30,54 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovo S. A. valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo S. A. ieškinį atmesti.
Iš ieškovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1150,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Iš ieškovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 30,54 Eur (trisdešimt eurų ir 54 ct) bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-111-666/2022.
Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.