Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, neįgalus, turintis II gr. invalidumą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2012-08-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo (teismo baudžiamasis įsakymas) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės apribojimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. V. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį (artimąjį giminaitį), o būtent:

jis, 2016 m. liepos 12 d., apie 17 val. 40 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.27% girtumo laipsnis) konflikto metu tyčia kairės rankos kumščiu sudavė nemažiau dviejų kartų nukentėjusiajam savo tėvui A. V. į veido sritį, t.y. tokiu būdu nukentėjusiajam A. V. padarė kraujosruvą po kaire akimi, kirstinę vieno centimetro ilgio žaizdą apatinėje lūpoje, kas yra kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaip matyti iš kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis, būdamas išgėręs alaus, atsigulė į lovą, o tėtis jam atnešė vandens. Atsimena, kad tėtis atnešęs vandens jį apipylė. Tada jis užpyko ir atsistojęs sudavė tėčiui. Jis tėčiui trenkė apie du kartus su kairės rankos kumščiu, daugiau nieko nebeatsimena. Dar atsimena, kad sudavęs tėčiui išėjo į lauką ir po to atvažiavo policija ir uždėjo jam antrankius. Jis su tėčiu dažnai pasipykdavo, bet ir greitai susitaikydavo. Labai gailisi, kad sumušė tėtį (b.l. 46-47, 49-50).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. V. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 15, 17-19), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 10-13), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolu (b.l. 7-8), nukentėjusiojo A. V. apklausos protokolu (b.l. 15, 17-19), nukentėjusiojo A. V. apžiūros protokolu (b.l. 23), liudytojos J. D. apklausos protokolu (b.l. 32-33) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis, 2016 m. liepos 12 d., nuvykęs į parduotuvę nusipirko vieno litro talpos keturis butelius stipraus j alaus. Grįžęs namo su kaimynu ir savo sūnumi V. V. išgėrė visą jo nupirktą alų. Išgėręs alų kaimynas išėjo, o jie visą dieną miegamajame gulėjo su sūnumi atskirose lovose ir žiūrėjo televizorių. Apie 17 val. 40 min. jo sūnus gulėdamas lovoje paprašė jo atnešti atsigerti vandens. Jis atsikėlęs iš savo lovos nuėjo į virtuvę ir iš kibiro pasėmė vandens. Atnešęs vandens i iki pastarojo lovos netyčia ant sūnaus šiek tiek užpylė. Tuomet pastarasis kažką pradėjo jam (t.y. A. V.) sakyti. Tada jis ant sūnaus užpylęs likusį vandenį dar nuėjo ir pasisėmęs kitą pilną puodelį grįžo į miegamąjį. Grįžus, sūnus jau buvo atsikėlęs iš lovos. Kai tik jis užpylė vandenį, sūnus nieko nesakęs kairės rankos kumščiu pradėjo jį daužyti į galvos ir veido sritį. Jam parkritus ant žemės sūnus dar kažkiek kartų kairės rankos kumščiu sudavė į veidą. Viso sūnus jam galėjo suduoti apie dešimt smūgių į galvos ir veido sritį. Tokiais veiksmais jam sūnus sukėlė fizinį skausmą. Po suduotų smūgių, jam gulinčiam, sūnus atsistojo ir nieko nesakęs pasiėmęs cigaretes išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu jis iškvietė policiją. Kadangi sūnus nuo gimimo serga cirebraliniu paralyžiumi, todėl sūnus jam ir smūgiavo kaire ranka, nes dešinę ranką sunkiai valdo. Seniau buvo su sūnumi taip pat kilę panašūs konfliktai (muštynės). Šio įvykio niekas nematė. Nors jam sūnus ir sukėlė fizinį skausmą, tačiau jis nepageidauja, kad jo sūnus būtų iškeldintas. Jis nori, kad sūnus tik būtų sudrausmintas (b.l. 15).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrime metu duotų papildomų parodymų, jis neatsimena savo ankstesnių parodymų, kadangi buvo apklausiamas girtas ir dėl to jų netvirtina. Jis teigė norintis duoti parodymus būdamas blaivus. Tą vakarą, t.y. 2016 m. liepos 12 d., jis jau buvo gavęs pensiją. Atsimena, kad tą dieną, ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, jis nuėjo į parduotuvę ir nusipirko apie keturis litrinius 7,5 laipsnių stiprumo alaus butelius. Iš parduotuvės iš karto grįžo namo. Namuose buvo jo sūnus V. Jis kartu su V. gėrė. Tada pas juos atėjo kaimynas G., kuris kartu su jais vartojo alkoholį. Po to kai kaimynas išėjo, jie su sūnumi toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Tą pačią dieną, apie 17 val. 40 min., V. jo paprašė atnešti atsigerti vandens. Atnešęs vandens puodelį, jis laikė puodelį priešais V., kad V. atsikeltų, tačiau jam taip belaikant puodelį, nulašėjo vandens ant V. krūtinės. Tada V. pradėjo-ant jo burbėti, sakydamas: „ko čia laistaisi?" Dar tuo metu V. nebuvo įpykęs. Tada jis ėmė ir apipylė V. Jis tada matyt supyko, kad atnešė vandens ir sūnus dėl lašo vandens, pradėjo ant jo burbėti. Jis nelabai atsimena, bet mano, kad galbūt ėjo antrą puodelį atnešti V., kadangi pirmąjį išpylė. Jam grįžus į miegamąjį, kur žiūrėjo televizorių su V., V. buvo atsikėlęs, ir nieko jam nepasakęs pradėjo jį daužyti. Atsimena, kad jam įėjus į kambarį V. jį pastūmė. Jis nugriuvo nugara ant žemės, o V. tuo tarpu buvo jį apsižergęs. Tada V. jam savo kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų į veido sritį. Jam dėl to pradėjo bėgti kraujas, tik nežino, ar iš nosies bėgo kraujas, ar iš lūpos, kuri buvo prakirsta. Dar buvo paraudusi kairioji veido pusė po akimi. Tuo metu, kai V. jį buvo apsižergęs, jis bandė sūnų nustumti, tačiau nesigavo, todėl apsisuko pilvu į grindis ir tada V. nuo jo nulipo. Tada V. atsikėlęs, nuėjo į virtuvę, prisidegė cigaretę ir išėjo į lauką, o jis tuo tarpu išsikvietė policiją. Jis tikrai nemušė V., visas konfliktas kilo dėl to, kad jie buvo girti ir jis apipylė V. vandeniu. Jis tik nebent galėjo V. kaip nors užgauti gindamasis, kai pastarasis buvo jį pargriovęs. Policija atvažiavo greitai. Pirmosios apklausos metu jis buvo girtas, ir dėl to sąmoningai nemąstė, todėl, nė negalvodamas pasakė, kad V. jam sudavė daugiau smūgių, nei kad buvo iš tikrųjų. V. serga kažkokiu tai paralyžiumi, jis lengvai negali valdyti dešinės kūno pusės. V. nors ir turi negalią, tačiau dirba, padeda jam prie malkų, dirba ir su šakėmis, gali pavalgyti pats, pats ir su dviračiu gali važiuoti. V. tik negali daryti kruopštesnių dalykų, kaip kad nusiskusti barzdą, nusikarpyti nagus. V. nors ir turi negalią, tačiau jis protauja, noriai su visais bendrauja, kalba. V. kartais mėgsta pagudrauti, gali ir pameluoti. V. nors ir turi negalią, tačiau nėra silpnas. Tarp jų konfliktai kyla tik tada, kai jie padaugina alkoholio. V. tik vieną kartą yra smurtavęs prieš jį. Tai buvo prieš keletą metų, kai sūnus jį pastūmė, ir jis griūdamas į malkas prasiskėlė galvą (b.l. 15, 17-19).

Kaip matyti iš liudytojos J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji yra V. V. sesuo. Ji žino, kad jos brolis V. 2016 m. liepos 12 d. buvo sulaikytas, dėl konflikto su tėvu A. V.. Jos brolis V. s gyvena kartu su jos tėčiu, tėčiui priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jų mama yra mirusi. Jos broliui V. yra kūno dešinės pusės cerebralinis paralyžius, kuris pasireiškia brolio judesiuose, kurie yra nekoordinuoti, jis sunkiai valdo savo dešinę kūno pusę. V. yra gana ramaus būdo, tik pasidaro ūmus ir labai supyksta, kai jį kas nors suerzina. Ji mano, kad tokiam V. susierzinimui įtakos turi alkoholio vartojimas. Jos brolis V. su jos tėčiu A. dažnai girtauja, jie dažnai pasipyksta, kartais būna sutaria ir idealiai, visko tarp jų būna. Ji žino, kad seniau, bet metų nurodyti negali, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad irgi tarp jos tėvo ir brolio įvyko konfliktas. Ji telefonu kalbėjo su tėčiu, kuris jai pasakė, kad tėtis vakar apipylė vandeniu jos brolį V., dėl ko V. supykęs jį apdaužė, dėl ko tėčiui buvo prakirsta lūpa. Ji tiki, kad V. galėjo sumušti jos tėvą A., nes kai V. supyksta, jam atsiranda daug jėgos, jis tampa agresyvus (b.l. 32-33).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, jame užfiksuota įvykio vieta. Užfiksuota, jog ant medinių rudų grindų matoma kažkas neseniai išvalyta (b.l. 10-13).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato VPS Patrulių būrio vyriausiasis patrulis M. E. užfiksavo, kad smurtą patyręs asmuo A. V. paaiškino, kad sūnui sudavus 3-4 kartus kumščiu į veidą, jam buvo prakirsta apatinė lūpa, o smurtu įtariamas asmuo V. V. įvykio vietoje paaiškino, kad susinervinęs trenkė tėvui į veidą, nes jis ne taip padavė puodelį vandens (b.l. 7-8).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio alkotesterio parodymų V. V. nustatytas 2.27 promilių girtumas (b.l. 9).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio VšĮ „Ukmergės ligoninė“ priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo, 2016 m. liepos 12 d., 19⁴⁰ val., į ligoninės priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių atvyko pil. A. V., gim. 1940 m. birželio 26 d., kuri skundėsi, kad jį sumušė sūnus. Pacientui konstatuota kraujosruva po kaire akimi, lūpos žaizda. Suteikus būtinąją medicininę pagalbą, pastarasis buvo išleistas į namus (b.l. 21).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio A. V., kaip nukentėjusio asmens, apžiūros, 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo A. V. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajam A. V. konstatuoti sužalojimai, t.y. kraujosruva po kaire akimi, kirstinė vieno centimetro ilgio žaizda apatinėje lūpoje (b.l. 23).

Kadangi smurtavimo faktai artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2016 m. liepos 12 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su juo gyvenantys tėvai (LR BK 248 str. 2 d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. V., dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu su juo gyvenantį tėvą – nukentėjusįjį A. V., ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant (kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamasis V. V. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b.l. 111-113).

Sankcijoje už kaltinamajam V. V. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatyti kaip alternatyvinė bausmė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo V. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas vieną kartą. Pastarasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo V. V., kaip neįgalaus asmens, asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam V. V. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, - laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.). Paskirta laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. V. asmenybę, jo, kaip nedirbančio asmens užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str. 2d. 8-9 p.p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu 15 (penkiolikai) mėnesių, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22⁰⁰ val. iki 06⁰⁰ val., jeigu tai nesusiję su jo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti pradėti gydytis nuo alkoholizmo; c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22⁰⁰ val. iki 06⁰⁰ val., jeigu tai nesusiję su jo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti pradėti gydytis nuo alkoholizmo; c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016 m. liepos 12 d., 18³³ val., iki 2016 m. liepos 14 d., 16⁵⁶ val., t.y. dvi kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis V. V. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šias kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. pagrindu kaltinamajam V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.