- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-1216-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei L. A., atsakovui V. S., jo atstovui B. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1084-254/2009 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. A. 2008-11-11 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2007-06-26 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai J. S., gim. (duomenys neskelbtini) dydį nuo 300 Lt iki 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad išaugo vaiko poreikiai, taip pat padidėjo atsakovo pajamos nuo 2000 Lt iki 2500 Lt. Jis turi apie 46 000 Lt santaupų bankuose, anksčiau suteikinėdavo paskolas fiziniams asmenims. Be to, nuomoja butą Karmėlavoje bei du garažus Kaune. Teikia mokamas paslaugas kitiems, taisydamas kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Atsakovo tėvams parama nereikalinga, nes jie patys save išlaiko, turi daug nekilnojamojo turto, gauna pensijas. Be to, atsakovo tėvai turi dar vieną sūnų. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos sumažėjo nuo 3 841,84 Lt iki 2 500 Lt, dirbant 5 darbovietėse. Prie pajamų priskirtinas 450 Lt buto nuomos mokestis, tačiau tenka kas mėnesį grąžinti bankui 850 Lt paskolos. Ieškovė mokosi magistrantūroje, metinis mokestis už mokslą 6 400 Lt. Vaiko išlaikymo vertė pagal patikslintą išklotinę 1 536 Lt. Vaikas papildomai ugdomas Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje, papildomai mokoma rusų kalbos, lanko krepšinio treniruotes ir folkloro būrelį. Atsakovas papildomai piniginėmis lėšomis neparemia. Tik pastaruoju metu pradėjo dažniau bendrauti su dukra, tačiau nusistovėjusios bendravimo tvarkos nėra (1 t. b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu (3 t. b. l. 21-23) ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2007-06-26 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11863-254/2007 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo V. S. išlaikymą J. S. po 550 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki dukters J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, J. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę L. A. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo V. S. ieškovei L. A. 200 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 90 Lt žyminio mokesčio ir 52,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad šalių gaunamas darbo užmokestis po teismo įsakymo dėl išlaikymo priėmimo padidėjo ir vidutiniškai abiejų šalių yra apie 2 500 Lt atskaičius mokesčius (1 t., b. l. 40-51, 92-93). Iš ieškovės pateiktos J.S. išlaikymo išlaidų išklotinės teismas nustatė, kad vaiko būtinų vystytis sąlygų sudarymui reikalinga iki 1 536 Lt per mėn., todėl jos poreikiai padidėję ir ieškovė turėjo pagrindą pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas įvertino šalių turtinę padėtį atsižvelgdamas į ieškovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, gaunamą nuomą, mokamą kreditą (1 t., b. l. 23-26), studijas, santaupas banke (2 t. b. l. 177), taip pat ieškovo vardu įregistruotą nuosavybę (1 t. b. l. 141-146, 156-161), santaupas bankuose. Teismas atmetė atsakovo argumentą dėl reikalingumo išlaikyti tėvus, kadangi apie tai nebuvo pateikta jokių įrodymų. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismas sprendė, kad atsakovo galimybės remti nepilnametę dukrą materialiai yra geresnės negu ieškovės, be to, ieškovė užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienis rūpinimasis dukra, atsakovas neįrodė, kad su dukra bendrauja dažnai, todėl papildomai jos poreikius užtikrina tik minimaliai. Teismas išklausė J. S. pažiūras dėl šalių ginčo (CPK 380 str.), ji patvirtino, kad atsakovas bendrauti su ja pradėjo dažniau tik šiais metais, jo papildomos išlaidos poreikiams tenkinti yra minimalios, pagalba ieškovei buityje, pataisant sugedusius prietaisus ar kt., kurią atsakovas įvertino iki 400 Lt, nėra papildomo išlaikymo vaikui suteikimas. Dėl J.S. išlaikymo vertės teismas atsižvelgė į abiejų šalių pateiktas išklotines ir nustatė, kad ieškovė dukros išlaikymą vertina 1 536 Lt (1 t., b. l. 90), o atsakovas - 710 Lt (2 t., b. l. 153). Byloje yra duomenys apie tai, kad vaikas yra papildomai lavinamas Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje (1 t., b. l. 13-17). Ieškovė paaiškino, kad vaikas lanko folklorinį ansamblį, aerobiką, papildomai mokosi rusų kalbos. Atsakovas vaiko papildomo lavinimo aplinkybių neneigė, tačiau šiam poreikiui jo pateiktoje išklotinėje lėšų neskirta. Kitoms vaiko reikmėms, tame tarpe, ir maistui atsakovas skyrė per mažai lėšų. Jo siūloma išlaikymo vertė yra neproporcinga atsakovo galimybėms remti nepilnametį vaiką materialiai, kurios įvertintos pirmiau išanalizavus byloje surinktus duomenis. Todėl teismas sprendė, kad J. S. išlaikymui abu tėvai išsigalėtų skirti bendrai ne mažiau kaip 950 Lt. Iš jų 550 Lt būtų atsakovo dalis, o ieškovės ne mažesnė kaip 400 Lt (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Tokia išlaikymo vertė yra proporcinga abiejų tėvų turtinei padėčiai, net įvertinus tik gaunamus darbo užmokesčius (2 500 Lt). Be to, jie turi turto, kuris gali duoti papildomas pajamas jį racionaliai valdant. Atsakovas turi santaupų, net pagal jo paaiškinimą, iki 30 000 Lt, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, todėl 550 Lt išlaikymas niekaip nepablogins jo materialinės padėties ir šią sumą bus galima išieškoti.
Šalies argumentai
Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 46-47) prašo pakeisti 2009-04-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą priteisiant iš atsakovo po 475 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukros išlaikymui iki jos pilnametystės, atitinkamai sumažinti priteistas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Motyvuose nurodo:
Dėl dukters poreikių paskaičiavimo. Ieškovės pateiktas dukters poreikių apskaičiavimas yra nepagrįstas, vienkartinės išlaidos pateikiamos kaip periodinės, pridedamos menamos išlaidos, todėl apelianto sąskaita ieškovė gerina savo finansinę padėtį. Apeliantas teigia, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dukters poreikiai sudaro 1 536 Lt per mėnesį, neatitinka tikrovės, kadangi ieškovė gauna 2 500 Lt darbo užmokestį plius 380 Lt už nuomą ir 300 Lt mokamą atsakovo sumą, tuo tarpu išleidžia 850 Lt paskolai dengti, 1 536 Lt dukrai išlaikyti, 533 lt už mokslą. Likusi 260 Lt suma tenka ieškovei pragyvenimui. Todėl nelogiška yra tai, kad dukrai ieškovė skiria 1 536 Lt išlaikyti, o sau pasilieka tik kelis šimtus litų. Be to apeliantas mano, kad antrojo buto pirkimas ieškovės vardu susijęs su dukros poreikių tenkinimu ateityje.Dėl šalių turtinės padėties vertinimo. Nors teismas nustatė, kad abiejų šalių atlyginimai, atskaičius mokesčius , yra vienodi, neteisingai įvertino šalių turimą nekilnojamąjį turtą. Apeliantas pažymi, kad ieškovė turi du butus Kaune, tuo tarpu jis – tik 50/100 gyvenamojo namo Kaune ir butą Karmėlavos II kaime. Gyvenamasis namas yra medinis, reikalaujantis kapitalinio remonto, 1935 metų statybos. Todėl ieškovės turimas turtas yra didesnis, nei atsakovo. Be to teismas neįvertino aplinkybės, kad ir atsakovas turi paskolą, apie kurios grąžinimą duomenys teismui buvo pateikti, o įvertino ieškovės turėtas išlaidas buto remontui, nors įrodymų apie tai byloje nėra. Apeliantas mano, kad teismas pažeidė LR CPK 270 straipsnio 4 d. normas dėl įrodymų vertinimo. Taip pat teismas neįvertino, kad atsakovas prie dukters išlaikymo prisideda kas mėnesį 400 Lt buities reikmėms, taip pat teismas neteisingai nustatė, kad nebuvo pateikta įrodymų apie apelianto tėvų išlaikymo būtinybę, kadangi tokie duomenys byloje yra – atsakovas kas mėnesį teikia tėvams 800 Lt paramą, taip pat byloje yra pateikti duomenys apie atsakovo tėvų invalidumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. A. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:
Žemesnės instancijos teismas
1) Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovės pateiktas dukters išlaikymo paskaičiavimas yra neteisingas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dukters poreikiams patenkinti užtenka 950 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į dukros poreikius, teisingai vertino pateiktą paskaičiavimą, kuris yra detalus ir išsamus, pagrįstas kitais įrodymais. Atsakovas nepasisakė, dėl kurių dukters poreikiams leidžiamų lėšų jis nesutinka. Apeliaciniame skunde teigiama, kad į vaiko poreikių lentelę yra įtrauktos vienkartinės išlaidas, tačiau nepasakoma tiksliai, kurias išlaidas jis laiko vienkartinėmis. Atsakovas turėtų atsižvelgti į vidutinių vieno mėnesio išlaidų vaikui skaičiavimo tvarką - reikalinga suma dalinama į tokį mėnesių skaičių, kiek daiktas ar paslauga, kuriai ši suma išleidžiama, bus būtina. Tokiu būdu apskaičiuojama, kokia vidutiniškai šios sumos dalis tenka vienam mėnesiui, ir tai jau nėra vienkartinės išlaidos.
2) Nepagrįstas apelianto teiginys dėl menamų būsimo remonto išlaidų. Lietuvos Aukščiausias teismas 2005 m. birželio 23 d. senato nutarime Nr. 54, konstatavo, kad „išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.“ Tai, kad remontas reikalingas, yra atsakovui žinoma, tačiau ieškovė viena nepajėgi sumokėti šių išlaidų ir tik tada kreiptis į teismą dėl tam tikros sumos iš atsakovo priteisimo.
Atsiliepimas
3) Atsakovo teiginiai apie tai, kad teismas neteisingai nustatė šalių turtinę padėtį, nepagrįsti. Teismas įvertino visus turimus įrodymus - abiejų tėvų gaunamas darbo pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, paskolas, santaupas ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde prieštarauja tik dėl nekilnojamojo turto vertės, tačiau teismas vertindamas turtinę padėtį atsižvelgė ir į turimas santaupas, kurių, pagal byloje esančias pažymas, atsakovas turi pakankamai, tik, kaip teigė posėdžių metu, nenori jų leisti vaiko išlaikymui, o nori juos pasilikti juodai dienai. Tačiau atsakovo nuomone, ieškovė savo turimas santaupas gali leisti dukros poreikiams.
4) Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, teigdamas, kad prisideda po 400 Lt kas mėnesį buities reikalams, nepateikė jokių įrodymų. Tokių įrodymų ir negali būti, nes jokių pinigų, be teismo įsakymu priteistų 300 Lt, atsakovas neduoda. Su dukra dažniau pradėjo matytis tik iškėlus bylą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nuolat papildomai tenkina dukros poreikius. Materialinės išraiškos neturintys darbai buityje, tokie kaip rozečių, kompiuterio remontas, negali būti laikoma papildomu prisidėjimu prie vaiko išlaikymo, nes tokiu atveju reikėtų skaičiuoti ir ieškovės darbo kainą, gaminant maistą, tvarkant namus, auklėjant dukrą, teikiant jai nuolatinę visapusišką dvasinę pagalbą. Šis motinos „darbas“ yra neįkainojamas.
5) Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog jo tėvų išlaikymas nepagrįstas. Atsakovas teismo proceso metu turėjo teisę įrodyti, kad jo tėvams reikalingas išlaikymas, tačiau to nepadarė, nepateikė įrodymų ir apie tai, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jis tėvams teikia 800 Lt paramą kas mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl būtinumo tėvams teikti kokią nors materialinę paramą, nors teismas tai parengiamųjų posėdžių metu buvo priminęs. Vien tai, kad jo tėvams nustatytas neįgalumas, nesudaro pagrindo papildomai išlaikyti tėvus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes ( Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje- CK 3.192 straipsnio 2 dalyje-nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad , teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių ( fiziologinių)poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja, visų pirma ,su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jo priteisto 550 Lt kas mėnesį dukters J. išlaikymo dydžiu nurodydamas, kad teismas pažeidė proporcingumo principą, nes priteistas išlaikymas neatitinka dukters poreikių ir tėvų turtinės padėties, ieškovės turtinė padėtis daug geresnė nei atsakovo , ieškovė gauna gerokai didesnes pajamas nei nurodė nagrinėjant bylą, nebuvo atsižvelgta į atsakovo būtinąsias išlaidas – paskolos grąžinimą (3 t. b.l. 3), dukrai teikiamas papildomas išlaidas buityje bei paramą tėvams, kurią grindė specialiojo nuolatinės priežiūros(pagalbos) poreikio nustatymo pažymomis iki 2011 m. vasaros pabaigos ir rašteliais apie atsakovo teikiamą paramą tėvams (1 t. b.l. 53-56, 3 t. b.l. 62).
Dėl apelianto nurodyto jo tėvams remti būtinumo pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pasisakė ir konstatavo, kad atsakovas pats patvirtino, kad jo tėvai gauna apie 2000 Lt pensijos , įrodymų apie tėvų turtinę padėtį nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jiems parama būtina.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas yra pateikęs į bylą tik vieną pažymą, kad jo motina turi 0,06525 ha žemės sklypą (b.l. 36, 37) rašytiniu paaiškinimu patvirtino, kad tėvai gauna virš 2000 Lt pensijos (3 t. b.l. 13,14) pateikė raštelius apie tėvams kas mėnesį teikiamą materialinę paramą po 400 Lt.(1 t.b.l.53,55 ). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti rašteliai jokios įrodomosios reikšmės neturi, nes neaišku kas juos rašė ir pasirašė, atsakovo tėvai dėl šių raštelių turinio teisme liudytojais nebuvo apklausti. Dėl to apelianto 800 Lt dydžio išlaidų būtinumas kas mėnesį tėvams remti yra neįrodytas ir teismas pagrįstai spręsdamas šalių ginčą dėl dukters išlaikymo dydžio jais nesirėmė.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu bei teismo padaryta išvada, kad atsakovo pagalba šiais metais ieškovei buityje pataisant sugedusius prietaisus nėra papildomo išlaikymo vaikui suteikimas.
Teisėjų kolegija pripažįsta , kad teismas vertindamas šalių turtinę padėtį nepasisakė dėl atsakovo būtinųjų išlaidų 12000 Lt paskolos grąžinimo (3 t. b.l. 3), tačiau dėl to, kolegijos nuomone, atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, nes už 12000 Lt jis įsigijo automobilį Opel Astra (3 t.b.l. 4,5) ką pats pripažino rašytiniame paaiškinime (3t.b.l. 13,14), o teismas sprendime nebuvo nurodęs, kad atsakovas turi automobilį
Pažymėtina, kad atsakovė buto (duomenys neskelbtini) įgijimui taip pat yra paėmusi tikslinę paskolą ( t. b.l.33), kurios grąžinimui dalimis bei palūkanų mokėjimui yra išleidžiamos už patalpų nuomą gaunamos pajamos, kad realiai iš įgyto turto geriau patenkintų dukters poreikius. Nors ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių gaunamas pajamas iš buto nuomos, tačiau atsižvelgiant į ”Kauno dienos ” laikraštyje skelbiamas buto nuomos kainas Kaune , tikėtina, kad už 1 kambario buto nuomą ji gauna 400 Lt per mėnesį. 2009-02-23 duomenimis už butą jai liko išmokėti bankui 20689,64 Lt, kas mėnesį moka po 835 Lt, kredito grąžinimas nustatytas 2011-08-21.( 1 t.b.l. 23-28).
Teismas remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė kad šalių darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra beveik vienodas -2500 Lt.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po teismo sprendimo priėmimo nuo 2009-08-04 sumažėjo jos gaunamas darbo užmokestis, nes nuo 2009-8-04 nutraukusi darbo sutartį UAB ”Lautarta” ji neteko 600 Lt mėnesinės algos, o nuo 2009-03-01 UAB ”Vikomlitas” darbo užmokestis sumažintas nuo 1300 Lt iki 1053 Lt.( 3 t. b.l. 63-68). Tokiu būdu ji neteko 847 Lt darbo užmokesčio dalies per mėnesį ir jos darbo užmokestis šiuo metu yra mažesnis už atsakovo. Taip pat padidėjo dukters poreikiai , nes nuo 2009-09-09 ji mokosi Kauno I-ojoje muzikos mokykloje (3 t.b.l.64-65).
Atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė savo surašytus duomenis apie jo turimas atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose. Jo paskaičiavimu bendra santaupų suma sudaro 28679,42 Lt (3t. b.l. 59).
Neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 026301 patvirtina, kad tik nuo 2009-09-18 iki 2011-09-04 jo tėvui K. S., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (3 t.b.l.63).
Taip pat atsakovas pateikė įrodymus, kad dėl jam nustatytos dešinės akies I stadijos ir kairės akies III stadijos glaukomos ( b.l. 40) 2009 m. spalio mėn. išleido 347,86 Lt vaistams ( 3 t. b.l.60-61).
Virš paminėti šalių pateikti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nauji rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl šalių turtinės padėties ir dukters poreikių padidėjimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, gautus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį (nekilnojamąjį turtą, automobilius., santaupas, darbo užmokestį, papildomas pajamas iš nuomos), jų išlaidas, ieškovės nurodytas išlaidas beveik 12 metų amžiaus dukrai išlaikyti ir teismo nustatytas konkrečias ieškovės įrodytas turėtas dukters išlaikymo išlaidas, ieškovės gyvenimą kartu su dukterimi, kasdieninį jos rūpinimąsi dukters auklėjimu, mokymuisi, priežiūra, pomėgių lavinimu, kurią paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, šalių dukters poreikiai iš esmės pasikeitė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių dukters reikalingo 950 Lt išlaikymo dydžio šiuo metu pagal nustatytas aplinkybes yra pagrįstas, ir teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo tėvo ir motinos pareigų savo dukrai lygybės principo, nustatant kiekvienam iš jų priklausančio skirti atitinkamo dydžio išlaikymą dukrai: ieškovei -400 Lt, atsakovui 550 Lt ( CK 3.196 str. 1d. 1p., 3.201 str. 2d.).
Dėl virš nurodytų argumentų teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.( CPK 178- 185, 328 , 330, 326 str. 1d.1p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina ieškovei 200 Lt. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( b.l. 55) ( CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo V. S. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei L.A. a/k (duomenys neskelbtini) 200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.