Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. F. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio G. B. 2018-01-16 priimtuose procesiniuose dokumentuose Nr. 0040/18/001170-JJ, Nr. 0040/18/001170-JJ1, Nr. 0040/18/001170-JJ2 nurodytus procesinius veiksmus.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-21 nutartimi nustatė terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį bei pateikti duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą ir pateikti skundžiamus antstolio patvarkymus.Pareiškėjas S. F. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-21 nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-19 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-21 nutartį paliko nepakeistą.2018-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo S. F. prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo pateikti skundžiami antstolio patvarkymai bei pateiktas prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-18 nutartimi atmetė S. F. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pakartotinai nustatė S. F. septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad visiškai ar žymia dalimi nuo mokėtino žyminio mokesčio atleidžia Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, pilnai įvertinusi asmens turtinę padėtį. Todėl teismas neturi pagrindo visiškai atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įvertinus galimybę atleisti S. F. nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo papildomai pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir prie jo turi būti pridėti įrodymai (duomenys apie gaunamas pajamas, turimas lėšas ir indėlius (banko sąskaitų išrašai ir pan.), turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, taip pat turimas reikalavimo teises ir įsipareigojimus, ir pan.), patvirtinantys prašymo pagrįstumą. S. F. pateikti dokumentai (2018-02-05 Prašymas – paraiška piniginei socialinei paramai Nr. 16094 ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ieškančio asmens atmintinė, iš kurios matyti, kad S. F. nuo 2011-09-19 yra įregistruotas kaip asmuo ieškantis darbo), antstolio patvarkymai vienoje vykdomojoje byloje neįrodo, kad asmuo neturi turto ir/ar pajamų, iš kurio nebūtų galimybės sumokėti žyminį mokestį. Be to, už prašymą yra mokėtinas 50,00 Eur žyminis mokestis, kas įprastai neturėtų būti laikytina didele suma, nuo kurios dalies sumokėjimo teismas turėtų atleisti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas S. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 2) pranešti prokurorui dėl „teisėjos“ J. E. įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjus 2018-02-15 skundą ir vėlesnius procesinius dokumentus bei nusikalstamai aplaidžiai priėmus 2018-05-18 formalią nutartį; 3) teikti motyvuotą prašymą drausmės bylos iškėlimui dėl nurodytų antrame punkte „teisėjos“ J. E. veiksmų; 4) nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.Nurodo, kad „teisėja“ išgalvoja formalumus ir nesamus trūkumus, kad pagrįstas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio būtų atmestas, siekdama nuslėpti jos įvykdytas nusikalstamas veikas.Nagrinėjantis bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Bet „teisėja“ to nusikalstamai aplaidžiai nevykdė.?„Teisėja“ jau ne pirmą kartą nusikalstamai aplaidžiai nesusipažino su bylos medžiaga išsamiai ir visapusiškai, dėl to paistė niekus, skubėjo priimti formalią nutartį, akivaizdžiai ignoruodama faktinius duomenis, kurie prieštarauja jos norams ir nuomonėms.Kadangi „teisėja“ nusikalstamai aplaidžiai pažeidinėjo materialinės ir procesinės teisės normas, nėra prasmės ir analizuoti bei paneiginėti kiekvieną jos formaliai priimtoje nutartyje pateiktą subjektyvią nuomonę. Ji tęsia ankstesnes veikas, šiuo atveju – reikalaudama sumokėti žyminį mokestį.Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinęs nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą pareiškėjo prašymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks būtinumas nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą šalims teikiant procesinius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra bei jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas ieškovo prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio bei nepagrįstai nustatė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių trūkumus. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, jog, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, tokiu būdu siekė nuslėpti jos anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais pareiškėjo argumentais nesutinka bei pažymi, jog byloje nėra duomenų apie jokias pareiškėjo atžvilgiu teisėjos padarytas nusikalstamas veikas ir/ar teisės pažeidimus, bylos duomenys nesudaro pagrindo kilti atitinkamiems įtarimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir pareiškėjo paaiškinimus bei priėmė pagrįstą nutartį. Taip pat pažymėtina, jog skundžiama nutartis yra pakankamai ir aiškiai motyvuota. Susipažinus su nutarties turiniu yra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą procesinį sprendimą, ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nieko bendro su siekiu nuslėpti kokias nors nusikalstamas veikas neturi – pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių trūkumus, nes (i) pareiškėjas neįrodė, kad neturi turto ir/ar pajamų, iš kurio nebūtų galimybės sumokėti žyminį mokestį, (ii) pirmosios instancijos teismas už prašymą mokėtiną 50,00 Eur žyminį mokestį nelaikė didele suma, nuo kurios dalies sumokėjimo teismas turėtų atleisti.Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas ar teisės pažeidimus bei nekilus dėl to jokiems įtarimams, apeliacinės instancijos teismui kreiptis nei į prokurorą, nei inicijuoti drausmės bylą nagrinėjamu atveju pagrindo nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas atitinkamus (antrąjį ir trečiąjį) atskirojo skundo prašymus atmeta.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-18 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti S. F. papildomą terminą iki 2018 m. liepos 5 d. imtinai sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį.