Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 spalio 11 d. (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-7002-902/2017 pagal pareiškėjos I. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. V. (atstovė I. J.), VĮ Turto bankui, Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Š., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijai, išvadą teikiančiai institucijai - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimo, palikimo priėmimo faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. N. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad jos seneliui A. S. ir S. A. nuo bažnytinės santuokos sudarymo dienos (duomenys neskelbiami)atsirado sutuoktinių teisės ir pareigos; prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. faktiškai pradėdamas valdyti po savo žmonos mirties likusį turtą, priėmė jos palikimą; prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. N., faktiškai pradėdama valdyti po senelio mirties likusį turtą, priėmė jo palikimą.Suinteresuoto asmens D. V. atstovė I. J. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškėjos reikalavimais sutiko, pareiškė savarankišką reikalavimą - pripažinti, kad terminas palikimui priimti, atsiradusiam po A. S. mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, prašė terminą palikimui priimti atnaujinti (pratęsti). Pareiškėja nurodė, kad A. S. ir S. A. 2005 m. spalio 22 d. įregistravo bažnytinę santuoką, tačiau jos neįtraukė į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje. S. A. mirus (duomenys neskelbiami), A. S. faktiniu valdymu paveldėjo S. A. turtą. Po jo mirties I. N., faktiškai pradėdama valdyti A. S. turto, priėmė jo palikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu netenkino I. N. pareiškimo, atmetė D. V. atstovės I. J. savarankišką reikalavimą, priteisė iš I. N., 8,25 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. ir S. A. (duomenys neskelbiami) sudarė bažnytinę santuoką Šv. Apaštalo Petro ir Povilo bažnyčioje, įrašo numeris 115, santuokos liudijimas išduotas 2007-02-02) (b.l. 8). S. A. mirė (duomenys neskelbiami) (b.l. 12, 14). Po S. A. mirties liko nekilnojamasis turtas: butas (duomenys neskelbiami), ir 0,0500 ha žemės sklypas (b.l. 18-21). Po savo žmonos S. A. mirties A. S. į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, Testamentų registro išraše (b.l. 28) palikimą priėmęs asmuo nurodyta valstybė (jos vardu Turto bankas, byloje suinteresuotas asmuo). S. A. savo vaikų neturėjo (b.l. 38), A. S. turėjo dukrą J. S., pareiškėjos mamą (b.l. 9, 37), kuri mirė (duomenys neskelbiami) (b.l. 37). A. S. mirė(duomenys neskelbiami) (b.l. 13, 37). J. S. turėjo vaikų, pareiškėją ir D. V., nepilnametį asmenį (b.l. 9, 11). Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie objektyvias (pateisinančias) priežastis, kurios lėmė bažnytinės santuokos neįtraukimą į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje nustatyta tvarka. Nėra duomenų apie tai, kodėl sutuoktiniai delsė patys pranešti apie santuokos sudarymą, t.y. šį faktą (santuokos sudarymą bažnyčioje) išviešinti tokiu būdu, kad įgautų valstybės pripažinimą, įtraukiant santuoką į apskaitą CMI, o to pasekoje sukuriant teisines pasekmes disponuojant jiems (sutuoktiniams) priklausančiu turtu, įskaitant paveldėjimo teisinius santykius. Teismas sprendė, jog nesant duomenų apie pačių sutuoktinių, kurie jau yra mirę, buvusią valią bažnytinę santuoką įtraukti į valstybinę apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, negalima laikyti, jog jie siekė sukurti tas pačias teisines pasekmes kaip ir ne bažnyčioje susituokę asmenys, kurie santuoką įregistravo Civilinės metrikacijos įstaigoje.Teismas vertino, jog vien tik tas faktas, jog A. S. po santuokos su S. A. sudarymo ir po jos mirties gyveno jos bute, nėra pakankamas konstatuoti, jog A. S. minėtą turtą užvaldė kaip savo.Suinteresuotas asmuo D. V. siekia paveldėti S. A. asmeninį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas dar iki jos (bažnytinės) santuokos su A. S. sudarymo. D. V. yra nepilnametis, senelio mirties momentu –(duomenys neskelbiami) jam buvo 14 metų, nėra duomenų, jog tuo metu jis norėjo priimti po senelio mirties likusį turtą, jis (veikdamas per atstovę) turėjo galimybę ir anksčiau pareikšti savo reikalavimus, kuriuos pareiškė šioje byloje (kaip savarankišką reikalavimą), tik susipažinęs su pareiškėjos I. N. reikalavimais. Jo pavėluotas kreipimasis (po I. N. pareiškimo pateikimo) objektyviai nėra pateisinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo patenkinti I. N. pareiškimo išdėstytų reikalavimų bei D. V. savarankiško reikalavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja I. N. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmai instancijai nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliantės nuomone, teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, visai nemotyvavo savo sprendimo. Pareiškėja nežinojo, kad S. A. ir A. S. nebuvo įregistravę bažnytinės santuokos civilinės metrikacijos skyriuje. Jai visada buvo žinomas faktas, kad jie buvo vyras ir žmona.LR Konstitucijos 38 straipsnyje nurodyta, kad valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį bei pripažįsta bažnytinės santuokos registraciją. LR Konstitucinis teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime pabrėžė, kad santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia, todėl nuo bažnytinės santuokos registracijos dienos taip pat atsiranda sutuoktinių teisės ir pareigos. Teismas visiškai nepasisakė, ar buvo kokių objektyvių priežasčių, dėl ko santuoka nebuvo įregistruota, tik pažymėjo, kad S. A. ir A. S. nesiekė santuokos išviešinti, kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Priimdamas sprendimą, teismas pažeidė ir procesines normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, nes nepasisakė dėl visų I. N. motyvų.Civilinė byla turi būti grąžintina pirmos instancijos teismui tirti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė, reikalinga nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos I. N. apeliacinį skundą atmesti bei sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais bei pažymi, kad teismas tyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, tačiau jis neprivalėjo dėl kiekvieno jų pasisakyti sprendime. Sprendimas yra motyvuotas bei priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus. LR Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuoka sudaryta nepažeidus CK nustatytų santuokos sudarymo sąlygų, laikantis valstybėje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytų procedūrų, ir jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 str.2 d.).Nagrinėjamu atveju palikėjams sudarant bažnytinę santuoką galiojo CK 3.304 straipsnio normos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintos „Civilinės metrikacijos taisyklės“, kuriose numatyta, kad nustatytos formos pranešimas turi būti pateiktas per 10 dienų po santuokos sudarymo bažnyčioje dienos, nepateikus per dešimt dienų, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.304 str. 3 d.). Jeigu vienas iš bažnytinę santuoką sudariusių asmenų yra miręs, kreiptis dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą nėra galimybės.Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas pripažinti, kad S. A. ir A. S. nuo bažnytinės santuokos sudarymo dienos atsirado sutuoktinių teisės ir pareigos, negali būti tenkinamas.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantės skunde nurodyti motyvai nėra pagrįsti.Mano, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl to, kad neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus negalima bylos nagrinėti apeliacinės instancijos teisme bei teismas sprendimo neargumentavo, nėra pagrįsti.Pirmosios instancijos teismas nurodė esminius argumentus, dėl kurių atmestinas pareiškėjos reikalavimas. Apeliantė nenurodė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes reiktų dar nustatinėti.Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad jis neturi pagrindo įtraukti į apskait ą(duomenys neskelbiami) S. A. ir A. S. sudarytos bažnytinės santuokos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliaciniame skunde prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, yra nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose, šalys savo poziciją išdėstė teismo posėdyje, todėl tenkinti apeliantės prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo.Iš bylos dokumentų nustatyta, kad A. S. ir S. A. (duomenys neskelbiami) sudarė bažnytinę santuoką Šv. Apaštalo Petro ir Povilo bažnyčioje, įrašo numeris 115, bažnytinės santuokos liudijimas išduotas. Šios santuokos nei jie, nei bažnyčia neįtraukė į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje. S. A. mirė (duomenys neskelbiami), A. S. – (duomenys neskelbiami). Šiai dienai pareiškėja to negali padaryti, nes abu sutuoktiniai mirę. Pareiškėja siekia pripažinti juridinį faktą dėl sutuoktinių teisių ir pareigų atsiradimo bažnytinės santuokos pagrindu, paveldėjimo tikslu.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepasisakė, ar buvo kokių objektyvių priežasčių, dėl ko santuoka nebuvo įregistruota, tik nurodė, kad A. S. ir S. A. nesiekė santuokos išviešinti, kas neatitinka faktinių aplinkybių. Su tokiu apeliantės argumentu negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pačių sutuoktinių, kurie jau yra mirę, buvusią valią bažnytinę santuoką įtraukti į valstybinę apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, todėl negalima laikyti, jog jie siekė sukurti tas pačias teisines pasekmes kaip ir ne bažnyčioje susituokę asmenys, kurie santuoką įregistravo Civilinės metrikacijos įstaigoje. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, A. S. ir S. A. veiksmai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą – sutuoktiniai po bažnytinės santuokos nesikreipė dėl santuokos įtraukimo į valstybinę apskaitą. A. S. po S. A. mirties nors ir gyveno jai priklausančiame bute, bet dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Be to, šiuo konkrečiu atveju teisiškai nėra svarbu nustatyti kokios buvo A. S. ir S. A. nesikreipimo dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą priežastys.CK 3.24 str. numatyta, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sukeltų teisines pasekmes, būtina įvykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t.y. santuoka turi būti sudaryta nepažeidžiant valstybės nustatytų materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų, įtvirtintų CK 3.12 – 3.17 straipsniuose; santuoka turi būti sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą; santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje CK nustatyta tvarka.Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į oficialią apskaitą Civilinio kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka. Santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, įtraukimą į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje detalizuoja Civilinės metrikacijos taisyklės. (duomenys neskelbiami) sudarant santuoką galiojo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 129 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės). Pažymėtina, jog tiek CK 3.304 str. 1 d., tiek Civilinės metrikacijos taisyklių 53 p. (aktuali redakcija galiojusi iki 2006-06-11) yra nurodoma, jog pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas per 10 dienų po santuokos sudarymo ir tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos (CK 3.304 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai per 10 dienų nepateikiamas, – santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.304 str. 3 d.).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bažnytinė santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbiami), tačiau nei A. S., nei S. A., nei santuoką sudariusi įstaigą pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, prašymo įtraukti santuoką, sudarytą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, į apskaitą nepateikė.Kai vienas iš sutuoktinių, sudariusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, yra miręs, tokia santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama (Civilinės metrikacijos taisyklių 55 p.). Taigi mirus vienam iš sutuoktinių, nebėra galimybės įtraukti sudarytą bažnytinę santuoką į apskaitą. Nagrinėjamu atveju yra mirę abu sutuoktiniai, todėl santuokos įtraukti į apskaitą nėra jokio pagrindo.Šalių bažnytinės santuokos neįtraukus į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymas sutuoktiniams nesukelia civilinių teisinių pasekmių. Taigi nei A. S., kaip palikėją S. A. pergyvenęs sutuoktinis, nei pareiškėja, kaip jo anūkė ir įpėdinė, neįgijo paveldėjimo teisės į S. A. palikimą.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento. Teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalo detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kaip minėta, tinkamai taikė bylai aktualias teisės normas, todėl tai, kad teismas, kaip teigia apeliantė, nepasisakė dėl visų jo argumentų, taip pat nėra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.